Prieš savaitę etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio įvedimas buvo diskutuojamas su pedagogais, mokyklų vadovais bei švietimo profesinių sąjungų atstovais. Mokytojų bendruomenės nuomonės kardinaliai išsiskyrė.
Balsuojant komitete už įstatymo projektą pasisakė 6, prieš buvo du - Gintaras Steponavičius ir Edmundas Pupinis, susilaikusiųjų nebuvo. Tai reiškia, kad komitetas mokytojų etatiniam darbo apmokėjimui pritarė, dėl to dar turės balsuoti Seimas.
Reikalavo nukelti
Dvi iš trijų profesinių sąjungų yra už tai, kad modelis pasiektų mokyklas kuo greičiau, viena profsąjunga mano, kad tai situaciją mokyklose tik pablogins. Kai kurie mokyklų vadovai taip pat tikina, kad toks modelis, koks siūlomas dabar, negali būti įvestas. Kiti vadovai bei pedagogai skatina skubinti procesą ir priimti pataisas, kad mokyklos iki rugsėjo turėtų kuo daugiau laiko pasiruošti.
Negana to, parlamentaras Gintaras Steponavičius teigė, kad yra surinkta 30 Seimo narių parašų. Jie visi pritaria, kad etatinio darbo apmokėjimo įvedimas būtų įvestas ne šiemet, o 2019 rugsėjo 1-ąją.
„Reaguojant į nuogąstavimus, kad opozicija žlugdo reformos pateikimą. Noriu pasakyti, kad reformos pateikimas Seime pasibaigus mokslo metams ir yra reformos žlugdymas.
Norime, kad ši reforma nebūtų prisvilęs blynas valstybei. Mūsų principinė pozicija, kad reformos įvedimas būtų nukeltas vieneriems metams“, – pirmadienį kalbėjo G.Steponavičius, pridurdamas, kad valdantieji nepadarė daug darbų, kuriuos turėjo padaryti dar kovo mėnesį, kai siūlymas gulė ant parlamentarų stalo.
Pasak politiko, įvedimui trūksta organizacinio pasiruošimo, diskusijų, orientacinių parametrų kokybės labui.
Visgi, komitetas tokiam pasiūlymui nepritarė. Dėl tokio pasiūlymo dar turės balsuoti Seimas plenarinio posėdžio metu.
Valstietis Arūnas Gumuliauskas teigė, kad dar prieš rinkimus buvo aišku, jog laimėjusi rinkimus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) imsis įvedinėti etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį, tai esą nurodyta ir jų rinkiminėje programoje.
Naujos veiklos prisigalvoti nereikės
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė kalbėjo, kad etatinio modelio įvedimas nėra vien atlyginimo koeficientų peržiūra. Anot jos, esmė yra įvertinti mokytojo darbus ne tik pamokų metu, bet ir po jų.
„Jeigu mes manome, kad etatinio įvedimas yra tik dėl koeficientų, tai labai klaidingas mąstymas“, – kalbėjo ministrė.
Anot jos, etatinio mokytojų darbo apmokėjimo įvedimas yra kokybės atliepimas ir mokytojų motyvavimas išnaudojant jų turimas kompetencijas ir atsižvelgiant į mokyklos poreikius. Ji teigė, kad ministerija neturi nurodyti mokykloms, kaip turi būti padalinti etatai, nes tai – mokyklos atsakomybė.
Įvedus etatinį darbo apmokėjimo modelį pedagogams būtų mokama ne tik už kontaktines ir nekontaktines valandas, t.y. pamokas ir pasiruošimą joms, bet ir už darbus bendruomenei, tokius kaip renginiai, susitikimai su tėvais ir t.t.
Kai kurie mokytojai nerimauja, kad norint gauti pakankamą atlyginimą jiems teks pasitelkti išrandingumą – sugalvoti, kokia veikla gali užsiimti, kad gautų pakankamą atlyginimą, jei turi per mažai pamokų.
Valstietė Aušra Papirtienė tikino, kad pedagogams naujos veiklos prisigalvoti nereikės, o jiems tiesiog bus mokama už darbus, už kuriuos iki šiol nebuvo mokama. „Ir tai nebus mokama už viską, nes mokytojo darbas niekada nesibaigia. Kalbu iš patirties“, – sakė parlamentarė.
Švietimo profesinių sąjungų atstovai teigė, kad pedagogams tenkančios veiklos turi būti numatytos teisės aktuose, pareigybės aprašymuose.
