Primena kitą įstatymą
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) narys liberalas Arūnas Gelūnas kalbėjo, kad švietimas Lietuvoje išgyvena ne geriausius laikus, o tarp kaimiškų vietovių ir didmiesčių mokyklų vis dar – praraja.
„Netgi miestuose turime geras, madingas, gerai sukomplektuotas mokyklas ir tas, į kurias žmonės nelabai nori leisti savo vaikų. Ką daryti su tokia situacija ir ar siūloma reforma yra sprendimas? Mano giliausiu įsitikinimu – ne“, – kalbėjo parlamentaras.
Jo teigimu, tai apskritai nėra reforma, o tik kosmetinis esamų problemų dangstymas. A.Gelūnas teigė neišgirdęs nė vieno argumento, kodėl prirašant papildomus darbus, kurių net kartais mokytojams sunku rasti, kaip kontaktines valandas, bus išlyginta demografinė spraga, atsiradusi Lietuvoje ir neleidžianti tinkamai sukomplektuoti klasių.
Seimo narys teigė girdėjęs daugelio mokytojų ir mokyklų vadovų nuomones, kurie pasisako prieš modelio, koks yra teigiamas dabar, įvedimą. Anot jo, reforma vadinama skubota ir neišdiskutuota.
„Šiandien jau turime birželio 22-ąją. Manau, kad jei ir buvo galima leisti kažkokį pilotinį projektą, dėl to turėjo būti susitarta mažiausiai prieš pusę metų. Peršasi analogija su aukštajame moksle įvykusiomis studijų krypčių vertinimo pataisomis, kurias neseniai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstituciškomis“, – teigė A.Gelūnas, ragindamas nepalaikyti tokio modelio ir siūlydamas nukelti reformos įgyvendinimą į 2019 metus.
Prašymą nukelti etatinio modelio įvedimą yra išsakę ir pedagogai. Dar balandžio mėnesį vykusiame modelio viešame aptarime dalis mokytojų prašė nukelti reformą. Prieš kiek daugiau nei savaitę 30 Seimo narių taip pat pasirašė tokį pasiūlymą.
To paties komiteto narys konservatorius Edmundas Pupinis teigė, kad niekas konkrečiai negali pasakyti, kodėl reikalinga ši reforma. Anot jo, sunku būti surasti reformoje vietą, kuri realiai padėtų gerinti mokytojo specialybės prestižą.
„Ar tai, kad vos ne gaisro atveju metamas įstatymo projektas, kuomet mokytojai ir mokyklų vadovai vasarą negali pailsėti po darbų, bet negali ir priimti sprendimų, nes nėra įstatymų. Niekas nežino, kaip tas įstatymas veiks praktikoje“, – sakė E.Pupinis.
Pasak jo, ši reforma nesprendžia ir mokytojų atlyginimų gerinimo, o net priešingai – kai kuriose mokyklose atlyginimai mažės kone 50 eurų. Be to, jis teigė, kad skiriamų lėšų nepakanka sėkmingam tokio modelio įvedimui.
Pinigus dalins iš trijų kišenių
ŠMK pirmininkas valstietis Eugenijus Jovaiša teigė, kad per etatinį apmokėjimą kiekvienas šalies mokytojas gali būti labiau apsaugotas bei gali būti mažinama diskriminacija tarp tokių pačių mokytojų, tik dirbančių skirtingose mokyklose.
„Kuo kaltas tas fizikos, chemijos ar istorijos mokytojas, kuriam pagal ugdymo valandas skaičiuojant į etatą, išeina susidaryti nuo 0,21 iki 0,61 etato. Bet tas fizikas, chemikas ar istorikas, yra baigęs tą patį universitetą, turi tą pačią kvalifikaciją, o todėl, kad dirba mažesnio dydžio klasėje, negali gauti atlyginimo, kurį gauna kolega didžiakomplektėje klasėje. Ar tai teisinga? Ne“, – teigė E.Jovaiša.
Todėl, anot jo, buvo priimtas sprendimas įvedant etatinį apmokėjimą padaryti „tris kišenes“: viena skirta apmokėti kontaktinėms valandoms, kita – pasiruošimui joms, o trečia skirta apmokėti darbui bendruomenėje. Pasak politiko, tokia apmokėjimo sistema leis mokytojams būti labiau apgintiems.
Be to, E.Jovaiša tikino, kad jei tik mokytojai norės ir pajėgs, galės dirbti ir daugiau nei vienu etatu. Pasak jo, pedagogų algoms kasmet išleidžiama apie 380 mln., o įvedus etatinį apmokėjimą per artimiausius du su puse metų bus dar pridedama 100 mln. eurų.
„Įliejame pinigų, kad mokytojai galėtų būti laisvesni pasirinkti dirbti ar ne, ar jie patenkinti tuo, ką turi, ar ne“, – teigė politikas, tikindamas, kad įvedus modelį pedagogų atlyginimai niekaip negali mažėti.
Teikė pasiūlymus, prireikė pertraukos
Seimo nariai Gintaras Steponavičius, E.Pupinis, Simonas Gentvilas ir Vitalijus Gailius siūlė, kad kaimiškose ir miesto mokyklose kontaktinių ir nekontaktinių valandų skaičius būtų nebūtų paskirstomas vienodai, nes pagal dabartinį siūlymą, daugiau pamokų turintiems mokytojams liktų mažiau laiko joms pasiruošti.
„Rūpestį nedidelėmis mokykloms reikėtų rodyti neišbalansuojant gerai veikiančių ir gerai sukomplektuotų mokyklų. Skaičiai, kai dvigubai daugiau nekontaktinių valandų mažakomplektėje mokykloje gali būti skirta dirbant su 10 vaikų, tuo metu, kai su 30 vaikų daug kontaktinių valandų turintys mokytojai turės žymiai mažiau nekontaktinių valandų taisyti darbus, ruoštis, nebelieka valandų prasmingiems darbams“, – kalbėjo G.Steponavičius.
Jis ir kiti Seimo nariai siūlo suvienodinti, kad nepriklausomai nuo mokyklų ir klasių dydžio kontaktinių ir nekontaktinių valandų santykis būtų nustatytas vienodas. ŠMK tokiam siūlymui nepritarė. Balsuodami parlamentarai balsų dauguma taip pat tokiam siūlymui nepritarė.
Seimo narė Aušra Papirtienė siūlė, kad mokytojai, dirbantys pagal ikimokyklinio ugdymo programą, meninio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programas gautų didesnius atlyginimus. Komitetas tokiam siūlymui nepritarė, nes tokiu atveju reikėtų papildomų 27 mln. eurų iš biudžeto, o, pasak E.Jovaišos, jų nėra iš kur paimti. Balsų dauguma tokiam siūlymui taip pat nebuvo pritarta.
„Jūs nuolat kartojate, kad nėra pinigų pakelti mokytojams atlyginimus. Mes ką tik priėmėme sprendimus ir jūs balsavote, kad valstybė netektų 1,9 mlrd. eurų per trejus metus. Ir jūs dabar sakote, kad nėra pinigų padidinti atlyginimus socialiniams pedagogams ir psichologams.
Mes turėtume bendru sutarimu tokiai jautriai sričiai, žmonėms, kurie dirba tokį sunkų darbą, patvirtinti atlyginimų didinimą. Finansavimas yra, tik nėra noro“, – piktinosi konservatorius Mykolas Majauskas.
Kilus neaiškumams dėl to, kiek pinigų numatoma, kad bus kitų metų biudžete, konservatoriai paprašė pertraukos svarstyme. Ji padaryta iki kito posėdžio, kuris turi vykti kitą savaitę.
Kas keisis mokytojams?
Įvedus etatinį darbo apmokėjimo modelį pedagogams bus mokama ne tik už kontaktines ir nekontaktines valandas, t. y. pamokas ir pasiruošimą joms, bet ir už darbus atliktus bendruomenei – tėvų susirinkimus, ekskursijas ir pan. Mokytojo etatą per metus sudarys 1512 valandų.
Be to, mokyklos finansuojamos nebe mokinio krepšelio, o klasių komplektų principu. 100 proc. lėšų skiriama ugdymo reikmėms, įskaitant lėšas kiekvieno mokinio reikmėms, su galimybe steigėjui, t. y. savivaldybėms, prisidėti. Žadama, kad visa švietimo pagalba ir administravimas bus perkeliamas savivaldybėms.
Planuojama, kad po įvedimo atsiras diferencijuotas mokyklų savarankiškumas perskirstant lėšas, taip pat didinamos lėšos, skirtos pažintinei veiklai, o dalies lėšų paskirtis „atlaisvinama. Bus skiriamas tikslinis finansavimas – „kokybės krepšelis“ – mokykloms, kurioms reikia pasitempti ir „savarankiškoms“ mokykloms.
