„Sveikas, jaunime. Lietuvai labai svarbus ryšys, tai gyvybinis ryšys su pasaulio lietuvių jaunimu. Tai mūsų dalis, jūs esate mūsų pačių jaunimas. Tai, kad jūs esate čia atvažiavę, įrodo, kad jūs jaučiatės Lietuvos dalimi“, – Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime (PLJS) į susirinkusį jaunimą kreipėsi jis.
Prof. V.Landsbergis išreiškė viltį, kad Lietuvos ateitis yra mūsų visų bendras rūpestis, ne tik Lietuvos piliečių, gyvenančių šalyje.
„Lietuvos ateitis yra mūsų visų rūpesčio objektas. Mes norime jausti, kad visur, kur jūs esate, yra Lietuva. Su jumis kalbėdamas aš noriu tikėti, kad jums Lietuva rūpi, kad jums ji yra svarbi“, – šnekėjo profesorius.
Anot jo, lietuvis nėra tik asmuo, turintis šalies pilietybę, tai žmogus, kuriam svarbi Lietuva.
„Tai yra esminis dalykas, gilesnis nei formali pilietybė, dėl kurios dabar visi ardosi. Čia yra kilmės dokumentas, jeigu tau svarbu, kas Lietuvoje vyksta. Mes turime daug problemų ir kaimynystė mūsų tokia… Gyvename šalia vulkano ir neaišku, kada kokia beprotybė ten paims viršų. Galbūt daugelis nori dirbti, išvažiuoja ir galvoja, kad grįš arba užsienyje prisideda prie Lietuvos reikalų. Jeigu Lietuva yra mūsų rūpestis, sudaro kažkokią dalį mūsų gyvenimo – tai yra svarbiausia“, – sakė jis.
V.Landsbergio teigimu, svarbu yra ir tai, koks yra tas jaunimas, į kurį dedama tiek daug vilčių.
„Mes seniai, kai steigėme, kūrėme ir gynėme tą naują Lietuvą, galvojome, kad ką galime, tą padarysime, o paskui jau ateis nauji žmonės. Jie darys viską geriau ir teisingiau. Nesugadintas jaunimas, kuris pagerins, pataisys, kas yra iškreipta, sužalota. Lietuva yra labai žaizdota po 50 metų gyvenimo nelaisvėje. Gal ką nors įtikino, kad baudžiava irgi neblogai, galima gyventi ir joje… vienas dalykas yra laisvas ir kūrybingas žmogus, kitas – prisitaikėlis kombinatorius, kuris nelabai ką sukuria tautai ir valstybei“, – pasakojo politikas.
Jo įsitikinimu, santvarką reikia nuolat gerinti ir gerinti, nes tiesiog numoti ranka ir manyti, kad situaciją sutvarkys kažkas kitas, yra lengviausia.
„Ta santvarka turi skatinti sąžiningą darbininką ir neskatinti vagies. O, čia galima nusigriebti to ir to… Būna, kad vogti yra norma, svarbu, kad nepagautų. Ot, jeigu nepagavo, tai viskas tvarkoje… Manęs nenuteisė, tai aš jau spindėtojas. Tu pats pirmas turi save nuteisti. Būna, dar sako, kad visi vagia, kodėl aš turiu būti geresnis. Bet jeigu Lietuva išsigimsta, Lietuvos ir neliks. Lietuva turi norėti vertingai ir garbingai gyventi. Garbė yra vertingas dalykas“, – sakė V.Landsbergis.
Profesorius prisiminė metus, kuomet Lietuva paskelbė nepriklausomybę ir ši naujiena apie metus buvo visų laikraščių pirmuosiuose puslapiuose.
„Visi žiūrėjo kaip į intrigą: „Kas čia bus? Kada sovietai dabar juos traiškys?“. Kiti žmonės jaudinosi, bijojo, kas čia gali atsitikti. Dar kiti galvojo, kad tik neišplistų ir nepakenktų bendram reikalui, čia tie kažkokie lietuviai prasimanė nepriklausomybės ir laisvės. O mums yra viskas, Lietuva bus ar nebus. Tegul būna. Ir aš noriu, kad būtų“, – tikino jis.
Profesorius pasakojo, kad Lietuvos Sąjūdis ir atsirado su ta idėja, kad žmonės norėjo gyventi kitaip, norėjo gyventi teisingai: „Žmonės pasijuto broliais. Jūsų amžiaus žmonės ėjo prieš tankus, be ginklų, giedojo ir šaukė: „Lietuva! Lietuva!“ Ne taip, kaip per krepšinio varžybas, šalia stovėjo žudikai, kurie norėjo, kad jie bėgtų. Bet jie nebėgo", - pasakojo V.Landsbergis.
V.Landsbergis pažėrė ir kritikos dabartinėms Lietuvos politinėms partijoms, kurios, anot jo, po truputį virsta gaujomis.
„Politinės partijos neturi virsti gaujomis. Tai ne gaujų varžybos, o pažiūrų ir kelio ieškotojų varžybos. Bet kaip dažnai gaujos apsimeta partijomis ir eina į valdžią... Ko? Valdžia duoda pinigų, o pinigai duoda valdžią… Štai ir užburtas ratas, blogio ratas“, – aiškino jis.
Pasak jo, Lietuvos partijoms reikėtų „eiti į bendrą gėrį, o ne į savo kažkokios chebrytės gėrį“: „Būtų gerai, kad partijos nebėgiotų paskui verslininkus ir neprašytų jų kažkokių lėšų. Tie, kurie yra valdžioje, savo naudai gali viską pasitvarkyti. Taip vyksta ir dabar, kai valdžia Seime sau persidalija didesnę dalį tų pinigų. Mes esame pažeisti. Interesų konfliktas toks nuogas, kad didesnio jau negali ir būti", - pasakojo jis.
V.Landsbergis dabartinį Seimą pavadino kalbykla, kurioje, anot jo, visi tik kalba ir kalba, bet ką kalba, nebėra taip svarbu. Jo teigimu, Parlamento funkcija yra ir vykdomosios valdžios kontrolė. Jis skiria ir atleidžia tam tikrus pareigūnus, arba rodo priklausomybę kokiai nors chebrytei, vadinamai partija. Taip ji krypsta į gaują, o jos atstovai yra sustatomi į reikšmingus postus, kad darytų valdžią taip, kaip reikia tiems žmonėms.
Profesorius užsiminė ir apie Rusiją, kuri, anot jo, mano, kad visas pasaulis yra jos priešas.
„Tos šalies vadovas, atėjęs į valdžią, paskelbė, kad dabar bus įstatymo diktatūra. Jeigu įstatymą aš parašau kaip įsaką, tai yra mano diktatūra. O kas leidžia įstatymus? Ar tie įgalioti, išrinkti, diskutuodami, ar tiesiog kažkas sugalvojo, pasakė ir pavadino daugumos nuspręstu dalyku? Tai yra ne įstatymas, o nustatymas“, – svarstė jis.
Užbaigdamas kalbą jis užsiminė, kad kiekvienas lietuvis turi jausti savo tautos adresą ir neužtenka kažkur kampe pasidėti gintariuką, kuris primena Lietuvą, o reikia dalyvauti šalies gyvenime ir eiti balsuoti.
