Įstatymais įtvirtintą prievolę atskleisti privačius interesus politikai dažnu atveju atlieka formaliai. Viešos deklaracijos jiems netgi tapo savotiška širma, už kurios nesunku pasislėpti.
Deklaruodami savo interesus politikai skelbiasi esantys skaidrūs, bet lenda vis naujų faktų, kurie verčia abejoti, ar jų deklaracijose tikrai yra skelbiama tiesa, nes akivaizdu, kad joks kontrolės mechanizmas neveikia ir niekada neveikė.
Naujausias pavyzdys – Seimo liberalo J.Varkalio privačių interesų deklaracija. Jis nurodė pernai įsigijęs automobilį už 31 tūkst. eurų. Bet iš tiesų jis net 20 tūkst. eurų brangesnis.
Tačiau niekam nekliuvo ši klaida, kol Valstybinė mokesčių inspekcija nepaskelbė, kokius turtus šalies politikai buvo sukaupę praėjusiais metais.
O ten nurodyta, kad J.Varkalio turimų kelių transporto priemonių vertė siekia 70 tūkst. eurų.
Aiškindamas skirtumus J.Varkalys ir pats stebėjosi, bet gynėsi, kad skaičiai negali būti neteisingi – taip esą patikino deklaracijas pildžiusi žmona.
Vis dėlto vėliau politikas prisiminė privačių interesų deklaracijose nenurodęs pirminio įnašo už naują automobilį. Bet įstatymų leidėjas nemano nusižengęs, tiesiog padaręs klaidą.
Panašiai kalba ir kiti tik žiniasklaidos pastangomis išsiaiškinti įstatymų pažeidėjai.
Antai liberalas R.Juška, deklaruodamas pernykštį savo turtą, apskritai nenurodė turįs transporto priemonę, nors iš Seimo etikos sargų skelbiamų ataskaitų matyti, kad jos eksploatavimas vien pernai mokesčių mokėtojams atsiėjo bemaž 5 tūkst. eurų.
Mat šis Seimo narys įsitikinęs, kad turtu laikomas tik brangesnis nei 3 tūkst. eurų vertės automobilis, o jo vairuojamas 2007 metų gamybos „Volkswagen Passat“ esą tiek nevertas.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetui vadovaujantis valstietis S.Jakeliūnas kartelę nuleido kiek žemiau – iki 1,5 tūkst. eurų. Kadangi jo mašina tiek esą neverta, irgi nutarė jos nedeklaruoti.
Tuo metu, kaip paaiškėjo, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis turtu nelaiko daugiau kaip 105 tūkst. eurų kainavusio galingo visureigio „Cadillac Escalade“, nei žmonai už 40 tūkst. eurų nupirkto „Porsche Cayenne“.
Nors įstatymai numato prievolę deklaruoti visą privalomą registruoti turtą, klaidingą deklaraciją pateikęs Seimo turtuolis iš padėties ir šį kartą sukosi įprastai: aiškino nemanęs, kad reikia deklaruoti ir automobilius.
Ne pagal įstatymus, o pagal savo susigalvotas taisykles deklaracijas pildantis R.Karbauskis vėl viešai apgailestavo dėl padarytos klaidos, aiškindamas, kad kas nedirba, tas neklysta.
Bet ar įmanoma patikėti tokiu nuoširdumu, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra nustačiusi, kad R.Karbauskis laiku nedeklaravo jau ne vieno didesnio kaip 3 tūkst. eurų vertės sandorio?
Galima sutikti, kad 15 mln. eurų vertės turtą nurodžiusiam valstiečių vedliui gerokai sunkiau nei kitiems politikams suganyti savo milijonus.
Net ekspertai svarsto, ar šio Seimo nario oficialiai deklaruojamas turtas realiai nėra dešimteriopai didesnis.
Nieko nuostabaus, kad R.Karbauskis sulaukia išskirtinio dėmesio, nes jis turi didžiulę įtaką valdžios sprendimams.
Kita vertus, buvo kruopščiai apčiupinėti ir kiti aukščiausius postus užėmę politikai, pavyzdžiui, ekspremjerai A.Kubilius ar A.Butkevičius.
Tačiau eidamas į Seimo rinkimus R.Karbauskis, ko gero, aukščiau už kitus buvo iškėlęs skaidrumo vėliavą. Bet atėjęs į valdžią jis buvo užsimojęs viešinti savo ir kitų politikų darbotvarkes, žadėjo kitų panašių akcijų.
Bet nieko panašaus nematyti. Antai praėjusią savaitę politikas nepanoro atskleisti, kaip per metus jam pavyko atsikratyti turėtos beveik 600 tūkst. eurų paskolos. R.Karbauskis tik paaiškino gavęs dividendų ir esą neišlaidavęs.
Tačiau kai net šimto tūkstančių eurų vertės automobilis nelaikomas turtu, nelengva supaisyti, ką Seimo Kultūros komiteto pirmininkas nori tuo pasakyti.
Žodžiu, kyla didelių abejonių, kaip Seimo nariai gali priimti įstatymus, jei patys klupinėja pildydami savo deklaracijas.
Ar tai jie daro dėl savo žioplumo, ar kokių kitų tikslų vedami?
Bet kuriuo atveju problemos dėl deklaravimo sistemoje paliktų spragų vis labiau aštrėja ir jas privalu užlopyti.
Tik gali būti labai keista stebėti, jeigu tai darys dabar per tas kiaurymes nardantys politikai.
Žinoma, būtų galima į plika akimi matomus deklaravimo sistemos netobulumus numoti ranka arba juokauti, iš kur gi turtingam žemvaldžiui žinoti, kad deklaracijos yra būtinos ne tiktai norint gauti Europos Sąjungos išmokas už pasėlius.
Tačiau neatmestina, kad jei politikų požiūris į interesų deklaravimo svarbą nesikeis, didesnio valdžios skaidrumo reikalaujančių organizacijų durys Lietuvai sunkiai atsivers.
