Plakatas atsirado vienoje judriausių miesto vietų – Taikos prospekte, o šiuo metu atostogaujančiam S.Skverneliui priekaištaujama dėl planų Vilniuje susidarančias šiukšles deginti Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ).
Prieš porą mėnesių premjeras S.Skvernelis pareiškė, kad Kauno ir Vilniaus kogeneracinių jėgainių projektai galėjo būti įgyvendinami neskaidriai, o birželį aptarti projektų eigos susitiko su „Lietuvos energijos“ vadovu Dariumi Maikštėnu.
Po susitikimo S.Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas pareiškė, kad Vilniuje perdirbamų atliekų deginimas gali būti mažinamas perpus, o dalis komunalinių atliekų iš Vilniaus keliaus į Kauną.
Taip pat buvo teigiama, dėl to deginamų atliekų kiekiai Kaune nepadidės, nes to neleidžia prisiimti įsipareigojimai.
„Skiriasi situacijos Kaune ir Vilniuje, skiriasi kogeneracinių elektrinių vieta. Nuo rinkimų pradžios buvo akcentuota, kad Vilniuje atliekų deginimas bus mažesnis. Šiandien matome planą, kaip pasiekti to mažinimą ir jį sumažinti perpus. Kaune matome situaciją kitokią. Ten elektrinė statoma LEZ teritorijoje“, – sakė patarėjas.
Ramučių (Kauno r.) bendruomenė taip pat seniai priešinosi KKJ statybai, tačiau plakatas pakabintas ne jos iniciatyva. Tai padarė Tėvynės sąjunga-Lietuvos kriščionys demokratai (TS-LKD). Abejoti neleidžia užrašas plakato apačioje.
Apačioje taip pat nurodytas, kad pagamintas tik 1 tokio plakato egzempliorius.
„Kauniečiai turbūt nesidžiaugia, kad atliekos bus vežamos deginti iš Vilniaus į Kauną“, - plakato atsiradimo aplinkybes komentavo buvęs Kauno meras, Seimo narys Andrius Kupčinskas. Pasak jo, tai viešai paskelbė pats S.Skvernelis.
A.Kupčinskas pasigedo valdžios nuoseklumo šiuo klausimu – vienu metu projektas pripažįstamas svarbiu valstybei, o netrukus - jau kritikuojamas.
Pasak parlamentaro, KKJ kelia nerimą ir Ramučių gyventojams, nes jiems tiesiog trūksta informacijos apie šį objektą – jo poveikį aplinkai, sveikatai. Žmonės svarsto, ar nebus atliekos vežamos iš užsienio.
„Mes neprieštaraujame tokiam projektui, tačiau nepritariame atliekų vežimui iš Vilniaus į Kauną“ - partijos poziciją atskleidė A.Kupčinskas.
KKJ projektą Vyriausybė yra pripažinusi valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Jėgainės statybą ruošiamasi baigti iki 2020 metų, darbai prasidėjo pernai gruodį.
Joje elektros energijai ir šilumai gaminti bus naudojamos nepavojingos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos komunalinės bei pramoninės atliekos, taip pat vandenvalos įrenginiuose susidarantis dumblas.
Planuojama, kad įgyvendinus projektą, Kauno regiono gyventojai sutaupys apie 13 mln. eurų per metus mažiau mokėdami už atliekų tvarkymą bei šilumą.
Jėgainės elektrinė galia sieks apie 24 MW, o šiluminė galia – apie 70 MW. Tokie pajėgumai leis panaudoti apie 200 tūkst. tonų komunalinių ir pramoninių atliekų, likusių po rūšiavimo, ir pagaminti apie 500 GWh šiluminės bei apie 170 GWh elektros energijos per metus.
Jėgainė pagamins apie 40 proc. Kaunui reikalingos centralizuotai tiekiamos šilumos bei apie 94 tūkst. būstų reikalingos elektros energijos. Ji padės spręsti atliekų kaupimo sąvartynuose problemą.
Visos investicijos į jėgainę sudarys apie 150 mln. eurų. Tiesioginės Suomijos įmonės „Fortum“ investicijos sieks apie 27 mln. eurų.
„Lietuvos energijos“ grupei priklauso 51 proc. KKJ akcijų, o „Fortum Heat Lietuva“ – 49 proc.
