Tai numatoma šią savaitę patvirtintose Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairėse. Už jas balsavo 75 parlamentarai, prieš buvo šeši, 18 susilaikė.
Svarstant projektą Seime Mišriai Seimo narių grupei priklausantis buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ragino atsisakyti siekio įtraukti „Palemoną“ į „Microsoft“ šriftų meniu.
„Tikrai gerai, kad sukurtas lietuviškas šriftas „Palemonas“, bet mes čia kalbame apie valstybės politikos dokumentą – gaires. Ir jame įrašytas visiškai techninis sakinys, kad mokslo reikmėms sukurtas originalus lietuviškas kompiuterinis šriftas „Palemonas“, ir siektina, kad jis būtų įtrauktas į programinės įrangos gamintojos „Microsoft“ šriftų meniu. Visiškai techninis punktas, dėl savo konkretumo iškrentantis iš bendro dokumento konteksto“, – sakė politikas.
Anot jo, dabar šis šriftas gana plačiai naudojamas.
Tuo metu kiti parlamentarai tvirtino, kad lietuviško šrifto neįtraukus į „Microsoft“ programas, jis būtų pasmerktas mirti.
„Tai nėra tik techninis dalykas. Šiam šriftui sukurti buvo skirti dideli pinigai, tačiau šis šriftas nėra oficialiai įtrauktas į „Microsoft“ šriftų meniu, todėl kyla sunkumų. Turėtume siekti derybų būdu, kad šriftas būtų įteisintas, nes būtina skatinti lietuviško raidyno diegimą“, – tvirtino „valstietė“ Aušra Papirtienė.
Jos frakcijos kolega Stasys Tumėnas sakė, kad kiekvienos valstybės pasididžiavimas – turėti savo šriftą.
„Reikia tik noro Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kad jis pakliūtų į „Microsoft“ šriftų meniu. „Microsoft“ vadovai yra pasakę, kad jeigu valstybė nepatenka į šriftų šimtuką, neturi jokių perspektyvų ir ateityje bus išbraukta apskritai iš gyvavimo ir iš geografijos. Taigi aš manyčiau, kad šitas įrašymas sudarytų puikią terpę pasirūpinti mūsų Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kad „Palemonas“ atsirastų „Microsoft“ šriftų meniu“, – teigė jis.
Seimas nubalsavo, kad sakinys dėl „Palemono“ turėtų likti gairėse.
G. Steponavičius taip pat siūlė iš dokumento išbraukti punktą dėl lietuvių kalbos reglamentavimo darbo santykių srityje. Gairių projekte teigiama, kad dėl stiprėjančios migracijos ir demografinių pokyčių daugėja dvikalbių ar net keliakalbių įmonių, taip pat atsiranda vienakalbių tarptautinių įmonių, kurių darbo kalba yra ne lietuvių, todėl reikia aiškesnio šios srities teisinio reglamentavimo.
Anot Seimo nario, neįmanoma tarptautinei kompanijai nurodyti, kokia kalba turi bendrauti jos darbuotojai.
„Dabar bandyti net sureguliuoti tarptautinėse kompanijose, kaip įmonės viduje žmonės kalbės ir kad būtinai čia yra problema, kolegos, pasižvalgykite, ką daro kitos šalys. Jos džiaugiasi, kai pritraukia užsienio specialistų, ar jie būtų iš Indijos aukštos kvalifikacijos, ar dar iš kitur mokslo centrų, ir ten dažniausiai yra normalu, kad jie tarpusavyje skirtingų tautybių dirbantys žmonės kalba nebūtinai lietuvių kalba. Nėra čia problemos ir nereikėtų siekti perdėtai reglamentuoti“, – sakė jis.
Šiam pasiūlymui taip pat nepritarta.
Svarstydami gairių projektą parlamentarai pabrėžė, kad jos reikalingos užtikrinti valstybinės kalbos politikos stabilumą iki 2022 metų.
„Gairės reikalingos, kad nepaskęstume, nepradingtume kosmopolitizmo liūne, kad būtų išsaugotas lietuviškas žodis, tarmės, kad būtų išsaugota lietuviško žodžio vartosena viešajame gyvenime, kad būtų kuriama, prižiūrima terminija“, – sakė S. Tumėnas.
Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairės yra kalbos politikos planavimo dokumentas, kuriame nustatomi pagrindiniai artimiausių penkerių metų valstybinės lietuvių kalbos politikos principai, tikslai, uždaviniai bei jų sprendimo būdai ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijai.
Gairėse pabrėžiama, kad valstybinės kalbos politika turi ugdyti sąmoningą ir kūrybišką visuomenės požiūrį į lietuvių kalbos vartojimą, lietuvių kalbos vertės ir savitumo suvokimą. Bendrinė kalba turi būti toliau puoselėjama kaip visuomenę telkianti, įvairiakalbes Lietuvos bendruomenes į valstybės gyvenimą integruojanti kalbos atmaina.
Autorė: Jūratė Skėrytė
