Tarybos narių klausimams skirtas laikas buvo sutrumpintas nuo 60 iki 20 sekundžių, kalboms – nuo 120 iki 40 sekundžių.
Tąkart meras dar pridūrė, kad visus reikalus galima išsamiai aptarti frakcijose ir komitetuose, o tarybos posėdis – ne vieta diskutuoti. Mat kai kurie ankstesnės tarybos posėdžiai V.Matijošaičiui priminė televizijos šou, kuriuose pernelyg daug politikuojama, o kartais tai užsitęsdavo net dvi dienas.
Prabėgo treji metai ir jau galima įvertinti tokių pokyčių rezultatus.
Štai praėjusiais metais Kauno taryba posėdžiavo 11 kartų ir priėmė 862 sprendimus. Vienam sprendimui vidutiniškai prireikė vos 88 sekundžių.
Klaipėdos tarybos nariai į posėdžius rinkosi 12 kartų ir patvirtino 351 sprendimą.
Išeitų, kad vienam klausimui sugaišo beveik 10 minučių.
Nepralenkiami šioje srityje pernai buvo Vilniaus tarybos nariai, kurie svarbiausių sostinės klausimų spręsti rinkosi net 22 kartus, tačiau priėmė tik 545 sprendimus – vienam skyrė maždaug 11 minučių.
Patys Vilniaus tarybos nariai tokius savo darbo rezultatus vertina prieštaringai. Vieni juokavo, kad dėmesio stygių jaučiantys jų kolegos tarybos posėdžius naudoja kaip sceną pasirodyti rinkėjams, mat šio spektaklio režisierius meras R.Šimašius nebrangina laiko ir nesugeba tinkamai paskirstyti vaidmenų.
Kiti vilniečiai patyliukais kuždasi, kad sugebėjimą tinkamai organizuoti tarybos darbą tenka įtraukti į gerų pokyčių Kaune sąrašą, o priekaištai dėl siekio užčiaupti oponentus gyventojams nedaro įspūdžio.
Kita vertus, netgi kauniečiams dar yra erdvės tobulėti.
Šiais skaitmeninimo laikais miesto politikai sprendimus galėtų priimti ir virtualiuose posėdžiuose – sutaupytų dar daugiau brangių sekundžių.
