Buvęs Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, šiuo metu koncerne „MG Baltic“ dirbantis Ramutis Jancevičius turėjo galimybę stebėti neseniai vykusias pasaulio futbolo čempionato rungtynes Kaliningrade, tačiau nevažiavo, nes nusprendė, jog jam į Rusiją vykti gali būti nesaugu.
Šis patyręs prokuroras, kuris irgi susijęs su Sausio 13-osios bylos tyrimu, lyg iš anksto nujautė, kuo gali baigtis tokia kelionė.
Kaltinamųjų neįvardijo
Šios savaitės pradžioje paskelbta, kad Rusijos tyrimų komiteto Vyriausioji tyrimų valdyba iškėlė baudžiamąją bylą Lietuvos generalinės prokuratūros prokurorams ir teisėjams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylą.
Jų veiksmuose esą įžvelgti nusikaltimo – neabejotinai nekalto asmens patraukimo atsakomybėn – požymiai.
Keliems Lietuvos teisininkams iškeltos bylos, Maskva nenurodė.
Pasirodžius pranešimui apie Rusijos tyrimų komiteto užmojus, daugelis mūsų politikų bei politologų tai pavadino Kremliaus vykdomo informacinio karo dalimi ar propagandiniu burbulu, o užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vis dėlto patarė mūsų prokurorams ir teisėjams verčiau nevykti į Rusiją ar jai prijaučiančias valstybes.
Sąrašas gali būti ilgas
Bet R.Jancevičius mano, jog kaltinamųjų sąrašas visai neegzistuoja, o šis pranešimas – tik propaganda, kurios teisininkai rimtai nevertina.
„Yra tik dvi nusikaltimų rūšys, už kurias bylą gali iškelti užsienio valstybė, – tai karo nusikaltimai ir genocidas. Visi kiti bandymai primena vaikų žaidimus“, – aiškino buvęs prokuroras.
R.Jancevičius įsitikinęs: jeigu Rusija sudarytų jos piliečius neva neteisingai apkaltinusių Lietuvos pareigūnų sąrašą, jame turėtų būti 100–120 pavardžių.
Į šį sąrašą turėtų patekti ne tik Sausio 13-osios bylą, bet ir Medininkų žudynes, taip pat omonininkų Boleslovo Makutynovičiaus bei Vladimiro Razvodovo veiksmus tyrę pareigūnai.
Kliūtys dėl V.Uspaskicho
Tuo metu Rusija savo piliečių Lietuvai neišduoda ne tik bylose dėl sovietinės agresijos.
Šios šalies prokurorai kolegoms iš Lietuvos vengė teikti informaciją net iš pirmo žvilgsnio nesudėtingoje byloje dėl politiko Viktoro Uspaskicho įgyto diplomo.
R.Jancevičius prisiminė, jog aiškintis šio dokumento atsiradimo aplinkybių į Maskvą buvo išvykę du Lietuvos prokurorai. Nors jų vizitas buvo suderintas su Rusijos prokuratūra, mūsų pareigūnai nebuvo įleisti nei į G.Plechanovo akademiją, nei į spaustuvę, kur spausdinami diplomai.
Keliauti į kitas šalis nebijo
R.Jancevičiaus tvirtinimu, buvimas neaiškiuose sąrašuose jo visai negąsdina, nes vykti į Rusiją neturi jokio noro: „Niekada nemylėjau šios šalies, ir ji manęs nemyli.“
Tačiau dėl kelionių į kitas valstybes buvęs prokuroras nesibaimina.
Nors bylą iškėlusi Rusija dėl kaltinamųjų paieškos gali kreiptis į Interpolą, R.Jancevičiaus nuomone, tokia galimybė – tik teorinė: „Interpolas vertina visų šalių prašymus, tad niekada nepraleis Rusijos „raudonosios kortelės“.“
Sulaikė policijos svečią
Tiesa, Interpolo duomenų bazėse atsidūrę Rusijos prašymai kai kada būna stropiai vykdomi. Tai neseniai pademonstravo ir Lietuva.
2016 metų gruodį Lietuvos pareigūnai Vilniaus oro uoste sulaikė buvusį Gruzijos antiteroristinių operacijų biuro vadovą Zurabą Maisuradzę.
Į Lietuvą jis buvo atvykęs policijos kvietimu ir turėjo dalyvauti kasmečiame Tarptautinės policijos asociacijos renginyje.
Svečio dokumentus oro uoste tikrinę pasieniečiai pastebėjo, kad šio Gruzijos piliečio ieško Interpolas.
Šiuo metu atsargoje esantis buvęs aukštas Gruzijos vidaus reikalų ministerijos pareigūnas Z.Maisuradzė buvo sulaikytas.
Išnagrinėjęs prokurorų pateiktą medžiagą, kurioje nurodoma, kad Rusija šį Gruzijos politinį veikėją įtaria su terorizmu susijusiais nusikaltimais, Vilniaus teismas leido jį suimti 10 parų.
Tačiau gruzinas buvo išleistas į laisvę po trijų parų, kai dėl jo sulaikymo kilęs skandalas pasiekė Lietuvos užsienio reikalų ministeriją.
Ministerija pareiškė, jog Z.Maisuradzė, atvirkščiai nei teigė Rusija, laikomas kovotoju su terorizmu.
Lietuvos policijos renginiuose ne kartą lankęsis Z.Maisuradzė tuomet teigė girdėjęs, kad prieš jį Rusija gali imtis provokacinių veiksmų, tačiau buvo įsitikinęs, jog Lietuvos pareigūnai „tikrai yra tie, kurie gali tinkamai įvertinti informaciją ir priimti teisingiausius sprendimus“.
Draudžia politinį persekiojimą
Lietuvos kriminalinės policijos biuro (KPB), kuriam priklauso ir nacionalinis Interpolo biuras, pareigūnai „Lietuvos rytui“ paaiškino, jog kiekvieną valstybės narės paskelbtą prašymą dėl paieškos pirmiausia vertina Interpolo bylų kontrolės komisija.
Patikrinama, ar prašymas skelbti paiešką yra teisėtas ir atitinka Interpolo reikalavimus. Interpolo konstitucija draudžia bendradarbiauti bylose, susijusiose su politinio, karinio, religinio ar rasinio pobūdžio persekiojimu.
Pagal šiuos kriterijus turėtų būti vertinamas ir Rusijos prašymas Interpolo duomenų bazėje paskelbti Lietuvos prokurorų arba teisėjų paiešką.
Įvertina vietos teismas
„Lietuvos rytą“ konsultavusių pareigūnų teigimu, jei tokia paieška būtų paskelbta, ieškomi žmonės gali būti laikinai sulaikyti bet kurioje iš 192 Interpolui priklausančių valstybių.
Klausimą dėl asmens suėmimo ar ekstradicijos sprendžia šalies, kurioje jis buvo sulaikytas, teismas.
Ar žmogus bus išduotas kitai valstybei, priklauso ne tik nuo dvišalių teisinių susitarimų.
Teismas taip pat privalo įvertinti, ar veikla, už kurią prašoma asmenį išduoti, jo gyvenamoje valstybėje irgi laikoma nusikaltimu.
Dauguma ieškomų asmenų slapstosi Europoje
Šiuo metu Interpolo duomenų bazėje yra 495 Lietuvos teisėsaugos institucijų ieškomi asmenys, bet suimti prašoma ne visus. Kai kurie jų laikomi dingusiais be žinios, kitais atvejais siekiama nustatyti jų buvimo vietą.
KPB pareigūnų žiniomis, dauguma Lietuvos ieškomų asmenų, kuriuos prašoma suimti, slapstosi Šengeno erdvės viduje, todėl skelbiant jų paiešką, dažniausiai naudojamasi Šengeno informacine sistema.
Jiems išduodamas Europos arešto orderis, informacija apie ieškomus asmenis perduodama policijos, pasienio, muitinės tarnyboms.
Naudojantis šiomis paieškos sistemomis ir bendradarbiaujant pareigūnams, per metus į Lietuvą pargabenama apie 200–250 asmenų.
Įtariamuosius išsiuntė į JAV ir į Ukrainą
Kasmet į Lietuvą sugrąžinama po keletą asmenų, kurių paieška vykdoma per Interpolo duomenų bazę.
Praėjusiais metais Lietuvai buvo išduoti 2 ieškomi asmenys – iš Rusijos ir Baltarusijos, o 2016 metais pargabenti penki bėgliai – 2 iš Rusijos, 2 iš Ukrainos, 1 iš Vietnamo.
Lietuvoje taip pat kasmet sulaikoma per Interpolą ieškomų asmenų. 2016 metais iš Lietuvos du asmenys išsiųsti į Ukrainą, vienas – į JAV, praėjusiais metais trys ieškomi žmonės išduoti JAV, vienas – Ukrainai.
Interpolui priklausančios valstybės siekia bendradarbiauti tiriant smurtinius nusikaltimus prieš asmenis, turtinius ir ekonominius nusikaltimus, nusikaltimus, susijusius su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu, nelegalia prekyba ginklais bei sprogmenimis, prekyba narkotikais, pinigų plovimu, prekyba žmonėmis ir išnaudojimu pornografijos industrijoje. Į šį sąrašą taip pat patenka nusikaltimai aviacijos saugumui ir pinigų padirbinėjimas.
