Skulptūra – rojaus prieangyje
Vienas žymiausių XX-ojo amžiaus rašytojų, kurio kūryba persmelkta egzistencializmo filosofijos, J.P. Sartre'as Nidoje lankėsi su savo drauge rašytoja Simona de Beauvoir 1965-ųjų liepą. Jie čia atvyko paminėti Prancūzijos karių belaisvių atminimo, kurie Prieš pirmąjį pasaulinį karą gyveno ir darbavosi Kuršių nerijoje - želdino kopas.
Prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio formavimo savaip prisidėję kariai čia romantiškai laiko neleido, tikriausiai jie net nematė gamtos grožio, kuriuo dabar taip žavisi Kuršių nerijos pusiasalio lankytojai. Kai kurie vokiečių belaisviais tapę prancūzai palaidoti Kuršių nerijos smėlynuose – jų kapus užpustė vėjas.
„Po daugelio metų užkopęs ant aukštos Parnidžio kopos J.P. Sartre'as ištarė žodžius, kurie mums dabar padeda atverti naują bendros Kuršių nerijos ir Prancūzijos istorijos puslapį“, - per skulptūros atidengimo iškilmes kalbėjo Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
D.Jasaitis vylėsi, jog prancūzų ir lietuvių ryšius simbolizuojantis kūrinys į Kuršių neriją trauks filosofus, mokslininkus, keliautojus, skatins juos pažvelgti į ją J.P.Sartre'o akimis: „Atradę Neringą jie galbūt pakartos garsiąją filosofo frazę: „Jaučiuosi, lyg stovėčiau rojaus prieangyje - pirmą kartą debesys man po kojomis“.
Laisvę garbino labiau už viską
Šie unikalų Kuršių nerijos kraštovaizdį kuo puikiausiai apibūdinantys J.P. Sartre'o žodžiai klaipėdietį skulptorių Klaudijų Pūdymą įkvėpė sukurti skulptūrą, kurioje rašytojas pavaizduotas stovintis ant Parnidžio kopos - šiek tiek gunktelėjęs, palinkęs į vėją, ryžtingai žengiantis prieš vėją per pustomus smėlio laukus.
K.Pūdymas neslėpė, jog skulptūros idėją jam pasufleravo padėjo fotomenininkas Antanas Sutkus, prieš pusšimtį metų stovėjęs ant Parnidžio kopos šalia J.P.Sartre'o, kai jis su Lietuvos rašytojais lankėsi Kuršių nerijoje. Garsioje A.Sutkaus nuotraukoje filosofas užfiksuotas tarsi kovojantis su vėju. Toks J.P.Sarte'o atvaizdas ilgainiui tapo neatsiejama jo įvaizdžio dalimi.
Iškilmėse dalyvavęs Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe'as Jeantaud džiaugėsi, jog J.P.Sartre'as vėl sugrįžo į Nidą: „Galbūt jis buvo pirmasis prancūzas, atvėręs langą tarp Nidos ir Paryžiaus, o mes dabar stovime šalia jo. Didis filosofas =mogaus laisvę ir pasirinkimo galimybę vadino didžiausia ir brangiausia egzistencine vertybe, jūs vėl jį pasikvietėte. Tikiu, jog Kuršių nerijoje J.P. Sartre'as jausis kaip namuose, o mūsų draugystė, kuriai jis kadaise praminė takus, tik tvirtės“.
Siužetą padiktavo fotografija
„Šis darbas pareikalavo daug pastangų ir kantrybės. Dėkoju visiems, kurie jį inicijavo, tikėjo šia idėja. Neabejoju, kad J.S.Sartre'o viešnagę Nidoje primenanti skulptūra domins neringiškius, suteiks naujų įspūdžių ir emocijų kurorto svečiams“, - pristatydamas savo kūrinį kalbėjo prancūzų kultūrai neabejingas menininkas K.Pūdymas.
A.Sutkaus vardą pasaulyje išgarsinusią fotografiją „Sartre'as kovoja su vėju Kuršių nerijoje“ kaip modelį savo skulptūrai panaudojo iškili prancūzų menininkė Roseline Garnet. Žvelgdami į jos kūrinį Paryžiuje prancūzai atpažįsta savo garsųjį tėvynainį, bet nežinodami siužetinės linijos kilmės, ko gero, stebisi, kodėl J.P. Sartre'as pavaizduotas neįprasta poza – palinkęs, tarsi einantis prieš vėją.
„Iš tikrųjų tai - lietuviškas siužetas. Jeigu paryžiečiams jis pasirodė vertingas, kodėl mes, lietuviai, negalime prisiminti J.P. Sartre'o ir jo viešnagės Nidoje. Jis nė kiek ne menkesnio kalibro asmenybė nei čia vasarojęs vokiečių rašytojas Nobelio premijos laureatas Thomas Mannas. Ant Parnidžio kopos ištarti J.P.Sartre'o žodžiai apie Kuršių nerijos grožį gali tapti kurorto vizitine kortele, traukti intelektualus“, - įsitikinęs K.Pūdymas.
Klaipėdiečiui skulptoriui pirmajam šovė į galvą mintis paminklą J.P.Sartre'ui įkurdinti ten, kur jis jautėsi laimingas, dvasiškai pakylėtas, lyg stovėtų rojaus prieangyje – ant Parnidžio kopos, didingos gamtos fone.
Piligrimams padės suvokti grožį
K.Pūdymas prisipažino, jog mintis apie galimybę įamžinti J.P.Sartre'o viešnagę Nidoje ant gražiausios kopos jį užvaldė Paryžiuje, išvydus Nacionalinės bibliotekos kieme stovinčią R.Garnet skulptūrą, kurioje jis iškart atpažino A.Sutkaus fotografijos „Sartre'as kovoja su vėju Kuršių nerijoje“ siužetą.
Parnidžio kopą sukūrusi gamta pasauliui dovanojo nuostabaus grožio vaizdą, kurį dar šimtmečius gludino iki tobulybės. Šiai vietovei nieko netrūksta, todėl kai kurie Kuršių nerijos mylėtojai pradžioje nustebę gūžčiojo pečiais, netgi pyktinosi idėja įamžinti čia žmogaus, net ir labai garsaus, veiklos pėdsakus. Negatyvus įspūdis gali susidaryti iš pirmo žvilgsnio, o kaip yra iš tikrųjų ?
„Skulptūra kopose iškilo dėl to, kad vėliau būta svarbesnių dalykų - grožis sukūrė mintį. J.P. Sartre'o į tolius nukreiptame žvilgsnyje – ilgesys, laisvės troškimas, baugi pagarba gamtai. Taip jis atrodė ties rojaus vartais, gal ir mes tokie esame ?“, - kalbėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser.
Vis labiau žemėjančią Parnidžio kopą akylai sauganti A.Feser tikisi, jog bronzinė filosofo skulptūra šalia pėsčiųjų tako visiems piligrimams padės geriau pajusti šios vietovės dvasią, suvokti, kas iš tikrųjų yra į UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą įtraukta Kuršių nerija, kaip ją reikia mylėti ir globoti.
Neringiškiai K.Pūdymo kūrinį „Prieš vėją“ ant Parnidžio kopos atidengė per J.P. Sartre'o gimtadienį (rašytojas gimė 1905 metų birželio 21-ąją).
