Dar vienai kadencijai Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininke praėjusią savaitę perrinktos Vokietijoje gyvenančios Dalios Henke pagrindinis tikslas – kad skirtis tarp „mes“ ir „jie“ mažėtų, o Lietuvoje išeivija būtų kuo labiau suvokiama kaip sava.
– Laikas bėga, o referendumo dėl dvigubos pilietybės vežimas toliau malasi vietoje.
Seimas nuleido jo kartelę, prezidentė vetavo šį sprendimą, Seimas rudenį bandys atmesti jos veto, bet pats kreipsis į Konstitucinį teismą, o jis savo išaiškinimą skelbs dar vėliau.
Tuo metu tikra referendumo kampanija vis dar nevyksta. Ką planuoja PLB? – „Lietuvos rytas“ paklausė D.Henke.
– Liepos 1-ają kartu su visomis šventėmis, iškilmingais renginiais mes pradėjome ir savo akciją „Mūsų metas dabar“.
Ją vykdėme jau per Seimo rinkimus, o jos tikslas – kad užsienyje gyvenantys lietuviai balsuotų kuo aktyviau.
Nors balsuotojų skaičių pavyko padidinti, jis dar per mažas.
Oficialiais duomenimis, užsienyje yra maždaug 301 tūkst. rinkėjų.
Tuo metu referendumo reikalavimai gąsdinantys – 1,3 mln. piliečių turi ne tik ateiti, bet ir pasakyti „taip“, kad po 1990 metų į užsienį išvažiavę lietuviai galėtų išlaikyti pilietybę.
Taigi lemiamą žodį vis tiek tars žmonės, gyvenantys Lietuvoje. O apie dvigubos pilietybės svarbą su jais turi kalbėtis Lietuvos politikai, visuomenės ir kultūros veikėjai.
Būtent jie turi aiškinti, kad išlaikyti pilietybę reikia ne tik išeivijai, bet ir visai Lietuvai.
Juk ir čia gyvenantis žmogus niekada negali žinoti, kaip pasisuks jo gyvenimas.
Be to, reikia pabrėžti, kad nekalbama apie kokią nors „daugybinę pilietybę“, kuria gąsdinama, o apie pilietybės išlaikymą.
Kita vertus, iki 1990 metų emigravę lietuviai ir jų palikuoniai turi tokią galimybę, o jau po 1990-ųjų šalį palikę – ne.
Taip pat turi būti sklaidomi mitai, kad dvigubos pilietybės įteisinimas, pavyzdžiui, reikštų dvigubus mokesčius.
Labai tikiuosi, kad šis referendumas lietuvių nesuskaldys, o kaip tik suvienys.
– Bet ar neįžvelgiate, kad gali atsitikti priešingai? Juk Lietuvos visuomenėje apskritai nėra sutarimo, kaip žiūrėti į emigrantus ir emigraciją, o ta skirtis tarp „mes“ ir „jie“ tebėra gili.
Susidaro įspūdis, kad dabar ji tarsi specialiai gilinama, stiprėja pasipriešinimas dvigubos pilietybės idėjai. O jei referendumas nepavyks, gali įsižiebti dar vienas pilietinis konfliktas.
– Taip, to mes labiausiai bijome. Būtent dėl to PLB ir nemano, kad referendumas – geriausias būdas įteisinti pilietybės išlaikymą išvykusiems.
Referendumui bendruomenė pritaria, jei bus įvykdytos trys sąlygos: susivienys ne tik visos šalies politinės jėgos, bet ir trys aukščiausi valstybės pareigūnai; bus įteisintas elektroninis balsavimas; bus nuleista referendumo kartelė.
Kol kas jos nėra visiškai įgyvendintos.
Todėl ir bijome, kad šie procesai mūsų nesuskaldytų ir nesupriešintų.
Tai būtų tik į naudą mūsų visų vienybės priešams, taip pat ir didžiajai Rytų kaimynei, kuri, manau, irgi deda nemažai pastangų, kad taip įvyktų.
– Kokie jūsų pagrindiniai naujosios kadencijos uždaviniai ir siekiai?
– Lietuvoje – daugiau pasaulio lietuvių, o išeivijoje – daugiau pačios Lietuvos.
Sieksime, kad išeivija stengtųsi tėvynei padėti savo protu ir investicijomis.
Bene svarbiausias uždavinys – kad į Lietuvą labiau atsigręžtų išeivijos jaunimas, kad kuo daugiau jaunų žmonių susirengtų čia grįžti.
Kita vertus, reikia stiprinti ir išeivių bendruomenes, jas vienyti, užtikrinti kartų kaitą.
Manau, kad mes kol kas per mažai matomi Lietuvoje, todėl šalies visuomenėje dar sklando neigiamas išeivijos įvaizdis ar įvairūs mitai apie ją.
Mes patys turime stengtis taisyti padėtį.
Ateinantys treji metai bus labai svarbūs ir pačiai Lietuvai – ketveri rinkimai, mažėja Europos Sąjungos parama, daugybė kitokių iššūkių. Mes pasistengsime padėti juos įveikti.
