Įprastai mokytojų paieškomis mokyklų direktoriai užsiimdavo artėjant rugsėjui, o šįmet griebė jautį už ragų dar besibaigiant mokslo metams, gegužę, nes tenka konkuruoti su kitais.
Nieko nuostabaus – juk tik kas šeštas ar septintas jaunas žmogus, įstojęs į pedagogines studijas ir jas baigęs tampa mokytoju.
Šiais metais Darbo biržoje buvo įregistruota 700 pasiūlymų dirbti mokytojais.
Jiems siūlomi 400–800 eurų atlyginimai neatskaičius mokesčių.
Baiminasi staigmenų
Panevėžys bene vienintelis užsimojo mokytojų stygiaus bėdą įveikti finansinėmis paskatomis.
Savivaldybė jiems siūlys butus, taip pat paramą įkurtuvėms ar finansuojant studijas.
Panevėžyje dirba 918 mokytojų. Daugiausia tarp jų – 55–59 metų pedagogų.
Mieste labiausiai justi ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų poreikis.
Tarkime, gegužę „Saulėtekio“ progimnazijai dar trūko net septynių mokytojų, kurie galėtų pradėti dirbti nuo rugsėjo 1 dienos. Mokykla neturėjo biologijos, dviejų matematikos, muzikos, informacinių technologijų, pradinių klasių, kūno kultūros mokytojų. Dabar progimnazijai dalį jų šiaip taip pavyko surasti.
Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos direktorė Jūratė Pauliukienė irgi kiek ramesnė, nors dar neseniai atkakliai ieškojo dviejų matematikų.
„Būna, kad sugrįžus po vasaros atostogų laukia staigmena – mokytojas ar net keli išeina iš darbo. Tuomet apima stresas.
Be galo džiaugiuosi, kad mums pavyko rasti pedagogus.
Juk Panevėžyje daug kur trūksta matematikos, chemijos, fizikos, biologijos mokytojų“, – kalbėjo sportinės krypties gimnazijos vadovė.
Vilioja nemokamu būstu
Siekdama į miestą pritraukti įvairių sričių specialistų, Panevėžio savivaldybė plečia būsto fondą. Šiemet numatyta įsigyti 28 vieno–trijų kambarių butus. Tam skirta 800 tūkst. eurų.
Be to, jauni žmonės bus skatinami rinktis miestui trūkstamų dalykų pedagogines studijas pasirašant sutartis, o gerai besimokantiems savivaldybė jas iš dalies finansuos.
Savo ruožtu tokie studentai įsipareigos 5 metus atidirbti miesto mokyklose. Šiemet buvo pateikta 13 paraiškų.
Be to, kolegijas arba universitetus baigusiems ir sugrįžusiems panevėžiečiams skiriama po 500 eurų vienkartinė įsikūrimo parama, kompensuojamos kelionės išlaidos.
„Kiek tos priemonės suveiks, parodys ateitis, tačiau galbūt tai padės mums pritraukti jaunų mokytojų.
Matome, kaip aplinkiniai reaguoja į mokytojus, akivaizdu, kad pedagogų prestižo kėlimo programa dar neduoda rezultatų. Jaunimas nenori būti mokytojais“, – kalbėjo Raimundo Sargūno gimnazijos direktorė J.Pauliukienė.
Iš Anglijos – į Visaginą
Tuo metu Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijos direktorė Jolanta Bartkūnienė prisipažino, kad jiems itin stinga anglų kalbos pedagogų.
Praėjusiais metais vieną parsiviliojo iš Jungtinės Karalystės. Buvęs tos pačios mokyklos mokinys, baigęs anglų kalbos studijas, buvo išvykęs padirbėti svetur.
„Jaunajam mokytojui sudarėme visas sąlygas: davėme kuo didesnį krūvį, kad užsidirbtų, jis vadovauja klasei. Jį pamilo vaikai“, – pasakojo direktorė.
Anglų kalbos specialistai yra paklausūs tiek privačiame sektoriuje, tiek Ignalinos atominėje elektrinėje.
„Atlyginimais negalime su jais konkuruoti“, – atsiduso J.Bartkūnienė.
Vis dėlto Visagine dar gana neprasta padėtis.
Prieš kelerius metus smarkiai sumažėjus vaikų skaičiui daug mokytojų buvo atleista, todėl progimnazijos rusų dėstomąja kalba vadovė galėjo pakviesti į darbą pačius geriausius.
„Bet daug mūsų mokytojų priešpensinio amžiaus. Dabartinė padėtis – tarsi tyla prieš cunamį“, – sakė direktorė.
Ji mano, kad tas cunamis Visaginą ims siaubti po ketverių penkerių metų.
Ši progimnazija planuoja pasinaudoti programa „Renkuosi mokyti!“, kurios tikslas – pritraukti ir parengti motyvuotus žmones dirbti mokytojais.
Vienas mokyklos įsipareigojimų būtų įdarbinti mokytoją ne trumpiau nei dvejiems metams.
„Daug tikimės iš etatinio mokytojų darbo apmokėjimo, manau, gerėjančios darbo apmokėjimo sąlygos paskatins jaunus žmones rinktis mokytojo specialybę“, – vylėsi J.Bartkūnienė.
Ji mano, kad jeigu atvykusiems jauniems mokytojams reikėtų būsto, prisidėtų ir Visagino savivaldybė.
Trūko trijų specialistų
Nuo šių metų rugsėjo 1-osios bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesijos mokytojai atlyginimą gaus pagal naują etatinio darbo užmokesčio sistemą.
Šiam modeliui įvesti ketinama skirti 95 mln. eurų, iš kurių 17,4 mln. eurų mokyklas pasieks jau po mėnesio. Visi šie pinigai – mokytojų atlyginimams.
Bet nauja tvarka kelia nerimą Akmenės rajono Kruopių pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotojai Daivai Lunkevičienei. Pasak jos, naujam mokytojui gali būti sunku provincijoje surasti darbo.
Kruopių pagrindinei mokyklai šiuo metu stinga trijų mokytojų: tikybos, istorijos ir lietuvių kalbos. Viena mokytoja išėjo į pensiją, dar du pedagogai, važinėję į Kruopius iš miestų, gavo darbo kitur. Tiesa, paskelbtame konkurse jau panoro dalyvauti tikybos ir lietuvių kalbos mokytojai.
Sostinėje stinga psichologų
Sostinės mokyklose šiuo metu labiausiai trūksta pagalbos mokiniui specialistų, ypač mokytojų padėjėjų.
Stinga net 24 psichologų, keturiolikos logopedų ir 15 specialiųjų pedagogų.
Be to, šiuo metu net 36 mokyklos ieško pradinio ugdymo pedagogų. Daugumai jų trūksta vieno mokytojo. Šį deficitą savivaldybė sieja su padidėjusiu pirmokų skaičiumi.
Į pirmą klasę buvo gauti 6342 prašymai mokytis 2018–2019 mokslo metais. Pernai į savivaldybei pavaldžias mokyklas buvo priimti 6072 pirmokai.
Praėjusiais metais prašymų buvo daugiau, tačiau dalis norinčiųjų nuėjo į privačias mokyklas.
Iš mokytojų dalykininkų Vilniuje labiausiai justi anglų kalbos mokytojų trūkumas.
Bėda – maži atlyginimai
Klaipėdos rajone yra 20 bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose dirba 527 pedagoginiai darbuotojai. Jei neatsiras norinčiųjų dalyvauti konkursuose laisvoms darbo vietoms užimti, nuo rugsėjo 1 d. čia gali trūkti 14 pedagogų.
Klaipėdos rajone stinga anglų kalbos, technologijų, matematikos, lietuvių kalbos, biologijos, istorijos, pradinių klasių, kūno kultūros, etikos, muzikos mokytojų, logopedo.
„Mokytojo profesija nėra patraukli dėl mažo atlygio, be to, kaimo mokyklose krūvis nėra didelis. Bet manome, kad įvestas etatinis apmokėjimas iš dalies šią problemą išspręs“, – sakė Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Nijolė Gotlibienė.
Beje, šio rajono savivaldybė planuoja šiemet iš dalies kompensuoti pedagogų kelionės išlaidas į darbą ir atgal.
Nesirenka pedagogo darbo
Nors Šiaulių universitete rengiami ikimokyklinio ugdymo specialistai, būtent tokių labiausiai trūksta Šiaulių rajone.
„Dalis šio universiteto studentų, kurie to nori, jau nuo trečio kurso dirba, bet yra ir tokių, kurie neketina dirbti pagal profesiją, juos atbaido per mažas atlyginimas“, – sakė Šiaulių rajono Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Sandra Valavičiūtė.
Siekdama paskatinti pedagogus ši savivaldybė šiemet liepos pradžioje nusprendė iš dalies kompensuoti mokytojų vykimo į darbą išlaidas.
Kur pažiūrėsi – ten skylė
Šalyje per artimiausius ketverius metus labiausiai reikės pradinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų. Bet žioji skylės ir kitur.
„2012 metais pedagogikos krypties bakalauro studijas baigė beveik 2400 absolventų, pernai – vos 800.
Per penkerius metus parengėme beveik 1200 kūno kultūros mokytojų ir tik 32 asmenis, galinčius dirbti chemijos mokytojais.
Jeigu pažvelgtume į Lietuvos žemėlapį, matytume, kad net trečdalyje savivaldybių didžiausią dalį dirbančių pensinio amžiaus mokytojų sudaro būtent chemijos mokytojai“, – kalbėjo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.
Viena skylė akivaizdi jau dabar: galiausiai suvokus, kad bendrojo lavinimo mokyklose būtini psichologai, suskaičiuota, kad jau 2018-aisiais tokių specialistų reikės 159, o pasiūlos iš esmės nėra.
Beje, MOSTA tyrimas atskleidė, kad 2010–2016 metais vos 13 proc. jaunųjų lituanistų įsidarbino mokykloje, o iš pernai parengtų 244 kūno kultūros pedagogų mokytojais pradėjo dirbti tik dešimt.
Kur ir kokių specialistų dažniausiai ieškoma
Lietuvos mokyklose dirba apie 50 tūkst. mokytojų. Beveik pusei jų – per 50 metų. 12 proc. – 60–69 metai.
Lietuvos darbo birža pirmąjį šių metų pusmetį įregistravo 700 laisvų darbo vietų mokytojams – panašiai tiek, kiek buvo ir pernai.
Daugiausia pasiūlymų dirbti, registruotų birželį, buvo skirti vidurinio ir pagrindinio ugdymo mokytojams, dažniausiai ieškota anglų ir lietuvių kalbų, matematikos, istorijos, biologijos mokytojų.
Pradinio ugdymo bei ikimokyklinio ugdymo mokytojams buvo siūlomos 63 laisvos darbo vietos.
Daugiausia laisvų mokytojo darbo vietų birželį (36 proc. visų apskrityje registruotų darbo vietų) įregistruota Vilniaus apskrityje – Vilniaus mieste, Šalčininkų, Trakų ir Vilniaus rajonuose.
Kauno apskrityje (27 proc.) daugiausia laisvų darbo vietų mokytojams registruota Kauno mieste ir rajone, Jonavos ir Kėdainių savivaldybėse. Trečia šiame sąraše – Klaipėdos apskritis (19 proc.).
Lietuvos darbo biržos duomenimis, Vilniaus apskrityje mokytojų atlyginimai svyruoja nuo 400 iki 700 eurų, vidutinis siūlomas atlyginimas – 580 eurų neatskaičius mokesčių.
Kauno ir Klaipėdos apskrityse mokytojams siūlomi atlyginimai svyruoja nuo 400 iki 800 eurų, Kaune vidutinis atlyginimas siekia 550 eurų neatskaičiavus mokesčių, Klaipėdoje – 510 eurų.
