Jeigu baudžiamojo proceso metu kaltę dėl neva neteisėtai įgyto turto turėdavo įrodyti prokuroras, tai civilinio proceso metu prokuroro apkaltintas asmuo turės apsiginti.
Tokią valdančiųjų iniciatyvą daugelis sveikina, tik baiminamasi, ar skambūs lozungai apie kovą su korupcija netaps eilinių piliečių medžiokle, kai kur nors užsienyje pinigų prasimanęs eilinis pilietis bus verčiamas įrodinėti turto kilmę, o juk ne vienas lietuvis užsienyje yra dirbęs nelegaliai.
Begaudant mailių stambios žuvys į teisėsaugos tinklus gali ir nepatekti.
Kontrabandos karaliumi tituluoto Viliaus Karaliaus sūnus Edgaras buvo vienas pirmųjų, kurio turtą, įsigaliojus naujiems teisės aktams, valstybė bandė konfiskuoti. Jaunas vyras buvo kaltinamas neteisėtu praturtėjimu, kai būdamas vos 24 metų, įsigijo beveik 2 milijonus eurų kainuojantį namą prestižiniame sostinės rajone, beveik valstybės vadovų rezidencijų kaimynystėje.
„6 metus reikėjo laukti, kol Konstitucinis Teismas išaiškino, kad tokiais atvejais įstatymas atgal negali galioti. Prokurorai sakė, kad nepakako pajamų turtui įsigyti, aš sakiau, kad pakako“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7” teigė Edgaras Karalius.
Teismas E.Karaliaus namą buvo areštavęs, tačiau vėliau turėjo šeimininkui jį gražinti. Tačiau ši byla anaiptol ne vienintelė prokurorų nesėkmė.
Praėjusiais metais bylose dėl neteisėto praturėjimo pirmos instancijos teismuose išteisinta 10 asmenų, nuteistas tik vienas. Iš 33 pradėtų tyrimų dėl neteisėto praturtėjimo prokuratūra pernai nutraukė net 29 tyrimus. Panaši situacija ir užpernai.
„Baudžiamosiomis priemonėmis per sunku įrodyti užslėptą turto kilmę. Pasaulis per ilgai gyveno su viltimi, kad viską galima išspręsti per baudžiamąsias priemones, bet italai, kurie itin skaudžiai susidūrė su mafijos galios išaugimu, įsitikino, kad nieko negalima padaryti, reikia keisti mąstymą ir imti kitas priemones, kurias galima pritaikyti. Aišku, atsižvelgiant į asmens teisę į nuosavybę“, – sakė Teisės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Skirmantas Bikelis.
Valdantieji pasišovė padėtį taisyti ir Seime jau svarstomas civilinio turto konfiskavimo įstatymas.
Nepavykus turto konfiskuoti baudžiamojo proceso metu, priėmus įstatymo pataisas turtą bus galima bandyti konfiskuoti kitu būdu – civilinio proceso procedūromis. Tačiau E.Karalius prabangaus namo nebeturi, kito turėto turto, kurį bandyta konfiskuoti, taip pat. Sako, liko tik skolos.
„Aš už namą buvau sumokėjęs avansą, labai aiškūs šaltiniai, iš kur gavau. Mokesčių inspekcija traktuoja, kad jai neaišku. Aš namo neturiu, lėšos liko pardavėjui, nes nesumokėjau likusios dalies. Namo neturiu, avanso neturiu ir dar turiu mokėti palūkanas už tą vėlavimą“, – teigė E.Karalius.
„Kai mes kalbame apie tokias žalas, kurios susijusios su turtinės žalos darymu ir turtinės naudos gavimu, reikia suprasti viena: asmenys, darydami tokias veikas, jau prieš tai sugalvoja ir turi planą, kaip įgyti, paslėpti turtą ir įteisinti kitų asmenų vardais. Matome, kad turtas nebūtinai yra Lietuvos teritorijoje. Mes naudojame įvairias tarptautines sužinojimo priemones, turime bylų, kai turto išieškome Panamoje, Gibraltaro bankuose“, – pasakojo Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Vytautas Kukaitis.
Anot mokslininkų, civilinio turto konfiskavimas skiriasi nuo baudžiamojo ir jo metu lengviau konfiskuoti turtą, kuris asmenims perleistas fiktyviai, mėtant pėdas. Tą rodo kitų šalių patirtis.
„Pažiūrėjus į užsienio valstybių praktiką, yra sėkmingų procesų, kai turtas perleidžiamas į ofšorinius holdingus, kai teismai pripažįsta, kad turtas yra kontroliuojamas šio asmens. Bulgarijos atveju buvo procesas, nukreiptas į mafijozą, kuris buvo užvaldęs miestelį, užvaldęs turtą ir jį išslapstęs. Bet civilinės konfiskacijos metu buvo paimti 3 milijonai. Netgi nepriklausomai nuo to, kaip baigiasi baudžiamasis procesas, civiliniame procese užteks pripažinti, kad turtas neteisėtos kilmės ir kad asmuo turėjo daug kontaktų su organizuotu nusikalstamumu”, – teigė S.Bikelis.
Kontrabandos karaliumi tituluoto Vilniaus Karaliaus sūnus ginčijasi su Mokesčių inspekcija, kuri reikalauja sumokėti mokesčius dėl tariamai neteisėto praturtėjimo.
„Valstybinė mokesčių inspekcija sutiko eiti į derybas, kiek aš turiu mokėti, jeigu turėjau pajamų iš neaiškų šaltinių, nors aš sakau ir traktuoju, kad mano šaltiniai aiškūs ir aš tiek išlaidų neturėjau, kiek traktavo prokurorai. Įsivaizduokite situaciją: turite turtą, jis viršys ribą ir galės jums pareikšti baudžiamąjį kaltinimą. Baudžiamosios teisės priemonėmis galima surinkti duomenis, o civilinėmis priemonės padarys prezumpciją, kad žmogus pats turės pagrįsti. Jūs dirbote daug metų užsienyje nelegaliai, parsivežėte butą ir jus gali įpareigoti pagrindinėti. O jūs neturėsite, iš kur pagrįsti“, – teigė E.Karalius.
Dar praėjusios kadencijos Seimas rengėsi įtvirtinti civilinio turto konfiskavimą, tačiau pagal projektą jis turėjo būti taikytas organizuotame nusikalstamume dalyvaujantiems asmenims. Šios kadencijos Seimas ribas plečia.
E.Karalius sako, kad patekęs po didinamuoju pareigūnų stiklu turi būti nusiteikęs prisiminti visas gyvenimiškas smulkmenas.
„Su draugu išeini į miestą, vakaroji, pas draugą baigėsi pinigai. Tu nupirkai gėrimą, kitą dieną jis į sąskaitą pervedė pinigus, o draugą kviečia ir klausia: už ką pervedėte 50 eurų“, – pasakojo E.Karalius.
Perversmą kovoje su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu žadantiems valdantiesiems opozicija primena, kad teisinės normos viena kitos dubliuoti negali.
„Bandome pašalinti bet kokias abejones dėl normų konkuravimo. Pareigūnas žinotų, kurią nuostata taiko: ar civilinio konfiskavimo, ar baudžiamosios atsakomybės. Mes turime apsispręsti dėl vieningos teisinės bazės, kad nebūtų abejonių, kuri norma yra pritaikyta, o ne ta, kuri yra švelnesnė, kad nebūtų galimybės piktnaudžiauti“, – teigė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.
Mokesčių inspekcija per šešerius metus nustatė 410 neteisėto praturtėjimo atvejų, nesugebėta pagrįsti beveik 57 milijonų eurų turto vertės. Daugiausia neteisėtai praturtėjusių asmenų nustatyta 2012 m. – net 104, mažiausiai 2016 m. – tik 10 neteisėtai praturtėjusių asmenų.
„24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
