Seimo konservatoriai Audronius Ažubalis, Agnė Bilotaitė ir Laurynas Kasčiūnas parengė Švietimo įstatymo pataisas, kad pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje ne mažiau kaip 60 proc. programos būtų vykdoma lietuvių kalba, o likusios ne mažiau kaip 40 proc. programos temų – tautinės mažumos kalba.
Tokia tvarka pradėtų galioti nuo 2023-iųjų, kad mokyklos ir bendruomenės galėtų pasiruošti.
Dabar tautinių bendrijų mokyklose lietuviškai turi būti mokoma Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, pilietiškumo pagrindų – maždaug 20 proc. visos ugdymo programos.
„Sieksime, kad ne trys dalykai, kaip dabar yra, būtų dėstomi valstybine lietuvių kalba, bet 60 proc. Manau, tai būtų maždaug šeši dėstomieji dalykai vyresnėse klasėse“, – sakė A.Ažubalis.
Pasak konservatorių, tyrimai ir apklausos rodo, kad kalba yra svarbus integruojantis veiksnys, turintis įtakos tautinių bendrijų įsiliejimui į valstybių darbo rinką, visuomeninį gyvenimą. Esą Lietuvos lenkai teigia norintys, kad jų vaikai mokėtų lietuvių kalbą.
L.Kasčiūnas priminė, kad šie metai paskutiniai, kai tautinių mažumų mokyklų abiturientai turėjo tam tikrų lengvatų laikydami valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. O jo rezultatai esą rodo, kad tautinių mažumų moksleiviams reikia stiprinti lietuvių kalbos įgūdžius.
Trukdys Maskvai skaldyti?
Bet pagrindinis pataisų autorių argumentas – Rusijos grėsmė.
„Kai yra tokios didelės, bet nevienalytės tautinės bendruomenės, jos tapo labai patraukliu Kremliaus hibridinių karų taikiniu.
Matome, kaip dažnai, pradedant nuo finansavimo, baigiant įvairiomis provokacijomis, šios bendruomenės yra skaldomos, nuteikiamos ir prieš valdžią, ir prieš valstybę“, – teigė A.Ažubalis.
Konservatoriaus manymu, įgyvendinus tokias Švietimo įstatymo pataisas būtų gerokai sunkiau skaldyti visuomenę.
Dar vienas dešiniųjų rūpestis, nors garsiai ir neišsakomas, – Lietuvos lenkų jaunimas mieliau renkasi ne Lietuvos, bet Lenkijos aukštąsias mokyklas ir apskritai orientuojasi į šią kaimyninę valstybę ir visuomenę.
Telkia mažumų rinkėjus
Šį projektą parengę konservatoriai nuolat pasitelkia tuos pačius argumentus – svyruojančias lenkų ir rusų tautines mažumas kaip Maskvos įrankius hibridiniame kare prieš Lietuvą.
Tačiau tokie užmojai – pirmiausia dovana Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS). Ji vis dar dominuoja tarp mūsų šalies lenkų, o pasitelkusi vietos rusų politines organizacijas savo rinkėjus labiausiai mobilizuoja aiškindama, kad Lietuvos valstybė esą nori tautines mažumas asimiliuoti ir apskritai yra priešiškai prieš jas nusiteikusi.
Kartu LLRA-KŠS siekia užsitikrinti ir Varšuvos politinio elito paramą sau.
Pavadino žingsniu atgal
Nenuostabu, kad sužinojusi apie siūlomas pataisas Seimo LLRA-KŠS frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė pareiškė, jog dešinieji žaidžia savo politinį žaidimą.
Parlamentarės tvirtinimu, tautinių mažumų mokyklų moksleiviai gerai išlaiko brandos egzaminus, todėl jokio reikalo stiprinti lietuvių kalbos mokymą nėra.
„Valstybiniai egzaminai yra laikomi valstybine kalba, ir vaikai geba perskaityti, suprasti, atsakyti, išlaikyti.
Man atrodo, kad nereikia per prievartą daryti to, ko nereikia. Mokytojai yra gerai pasirengę ir geba paruošti vaikus.
Svarbiausia yra rezultatas, o rezultatai yra geri. Vaikai ir įstoja, ir įsidarbina. Nežinau, kodėl vėl susirūpinta lietuvių kalba“, – vakar BNS sakė R.Tamašunienė.
Politikė mano, kad konservatorių siūlymas būtų žingsnis atgal tautinių mažumų teisių atžvilgiu, nes Europos Sąjungoje nuolat pabrėžiama, jog reikia skatinti ir gerbti tautinių mažumų teises, kultūrą ir kalbą.
Įžvelgė blogas pasekmes
Bet ne mažiau kritiškai konservatorių pataisas įvertino ir Lietuvos lenkai, nepritariantys LLRA-KŠS politikai, raginantys tautas ieškoti dialogo.
Lenkų diskusijų klubo, kuriame dominuoja lenkų kilmės Lietuvos akademinis jaunimas, vadovas politologas Marijušas Antonovičius vakar „Lietuvos rytui“ sakė, jog pirmiausia šis projektas sukiršintų tautines mažumas su Lietuvos valstybe, išprovokuotų diplomatinį skandalą su Lenkija.
„Tuo, žinoma, iškart pasinaudotų ir Kremlius – jis vėl imtų rėkti, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos valstybėse pažeidžiamos tautinių mažumų teisės“, – sakė M.Antonovičius.
Politologas naiviu vadino požiūrį, kad reguliuojant kalbos mokymą mokyklose galima sumažinti Kremliaus propagandos, tarkime, transliuojamos per tautinių mažumų žiūrimas rusiškas televizijas, poveikį.
Prisiminė bolševizmą
M.Antonovičiaus teigimu, užuot kalbėjus apie hibridinę agresiją ir kovojus su ja tokiomis priemonėmis, verčiau rūpintis, kad tautines mažumas pasiektų alternatyvūs informacijos kanalai.
„O požiūris, kad geriau nemokykime lenkų kalbos, tai jaunimas nebestos į lenkiškas mokyklas, apskritai bolševikinis. Lenkijos aukštosios mokyklos akivaizdžiai patrauklesnės už lietuviškas.
Varšuva – didmiestis su visiškai kitokiomis galimybėmis nei, pavyzdžiui, Vilnius. Vadinasi, reikėtų stengtis, kad Lietuvos aukštasis mokslas būtų patrauklesnis“, – aiškino politologas.
Jis taip pat prisiminė šių metų pradžioje Latvijoje virusias aistras, kai valdžia nustatė, kad mokyklose bus mokoma tiktai latvių kalba.
Jau tada M.Antonovičius su kolegomis prognozavo, kad ir Lietuvoje gali kilti idėjų judėti latviška linkme, ignoruojant tarptautinę praktiką, kuri remiasi nuostata, jog vaikai mokosi geriau, jei yra mokomi gimtąja kalba.
„Buvęs tų pačių konservatorių lyderis Andrius Kubilius kaip tik siūlo pridėti balų stojant į aukštąsias mokyklas už lenkų ir rusų kalbų mokėjimą“, – prieštaravimus dešiniųjų gretose nurodė M.Antonovičius.
