Sostinėje atsiradusio japoniško sodo Sei Shin En administratorė Marija Šimanskaitė priminė, kad jo ištakos – šaltinis. 2005 metais toje vietoje čiurlenęs šaltinis buvo įrašytas į saugojamų objektų sąrašą, paskui pradėtas kurti sodas.
Jo sumanytoja – dailininkė Dalia Dokšaitė, kuri pirmuosius lankytojus sekmadienį pasveikino laišku. Mat vilnietė šiuo metu svečiuojasi už 12 tūkst. kilometrų esančiose Kurilų salose.
Sodas aptvertas tradicine japoniška Kenninji tvora iš bambuko. Taip ji pavadinta Kenninji šventyklos Kiote Japonijoje garbei. Bambukai tvorai perskeliami į ketvirčius ar dar smulkiau ir tvirtinami vienas prie kito vertikaliai. O horizontaliai bambukai sutvirtinami specialiomis virvėmis iš kanapių pluošto.
Būtent dėl tvoros japoniško sodo kūrėjai sulaukė skundų iš šalia esančių daugiabučių gyventojų. Turtingiems naujakuriams nepatiko, kad ji per aukšta. Sekmadienį įsitaisę terasose jie pusryčiaudami nenustojo tarškinti lėkštėmis net sakant kalbą Japonijos ambasadoriui Lietuvoje Toyoei Shigeedai. Beje, diplomatas nustebino į susirinkusiuosius kreipdamasis lietuviškai.
Tuo tarpu Vilniaus savivaldybės tarybos narys Vincas Jurgutis prisiminė, kaip ši vieta atrodė prieš japoniško sodo įkūrimą. Čia buvo šabakštynai.
„Jeigu nepavyksta nuvažiuoti į Kiotą, gali užsukti į šį japonų kultūros kampelį pačiame Vilniaus centre“, – kalbėjo jis.
Japoniško sodo projekto vadovei Laurai Popkytei įrengiant šį kampelį savanorius teko mokyti net samanų ravėjimo. Jas ravint svarbu nenuskinti sėklų, kurios yra reikalingos.
Iš Kioto atvykusios Kodai ji šventyklos arbatos meistrės pateikė japoniškos matchos, o lankytojai turėjo progos pabendrauti su šios šventyklos vienuoliu.
Arbatos gėrimo ceremonija vyko pavėsinėje, o jos dalyviai turėjo nusiauti batus. Čia japonai vis dėlto užmiršo vieną savo įprotį. Mat batai turi būti padėti milimetras į milimetrą. Jeigu bent vieno jo trūksta, Japonijoje būtinai pataisytų.
Sode jau apsigyvenęs angeliukas, kuris japoniškai vadinamas jizo, pagarbiai Ojizo san, o dar pagarbiau – Ojizo sama. Tai dievybė, kuri yra silpnųjų, vaikų ir keliautojų globėja.
Taip pat sode galima pamatyti japoniškų žibintų, kurie vadinami oribe arbatos meistro Furuta Oriba garbei.
