„Pažiūrėkit, alpakos yra šešios ir aš septintas. Čia mūsų visa frakcija. Šitos niekad neišduos“, – juokiasi buvęs Seimo pirmininkas.
Pastaruosius mėnesius nagrinėjamos politinės korupcijos bylos detalės ir pažymos yra tik gėlytės, sako jis. A.Valinskas mano, kad visuomenė pamiršo dar vieną epizodą – Neringą Venckienę.
„Čia dar laukia labai įdomių dalykų. Jei tarnybos pradės skelbti sekimo metu surinktą medžiagą, įrašytus pokalbius, „MG Baltic“ skandalas bus tikrai tulpių paštas“, – teigia buvęs politikas.
Žurnalistės Daivos Žeimytės ir A.Valinsko pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Vasara tiesiogiai“.
– Su jumis kalbamės prie jūsų augintinių alpakų. Man iš karto susidaro asociacija – gyvulių ūkis. Ne avys, bet alpakos, Seimas. Simbolinių panašumų galima rasti?
– Be jokios abejonės. Čia yra A.Valinsko alpakos, tik jaunesniojo. Bet visa šeima prižiūri, čia jo idėja, tik mes priglaudėm, suteikėm gyvenamą plotą. Bet tai visos šeimos augintiniai – jie labai mieli ir meilūs. O dėl simbolikos – kai kurių panašumų yra labai daug. Bet tarp šitų aš jaučiuosi labiau savas nei tarp anų, kur teko būti.
– Po mūsų interviu prieš kelis mėnesius, sulaukiau įdomių komentarų iš jūsų buvusių kolegų – Tautos prisikėlimo partijos narių. Jie man pasiūlė pasikalbėti su kita puse, kuri papasakotų apie kitokį A.Valinską ir jo veidą, kai jis buvo Seime ir buvo Seimo pirmininku. Tikrai yra žmonių, kurie ant jūsų iki šiol griežia dantį. Kaip jūs tai aiškinate?
– Buvo labai įvairaus plauko veikėjų iš to 18-uko pradinėje frakcijoje. Po to prasidėjo tarpusavio trintis. Realiai žmonės, kuriuos aš, kaip traukinys, atitempiau kaip vagonus į Seimą, suprato, kad virš jų tik dangus. Jie yra iš tų, kurie pradėjo reikalauti: čia gi mes kartu viską darėm.
– O gal jūs supratot, kad virš jūsų tik dangus? Jūs gi tada sakėte: „Aš esu vienas iš trijų.“
– Bet tai yra faktas. Jeigu mano buvę bendražygiai, kurie po to susikūrė atskirą politinį darinuką – frakciją frakcijoje, būtų teisūs bent 50 proc., kad aš buvau labai arogantiškas, patikėkit manimi, aš būčiau supykęs labai, kad mane atstatydino iš tų pareigų. Būčiau trenkęs durimis ir išėjęs. Jie įsivaizdavo, kad taip padarysiu. Deja, bet taip neatsitiko ir viskas baigėsi tuo, kad jie liko prie suskilusios geldos.
– Jūs Aleksandro Sacharuko interviu matėte, skaitėte?
– Brolių Grimų pasakos. Absoliučiai. Aš tik vieną faktą pasakysiu: ar normalus, subrendęs žmogus, tuo labiau, buvęs operatyvininkas, gali viešai skiesti nesąmones, kad jis esą pagrasino nužudyti du žmones? Tai visiški vėjai. Jis pareiškė viešai, kad pasakė, jog nušaus Raimondą Kurlianskį, Darių Mockų, o tie esą labai išsigando ir nuo jo pabėgo. Ir jis Robinas Hudas?
– Kodėl jūs manote, kad tai netiesa?
– Jūs pažiūrėkite interviu savo laidoje – jis net žvilgsnio nelaiko, jo akys visą laiką bėgioja. Jis yra patologinis melagis.
– Bet apie jus jis labai gerai atsiliepė. O jūs ant jo kažkodėl pykstat.
– Aš nepykstu. Tiesiog sakau objektyviai tai, ką pajutau. Čia reikia mažiau klausyti.
– Kas ten vyksta prie to lovio?
– Vyksta įtakų dalybos. Net sudarant koalicinę sutartį skaičiuojama, koks yra bendras žmonių skaičius, tarkime jis – 85, ir kokią dalį sudaro viena ar kita frakcija. Pagal tai sudaromi tam tikri vertinimo kriterijai, paprastai ministerija, ministro postas būna 1 balas, Seimo pirmininkas yra 2, ministras pirmininkas 3.
Bet kai kurios ministerijos skaičiuojamos net po 2, o strateginės – po 3 balus. Nors yra 14 ministerijų, bet mūsų atveju, kartu sudėjus, buvo 19 balų. 3 balus pasiima konservatoriai, kadangi jie turi Andrių Kubilių, kuris yra premjeras, toliau Seimo pirmininkas – minus 2 balai ir taip pasidalina.
Po to lieka strateginės ministerijos – Finansų, Ūkio, Vidaus reikalų, Aplinkos ir Sveikatos apsaugos. O visos menkavertės – Kultūros, Teisingumo – ai, kam magaryčių. Tada dalinasi tie dalykai ir tu atsakingas už tą sritį. Tarkime, Susisiekimo ministerija yra sunkiasvorė, tad tai – 2-3 balai, bet jie tvarkėsi toje ministerijoje – kalbu apie „MG Baltic“ ir Liberalų sąjūdį su Eligijumi Masiuliu – kaip savo kieme.
Tokiu atveju tu iš tiesų tvarkai savo reikalus, lyg būtum ne pasamdytas valstybės tarnautojas – nes Seimo narys ir ministras yra tarnautojas, kurį visuomenė pasamdė esant tam tikromis sąlygomis, jis turi tą darbą dirbti. Bet jis nėra tos srities savininkas. O ten ir būdavo, manau dar dalykų pasirodys, kai tvarkaisi kaip savo kieme.
– Žiūriu į jūsų alpakas ir jos gardžiai šieną ėda. Skani ta valdžia. Jūs esate pasakojęs labai pikantiškų detalių iš jūsų politinio laikotarpio. Pikantikos išlindo ir dabar – politinės korupcijos bylų, tyrimų ir pažymų kontekste. Bendraujant yra daug familiarumo.
– Ne tik. Mes esame ir su prezidente Dalia Grybauskaite susikirtę. Dar ji nebuvo inauguruota, dar nebuvau uždėjęs aukso grandinės ant kaklo, bet dieną prieš, kai buvo repeticija, pačioje repeticijoje jautėsi, kad ji ta, kuri yra tarp žmonių, kurie jai ne lygis. Seimo nariai jai nedarydavo įspūdžio.
Ji už tai stengdavosi visais įmanomais būdais, dar net prieš inauguraciją, tą dalyką parodyti. Man dabar irgi labai įdomu skaityti informacijas, kurios viešinamos. Kai frakcija buvo formaliai dar likusi, bet iš tiesų buvo praktiškai suskaldyta, buvo pasakyta: „Mūsų yra 11, o jūsų tik 7.“ Nes Ingos Valinskienės pas save juk nepersivilios. Tada buvo akivaizdžiai susirinkta ir pasakyta iš jų pusės: „Tu pasilieki pirmininkauti, o mes deleguosime naujus ministrus, ypač į Aplinkos ministeriją, Kultūros ministeriją taip pat.“ Jie jau norėjo skirti savus žmones.
Kai pasakiau ne, du kartus dar buvo pakartotas dalykas, kad atiduodi šitas ministerijas ir tada gali pirmininkauti. Kai buvo pasakyta ne, tuo ir baigėsi. O šitie žodžiai buvo išsakyti iš to paties A.Sacharuko bendražygio Gedimino Žiemelio. Jo verslo grupė labiausiai įtakojo, tuo tarpu iš kito šono, aišku, „MG Baltic“ turėjo savų interesų.
– Suprantu, kad tai buvo dviejų verslo grupių susikirtę interesai? Greičiausiai tai reikalai, susiję su Lietuvos avialinijomis.
– Be jokios abejonės. Mums buvo pasakyta griežtai. Po laimėtų rinkimų, dar tik vyko diskusijos ir laukėm galutinių rezultatų, bet jau prasidėjo koalicijos formavimas. Iš anos pusės atėjo primygtinis reikalavimas pasitraukti iš koalicijos, jeigu mes negausime Susisiekimo ministerijos.
Būtent ji ir buvo reikalinga. Kai pasakiau, kad deja, bet šiuo klausimu spręsime mes, kaip koalicijos vadovai, tada mes susirinkome – aš, A.Kubilius, E.Masiulis ir Artūras Zuokas. Be patarėjų, po vieną žmogų iš partijos. Buvo sutarta, kad dabar mes sutariame ir šių susitarimų nebelaužom, nes tada reikia galvoti, kaip pasiekimus įgyvendinti, o ne visą laiką iš naujo persitarti.
– Dėl specialiųjų tarnybų yra abejonių – kam jie teikė informaciją, kam neteikė, kas ją gauna. Kaip yra iš tiesų? Kai jūs buvote Seimo pirmininku, jūs gaudavote žvalgybinę informaciją, tik ne visą?
– Mes susitikdavome su Povilu Malakausku kas 2-3 savaites, jis iš anksto sutartu laiku ateidavo ir pristatydavo dokumentus su grifu „visiškai slaptai“. Bet su jais galėdavai tik susipažinti, nes po to pasirašai, kad perskaitei ir jis išsineša. Nes tai šios tarnybos dokumentai.
Aš galiu ranką prie širdies pridėjęs pasakyti, kad viso to, kas dabar rašoma šiandien, per pusmetį kilus bylai – nieko nebuvo. Man susidaro įspūdis, kad dalinai tą informaciją gaudavo tik tie pareigūnai, kurie ir valdydavo jėgos struktūras. Pirmoje vietoje yra, aišku, prezidentė D.Grybauskaitė. Man yra tekę iš savų šaltinių sužinoti, kad kai kurie net ir mūsų tarpusavio pokalbiai partijoje, išklotinės vos ne kitą dieną guldavo ant prezidentės stalo. Tai, kad dabar aiškina, kad čia tik tulpės, tik gėlytės, daugiau nieko – tai ne, tos gėlytės dar pražys.
Man atrodo, čia tik visko pradžia. Pati byla įsibėgės. Kitas dalykas, visi labai pamiršo dar vieną tiksinčią bombą, ant kurios sėdi mūsų valstybė ir labai nemažai pareigūnų, įtakingų buvusiu ir esamų valstybės vyrų ir moterų – Neringą Venckienę dar parveš. Ten ta pati kompanija, kuri dabar labai kratosi tos pažinties. Ta pati prezidentė jos neatstatydino iš teisėjų, nors buvo teikimas.
– Ir netgi ją palaikė.
– Taip, palaikė, nors buvo aiškūs signalai, kad yra labai blogai. Ten tie pokalbiai buvo gerokai baisesni. Ir kai pradės viešinti tas medžiagas, dabartinis „MG Baltic“ skandalas net ir nublanks, apie tai, kas buvo ruošiamasi ten daryti. Man teko kalbėti su teisėju, kurio sūnus amžiną atilsį buvo žiauriai nužudytas. Albertu Miliniu. Jis irgi Šiaurės Kipre turi namą, tai mes netyčia ten susitikom. Kai pasišnekėjom, tai užkulisiai tos bylos yra baisiniai.
Ten visko dar tiek išlįs. Galų gale paaiškės, kodėl toks patriarcho sūnus Vytautas V.Landsbergis grojo toje gatvėje, tiems visiems susirinkusiems mergaitės saugotojams, kurie, pasirodo, buvo niekas kitas, kaip kriminaliniai nusikaltėliai. Kaip gauja. Čia dar bus tik pati pradžia. Aš buvau vienas iš pirmųjų, kuris gavo Drąsiaus Kedžio kompaktinę plokštelę.
Jis daug kam išnešiojo ar išsiuntinėjo, gavo ir A.Kubilius, ir Valdas Adamkus, kurio kadencija buvo į pabaigą. Jau tada kilo tam tikrų įtarimų, kad čia bus labai negerų dalykų. Taip ir atsitiko. Šitas momentas kadencijos darbo metu buvo labai nekoks.
– Jeigu buvo ruošiamas kažkoks sąmokslas, revoliucija, žvalgyba turėjo sekti, turėti informaciją apie šią istoriją?
– Aš kalbėjau su Irena Degutiene, buvo Seimo pirmininkų susitikimas. Ji irgi turi tokių nuogąstavimų, kad ne visa informacija buvo pateikiama šalies vadovams. Apie tai, kaip buvo planuojama nužudyti aukštus teisėsaugos pareigūnus, paversti valstybės teisingumo institucijas vos ne pedofilų tinklu, kelti maištą – gal tada prisiminkime, kas pasakė, kad stovėjom po medžiu, mergaitės neapgynėm.
Gal kažkam ir nereikia, kad informacija būtų paviešinta. Čia dar laukia labai įdomių dalykų. Jei tarnybos pradės skelbti sekimo metu surinktą medžiagą, įrašytus pokalbius, „MG Baltic“ skandalas bus tikrai tulpių paštas. Bet aš niekad nesigailiu. Aš esu minėjęs, kad tai buvo mano sąmoningai priimtas sprendimas. Nors kai kam atrodo, kad prie lovio. Koks lovys?
– Mielas tas alpakų lovys, Arūnai. Grįžkime į realybę iš valstybinių reikalų.
– Bet kai tu esi prie šito tikro lovio su ėdžiomis, kai tu dirbi savo darbą, kurį iš tiesų myli... Nors kas gali pasakyti, kad teisę baigęs žmogus negali dirbti Seime? O tai ką jis tada turi baigti?
– Jūs sakėte, kad alpakos jums yra mielesnės negu buvę kolegos iš Seimo. Kodėl?
– Negaliu pasakyti, kad visi. Politika yra paties savęs apgaudinėjimo menas. Tu kalbi su žmogumi, jis yra opozicijoje ar pozicijoje, bet vis tiek jis yra Seimo narys. Ir tu jauti, kad jis tau meluoja susiriesdamas, bet akys šviečia. Tada tu turi apsimesti, kad tiki tuo, ką jis sako. Pats save apgauti turi.
Tai, patikėkit, yra tas pats visiškai šou biznis. Tai ta pati sistema, kaip yra televizija, šou biznis, tik ta bala mūsų Lietuvos šou biznio yra kaip kūdra apžėlusi. Ten, kur yra didžiuliai valstybiniai užsakymai, kur valdomi ne šimtai tūkstančių, o milijonai, va ten ir yra didžiojo šou biznio pinigų dalyba. Čia nieko nepadarysi. Niekas nepasikeitė nuo senovės Romos – duonos ir žaidimų. Kiekvienais rinkimais ateina nauji, kurie linksmina, žada, dalina duoną, pažadus ir žaidimus.
– Prie lovio.
– Gal ir prie lovio. Bet geriau prie ėdžių. Pažiūrėkit, alpakos yra šešios ir aš septintas. Čia mūsų visa frakcija. Šitos niekad neišduos. (juokiasi)
„Vasara tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 16.30 val. ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
