Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philppe'as Jeantaud pirmąją lentą atidengė Sukilėlių gatvėje ant šalia Teatro aikštės esančio seno namo fasado. Ten anksčiau buvo įsikūrusi prancūzų prefektūra, kuriai vadovavo Gabrielis Petisne.
Kita paminklinė lenta atidengta Liepų gatvėje ant banko pastato fasado – Tarpukariu tai buvo vienas puošniausių Klaipėdos namų, kuriame rezidavo ir gyveno iš atvykęs Prancūzijos prefektas G.Petisne.
Dar viena lentelė su užrašais prancūzų ir lietuvių kalbomis papuošė buvusį senojo Mėmelio pirklio Hermano Gerlacho namą Herkaus Manto gatvėje, kuriame rezidavo Prancūzijos karinio kontigento vadas generolas Dominigue'as Odry. Dabar čia veikia Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka.
Prie istorinių pastatų su Lietuvos ir Prancūzijos vėliavėlėms rankose susirinkę miestiečiai ir frankofonai pasveikino P. Jeantaud, džiaugėsi, kad prisimintas „prancūzmetis“, kai Pirmąjį pasaulinį karą laimėjusių Antantės šalių valdomo Klaipėdos krašto likimas kurį laiką buvo pakibęs tarp dangaus ir žemės.
Atminimo ženklai uostamiesčio centre įrengti Prancūzijos ambasados ir Prancūzų instituto Lietuvoje rūpesčiu bei lėšomis. Per iškilmes net sukaitęs meras V.Grubliauskas prisipažino pirmą kartą gyvenime dalyvavęs ceremonijose, kur jam metu miesto gatvėse vieną pokitos teko atidengti net tris paminklines lentas.
„Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį, sumanėme atversti mažiau žinomus ir primirštus istorijos puslapius. Klaipėdos gatvėse prancūzus primenančias vietos – „atminties taškai“, grąžinantys mus į praeitį, atgaivinantys reikšmingus įvykius. Norėčiau, kad bendros atminties gijos mus jungtų, o ne skirtų, kad toliau stiprėtų draugiški Lietuvos ir Prancūzijos santykiai“, – kalbėjo P. Jeantaud.
V.Grubliauskas padėkojo Prancūzijos ambasadai už gražią iniciatyvą ir pastangas valstybės šimtmečio proga įprasminti Lietuvai svarbų kovų už laisvę ir nepriklausomybę laikotarpį pajūryje: “Prancūzų aljantų Klaipėdoje įsprausti pėdsakai – įdomūs ir svarbūs ne tik tarpukario istorijos tyrinėtojams, bet ir visiems miestiečiams, kurie yra nori geriau pažinti Prancūziją, jos gyventojus, unikalią šios šalies kultūrą“.
Tuo pat metu Prancūzijos ambasada, Klaipėdos savivaldybė ir universitetas pasirašė trišalę veiklos sutartį, kurios tikslas – plėtoti kultūrinį bendradarbiavimą, keistis ir dalytis patirtimi šiuolaikinio šokio, kino ir istorinės atminties srityse.
Klaipėdos valstybiname dramos teatro scenoje ta proga pristatytas Lietuvos šimtmečiui dedikuotas bendras prancūzų ir lietuvių menininkų šiuolaikinio šokio projektas „Pareiškiu-Brandir“, į kurį buvo įtraukti ir žiūrovai - .pabaigoje jie kartu su šokėjais susikibo rankomis ir atkartojo laisvės simbolį - gyvąjį Baltijos kelią.
Prancūzų institutas rengiasi pristatyti ir daugiau sumanyto kultūros projekto „Prancūzijos ir Lietuvos atrastas laikas Europoje“ renginių. Bendradabiaujant su Neringos savivaldybe šią vasarą Nidoje ketinama atidengti paminklą kadaise Kuršių nerijoje viešėjusiam pasaulinio garso filosofui ir rašytojui egzistencialistui Jeanui Paului Sartre'ui.
Tarpukariu Lietuvą ir Prancūziją istorijos saitais sujungusi šios šalies taikdarių misija Klaipėdoje trūko neilgai – Antantės pasiuntiniai, vykdydami Ambasadorių konferencijos nutarimą, kraštą administravo trejus metus (1920–1923). Karo laivais atplukdyta prancūzų įgula tada gyveno senose neogotikos stiliaus vokiškose kareivinės, kur dabar veikia universitetas, o generalos D.Odry - prabangiuose apartamentuose.
Netrukus premjero Ernesto Galvanausko vyriausybė griebėsi ryžtingų diplomatinių ir karinių veiksmų, kad Lietuva susijungtų su etniškai giminingu Klaipėdos kraštu – civiliniais drabužiais perrengti savanoriai šauliai įžengę į miestą inscenizavo Mažosios Lietuvos gyventojų sukilimą ir privertė kapituliuoti Prancūzijos legionierius.
Per ginkluotus susirėmimus uostamiesčio gatvės ir apylinkėse žuvo vienuolika lietuvių karių, keli prancūzai ir vienas policininkas. Prefektūroje įsitvirtinę kariai su įgulos vadu D.Odry pasidavė nesipriešindami – po neilgų derybų iškėlė baltą vėliavą. Sukilėlių užimta Klaipėda formaliai buvo prijungta prie Lietuvos valstybės.
