Kuršių marių regatoje su vėjais galynėsis LRT Nacionalinėse ekspedicijų dalyvių vytinės „Vytautas Didysis“ ir sielininkų valties „Vytis“, didžiausio Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „Süd-1“, Nidos ir Šturmų gyvenviečių simboliais tapusių mažesnių kurėnų, krovininio marių burlaivio reisinės „Dreverna“ įgulos.
„Burpilio“ regatos medinį laivyną papildys vos prie kelias savaites Kintų įlankoje į vandenį nuleistas naujasis koncerno SBA Šilutės baldų fabriko „Germanika“ darbuotojų rankomis autentiškai atkurtas kurėnas. Kaip visada regatoje dalyvaus venterinės valtys iš Kintų ir Rusnės gyvenviečių.
„Egzotiškas lenktynes Kuršių mariose pavadinome burpilio vardu ne šiaip sau. Tai senovinis pamario žvejų įnagis, skirtas šlakstyti vandeniu bures, kad burvaltės plauktų greičiau. Regata pristato tradicinius įvairių tipų Lietuvos marių ir upių laivus, primena apie laivininkų „šiporių“ aistrą varžytis ant vandens“, – kalbėjo TILA pirmininkas, Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus darbuotojas Romualdas Adomavičius.
Regata skirta šiemet Anapilin iškeliavusio Klaipėdos garbės piliečio, jūrinių tradicijų sergėtojo ir puoselėtojo, Kopgalyje veikiančio unikalaus Lietuvos jūrų muziejaus kūrėjo ir ilgamečio direktoriaus Aloyzo Každailio (1943–2018) atminimui. Penktadienio rytą startavę Kintų prieplaukoje mediniai laivai nuburiuos į Juodkrantę. Tenykščiame Liudviko Rėzos kultūros centre vyks dokumentinio filmo apie A.Každailį peržiūra.
Jeigu tik marių vėjai bus palankūs lenktynininkams, jų burvaltės vakare finišo liniją kirs Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje tie Kiaulės Nugaros sala. Paskui flotilė susitelks Smiltynės krantinėje prie buvusio kurhauzo pastato. Stabtelėję regatos dalyviai aplankys senąsias Kopgalio kapinaites, kur palaidoti Lietuvos jūreivystės pradininkas, pirmasis Klaipėdos jūrų uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas ir istorikas A.Každailis.
Šiek tiek atsikvėpę Smiltynėje „Burpilio“ regatos dalyviai šeštadienį pasiners į Jūros šventės šurmulį – pasirodys tradiciniame medinių burinių laivų parade „Dangės flotilė“, vyksiančiame tarp Biržos ir Pilies tiltų.
Neblėstančiu visų laikų lietuviškosios marinistikos bestseleriu tapusios knygos „Laivai ir jūrininkai“ autorius A.Každailis kažkada rašė: „Dar neseniai Kuršių marių bangas vagojo juodašonės lentinės burvaltės, jų savitą grožį galėjai įžvelgti savotiškame grubumo ir grakštumo derinyje. Storos, grubiai išpjautos ąžuolinės lentos – „šoninės“ – dailiu lanku rėmėsi į forštevinį – „ragą“, išdidžiai keliantį skiauterę virš marių bangų. Dramblotas plokščiadugnio kurėno korpusas švelniai apvalėjo į apačią, o „vainiką“, viršutinę borto lentą, puošė kalvio darbo apkaustai, pagražinti nesudėtingu ornamentu“.
Masyvios burvaltės su ugniakurais dugne anais laikais Kuršių marių žvejams tarnaudavo ir kaip būstas ant vandens, ir kaip darbo priemonė. Kiekvieno pamario kaimo kurėną, jo šeimininkus žvejybos prievaizdai marių žūklavietėse iš tolo atpažindavo pagal stiebų viršūnėse įtaisytų spalvingų vėjarodžių ženklus ir simbolius.
Sumaniai buriuodami žvejai įkinkydavo šoninį ir net priešinį jūros vėją. Tada pavėjui už kurėno borto pūkštelėdavo „šliūžės“, padėdavusios suvaldyti plokščiadugnes burvaltes – medinės lentos neleisdavo bangoms ir vėjui laivų nublokšti nuo kurso“.
