Nors Saulėtekyje įsikūrusiame Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre būsimų pirmakursių laukė patyrusių kuratorių komanda, ne vieną jaunuolį pasirašyti sutarties atlydėjo tėvai, kurie su ilgesiu prisiminė laikus, kai patys buvo studentai.
Užsienyje mokytis neplanavo
Anglų ir norvegų kalbas nuo rudens Vilniaus universitete studijuosianti Rimgailė Bagdonaitė teigė, kad apie studijas užsienyje negalvojo ir visuomet planavo mokytis Lietuvoje. Mergina džiaugėsi, kad už svajonių studijas mokėti nereikės, mat pavyko patekti į valstybės finansuojamą vietą.
Studentę atlydėjusi mama Renata Bagdonienė teigė, kad dar liko išspręsti vieną galvosūkį – surasti dukrai gyvenamąją vietą, bet tikisi, jog universitetas pasiūlys galimybę apsigyventi bendrabutyje.
„Aš jau antrą studentę išleidžiu, pirmoji į Vilnių atvyko studijuoti pernai, tad šiemet viskas jau paprasčiau, daug ką žinome. Žinoma, norėčiau, kad gyventų kartu, bet dar lauksime, ką universiteto atstovai pasakys“, – šypsojosi moteris.
Paklausta, ar nesibaimino, kad vaikai rinksis mokslus užsienyje ir išvyks, pašnekovė tik purtė galvą: „Tik Lietuvoje, buvo jau savaime aišku, kad taip reikia. Taip nusprendėme. Tegul pirmiausia mokosi čia, o paskui žiūrėsime“, – kalbėjo ji ir žvelgdama į dukrą pridūrė, kad būsima specialybė turėtų atverti galimybę pakeliauti po svečias šalis.
Fizikai Darbo biržoje nesilanko
Taikomosios fizikos studijų programos studentas Mindaugas Janušauskas pasakojo, kad fizikos studijas rinkosi tikslingai. Vaikinas yra fizikos olimpiadų dalyvis, iš dviejų valstybinių egzaminų yra gavęs po maksimalų įvertinimą – šimtuką.
„Lietuvoje bus tik mano studijų pradžia, nežinau, kaip bus paskui, bet tikiuosi patekti į kokius nors mainus ar panašiai. Ateities Lietuvoje nematau“, – mintimis dalijosi studentas ir pridūrė, jog yra tvirtai įsitikinęs, kad fizikai Darbo biržoje nesilanko.
Studentą atlydėjusi mama Vita Janušauskienė teigė, kad sūnaus pasirinkimas buvo seniai aiškus: „Sūnus taikomąją fiziką pasirinko tam, kad suprastų, kuri šio mokslo sritis jam ateityje tiks labiausiai. Paskui juk laukia magistrantūra ir gal net doktorantūra“, – apie sūnaus ateities planus kalbėjo jo mama. „Nežinau, kaip ten bus, gal su fizika jau rugsėjo antrą dieną nieko bendro nenorėsiu turėti“, – šyptelėjo jis ir kukliai pridūrė, kad apie ateitį ankstoka kalbėti.
Paklausta, kaip jaučiasi girdėdama sūnaus žodžius, kad jis savo ateities Lietuvoje nemato, pašnekovė buvo atvira: „Tai girdėti sunku, nes mano du vyresni vaikai gyvena Lietuvoje, pati esu čia ir ateitį tikrai matau. Gal ji nėra tokia graži, kaip norėtųsi, bet juk mums patiems dėl jos reikia stengtis“, – kalbėjo moteris.
M. Janušauskas teigė, kad valstybės finansuojamų vietų šiemet buvo kur kas daugiau nei mokamų, tad, anot jo, bet kas, kas netingėjo ir įdėjo pastangų, tikrai gali džiaugtis ir studijomis.
Pažintis su Vilniumi – nuo troleibuso
Skandinavistiką studijuosianti jonaviškė Ugnė Petrusevičiūtė pasirašyti studijų sutarties atvyko lydima mamos. Ji pasakojo, kad rinktis šias studijas paskatino noras pažinti kitą kultūrą ir perspektyvos, apie kurias šiuo metu tiek kalbama. Mergina sakė norėsianti mokytis švedų kalbos.
„Pasirinkau tai, kas mane labiausiai traukė“, – šyptelėjo U.Petrusevičiūtė, o šalia stovėjusi mama juokavo, kad dukra, matyt, per gerai išlaikė egzaminus, tad ilgai teko sukti galvą, kokias studijas rinktis.
„Čia vaikščiodama prisimenu jaunystę, kadaise teko studijuoti Vilniaus universitete chemiją. Dukrą galiu supažindinti su Vilniumi, po Vilnių pasivažinėsime troleibusu“, – apie dienos planus kalbėjo mama Asta Vaitkuvienė.
Apsimetėliai pirmakursiai
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentų atstovybės kuratorių koordinatorius Martynas Petkevičius pasakojo, kad laukiant pirmakursių verda darbas. Reikia ne tik pasiruošti juos priimti, bet ir suplanuoti pirmakursių stovyklą, suspėti atsakyti į daugybę klausimų.
„Svarbiausia, kad žmonės gerai jaustųsi. Stengiamės atsakyti į visus rūpimus klausimus dėl studijų sutarčių pasirašymo ir apsigyvenimo bendrabutyje galimybių“, – kalbėjo pašnekovas ir juokavo, kad pirmakursių mamos nevengia paklausti ir apie sąlygas bendrabučiuose.
„Būna klausimų ir apie tarakonus, bet pats jų tikrai nesu pastebėjęs“, – šyptelėjo M.Petkevičius ir patikino, kad pats gyvena bendrabutyje ir žino, jog svarbiausia pačiam prižiūrėti tvarką kambaryje, ir viskas bus gerai.
Pašnekovas pasakojo, kad pirmakursius konsultuojantys studentai patys yra nuolat tikrinami: „Įsivaizduokite, ateina mūsų kolega apsimetęs pirmakursiu ir užduoda daugybę keistų ir net juokingų klausimų. Pirmą kartą tą žmogų matai ir atsakinėji į klausimus, rimtu veidu stengiesi viską paaiškinti ir tada išgirsti: „Aš taip pat esu kuratorius, puikiai pasirodei“, – pasakojo M.Petkevičius
Jis teigė, kad tokių „testų“ metu pirmakursiais apsimetantys kolegos stengiasi iškvosti atsakymus net į tokius klausimus, kaip, tarkim, ar galima į paskaitas vestis mamą.
