Laurynas Kasčiūnas, spaudos konferencijoje pristatė šios pataisos motyvus. Jo teigimu, yra akivaizdu, kad kalba yra svarbus integruojantis veiksnys, turintys įtakos tautinių bendrijų įsiliejimui į valstybės darbo rinkas, mažinantis pažeidžiamumo jauseną ir atskirtį.
„Lietuvių kalbos mokėjimas yra vertinamas kaip ypatingai svarbus veiksnys gerai jausenai. Dar 1994 metais atliktame tyrime 52 procentai apklaustų Lietuvoje gyvenančių lenkų, sakė, kad norėtų vaikus mokyti lietuvių kalba“, – tyrimo duomenimis rėmėsi parlamentaras, jo teigimu, šie skaičiai tik toliau auga.
„Labai svarbu yra ir darbo, bei socioekonominių tyrimų tam tikri rezultatai. Kai kalbama ir klausiama tautinių bendrijų atstovų, kas yra pagrindinė kliūtis įsitraukti, 42 procentai paminėjo valstybinės kalbos mokėjimą“, – pasakojo L.Kasčiūnas.
Jis teigė, kad dar vienas reikšmingas argumentas yra ir lietuvių kalbos egzaminą išlaikę moksleiviai ir šių rezultatų skaičiai. Praėjusių metų statistika rodo, kad daugiau moksleivių išlaiko šį egzaminą, kai mokosi lietuviškoje mokykloje, nei kad tautinių bendrijų kalbų mokyklose.
„Šie metai buvo paskutiniai, kada tautinių mokyklų moksleiviai jų egzaminas buvo vertintas palengvintai“, – argumentavo konservatorius.
Agnė Bilotaitė pristatė ir projekto turinį. „Siūlymo esmė – kad pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje ne mažiau, nei 60 procentų programos temų būtų vykdoma lietuvių kalba. O likę 40 procentų – tautinės bendrijos kalba. Suprasdami, kad šitiems pakeitimams reikės laiko, įstatyme numatyta, kad tai pradėtų veikti nuo 2023 metų“, – sakė A.Bilotaitė.
Audronius Ažubalis teigė, kad lietuvių kalbos mokymas tautinių bendrijų galėtų apsaugoti nuo hibridinio karo, bei tautinių bendrijų priešinimo.
„Estija, Lietuva ir Latvija – čia tautinės mažumos ir istorinis likimas yra labai panašus ir bendras. Tai, kad yra tokios didelės tautinės bendruomenės, jos tapo labai patraukliu taikiniu Kremliaus hibridiniams karams“, – pasakojo A.Ažubalis. Jo teigimu, galima pastebėti ir provokacijomis paremtų skaldymų, nustatant bendruomenės prieš valstybes.
„Net išrinkt miesto atstovai, konkrečiai Klaipėdos, Viačeslavas Titovas kalbėjo prieš valstybę“, – visai nesenus įvykius prisiminė politikas.
„Mes sieksime, kad ne 3 dalykai būtų dėstomi tradicine lietuvių kalba, o 60 procentų“, – teigė jis.
