Turbūt daugiausia dėmesio sulaukė anglų kalbos ir matematikos egzaminai. Gegužės pradžioje anglų kalbos egzaminą laikę abiturientai, tiksliau – dalis jų, pasipiktino, kad vienos iš klausymo užduočių nebuvo galima suprasti, ji buvo skaitoma per greitai, neaiškiai. Tuomet kai kurie dvyliktokai net grasino mitingu prie Nacionalinio egzaminų centro (NEC).
Po matematikos egzamino lrytas.lt kalbinti abiturientai dėl užduočių itin nesiskundė, nors pripažino, kad kai kurios jų buvo sunkios. Kai kuriuos suglumino užduotys apie telefoninį žaidimą „Pokemon Go“ ar Gretą, kuri mėgsta automobilio dureles atverti plačiai, todėl jai reikia dviejų vietų automobilių stovėjimo aikštelėje.
Visgi, kol egzaminų užduočių rengėjus raginama ištraukti į viešumą, o jų rezultatus anuliuoti, ekspertai ramina – triukšmas kyla kasmet, o egzaminams Lietuvoje skiriama per daug dėmesio.
Egzaminai iškreipia realybę
Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius netrukus po matematikos egzamino kalbėjo, kad iš egzaminų yra išpučiamas burbulas, o jie nėra tokia didelė problema, jei moksleivis sistemingai mokėsi mokykloje. Anot jo, prieš klausiant abituriento, kaip jam sekėsi egzaminas, pirmiausia reikėtų paklausti, kokie buvo jo pažymiai mokykloje.
„Turbūt didžiausia problema yra lietuvių kalbos egzaminas, kuris neranda savo vietos ir nesugeba pasirinkti racionalaus ir logiško kelio. Tai skausminga Lietuvos problema, kuri paliečia bendrus mentalinius dalykus jaunosios kartos. Visus kitus egzaminus traktuočiau, kaip paprastą dalyką, kuriam nereikėtų skirti daug dėmesio, nes nieko čia rimto nevyksta. Viskas labai paprasta, tai tik neadekvačiai išpučiama“, – sakė S.Jurkevičius.
Anot jo, Vilniaus licėjuje laikomi Tarptautinio bakalaureato egzaminai, kurių gali būti ir du per dieną, tad juokinga, kai skundžiamasi, jog abiturientams tenka laikyti po vieną egzaminą per savaitę.
„Galima už pilvo susiėmus kvatotis, nes mūsų mokiniai laiko ir po du egzaminus per dieną. Susidaro įspūdis, kad mes iškreiptai suvokiame realybę ir iškreiptai suvokiame tų egzaminų vertę ir prasmę gyvenime“, – sakė jis, pridurdamas, kad egzaminai yra rutininis dalykas.
Vilniaus licėjus direktoriaus teigimu, iš egzamino ką tik išėjusio abituriento įspūdžiai gali neatspindėti realybės. S.Jurkevičius teigė, kad 12 metų mokykloje besimokęs moksleivis neturėtų skųstis, kad, tarkime, matematikos egzaminas privalomas norint studijuoti universitete, valstybės finansuojamoje vietoje.
„Manyčiau, kad reikėtų laikyti kokius šešis egzaminus privaloma tvarka ir tada viskas susistatytų į savo vietas. Mes vis bandome paaiškinti, kaip yra sunku ir ko nedaryti, o ką daryti. Reikia viską daryti. Ko mes tada einame į mokyklą? Atėjome į mokyklą ir išlaikome egzaminus.
Tas neadekvatus, iškreiptas kalbėjimas apie egzaminų sistemą daro žalą visai visuomenei“, – žodžių į vatą nevyniojo S.Jurkevičius.
Kritikuoti reikėtų ne egzaminus
NEC direktorė Saulė Vingelienė paklausta, kaip vertina pasigirstančius skundus dėl egzaminų ir jų kritiką sakė, kad apibendrintai į tai atsakyti sunku.
Anot jos, kiekvienas asmuo susiduria su stresu ir nerimu bei taiko skirtingas strategijas jam įveikti. Visgi, ji teigė, kad šie metai, lyginant juos su ankstesniais, nėra kažkuo ypatingi.
Kalbėdama apie bene daugiausia kritikos sulaukusį matematikos egzaminą, S.Vingelienė teigė, kad jis buvo skirtas tikslinei grupei – 18-19 metų jaunimui, tad ekspertų vertinimai nebūtinai yra teisingi.
„Su didžiausia pagarba specialistų nuomonei, reikia pabrėžti, kad jų komentaruose daug emocijų ir asmeninių įžvalgų. Egzamino darbai bus pradėti vertinti birželio 18 d. Tik turėdami mokinių rezultatų statistiką galėsime objektyviai vertinti užduoties sunkumą ir kaip mokiniams sekėsi rinkti taškus už atskiras egzamino dalis ar konkrečius uždavinius“, – sakė NEC direktorė.
Be to, S.Vingelienė teigė pritarianti S.Jurkevičiaus nuomonei, nes toks egzaminų sureikšminimas daliai mokinių tik padidina stresą ir nerimą. Pasak jos, egzaminas yra natūrali ugdymo proceso dalis, o diskusijų, įžvalgų ir komentarų svorį reikėtų perkelti būtent į ugdymo procesą, nes egzamine yra vertinama tai, ko mokiniai mokėsi mokykloje.
Jos nuomone, jei yra pasiūlymų, kaip keisti egzamino formatą, užduočių struktūrą ir tikrinamų gebėjimų proporcijas, kaitą reikia pradėti ne nuo egzamino, o nuo ugdymo turinio.
„Egzaminai matuoja ne tik mokinių žinias, bet ir jų taikymą, gebėjimą spręsti problemas ir aukštesniuosius mąstymo gebėjimus. Apibendrinti skaičiai ar jų pokyčiai, pavyzdžiui, egzamino išlaikymo ribą įveikusių ar šimtą balų surinkusių mokinių procentas, tikrai nėra informatyvūs, nes priklauso nuo daugelio faktorių.
Svarbūs ir savo analizės reikalaujantys yra kiti pjūviai: kaip pasiekti, kad mūsų berniukų rezultatai būtų aukštesni, kaip pasiekti, kad mokyklos tipas ir mokinio gyvenamoji vieta neturėtų įtakos mokinio rezultatams.
Džiaugiamės savo mokinių pasiekimais demonstruojant užsienio kalbų kompetenciją, mūsų mokinių rezultatai informacinių technologijų, chemijos valstybiniuose brandos egzaminuose tikrai yra labai geri ir ši tendencija stebima jau keleri metai“, – komentavo S.Vingelienė.
Jos teigimu, jau prasidėjo Europos struktūrinių fondų remiamas projektas „Švietimo vertinimo ir stebėsenos sistemų sukūrimas“, kuriame numatyta palaipsniui pereiti prie elektroninio testavimo ir vertinimo, kurti užduočių banką.
Numatoma, kad elektroninis testavimas pirmiausia prasidės nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo lygmenyje.
Svarstoma, kokie egzaminai be dabar jau vykdomo informacinių technologijų egzamino galėtų būti vykdomi kompiuteriu.
Planuojama, kad kuriant užduočių banką bus palaipsniui pereita prie egzamino užduoties sudarymo iš išbandytų klausimų.
Keis vertinimo sistemą
Apie diskusijas sukėlusį matematikos egzaminą kalbėta ir Seimo plenariniame posėdyje. Jo metu vykusioje Vyriausybės valandoje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Sergejus Jovaiša kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę.
Jis kalbėjo, kad abiturientams pateiktos egzamino užduotys buvo per sunkios. S.Jovaiša teigė girdėjęs, kad dvyliktokai buvo per daug spaudžiami, nesusipažinę su naujomis formulėmis.
„Ar jūs išspręstumėte tokį uždavinį, panašų kaip davė egzamine, kad čia, su premjeru, yra 12 ministrų ir penkios laisvos kėdės. Tai kiek variantų gali būti, kad moterims ministrėms būtų po vieną laisvą kėdę iš kairės ir dešinės?“ – klausė S.Jovaiša, pridurdamas, kad ministrė vargu ar išspręstų tokį uždavinį, o abiturientai tai turi padaryti.
Atsakydama į Seimo nario klausimą J.Petrauskienė kalbėjo, kad egzaminų užduotys aistras kelia kasmet, nes tai rūpi nemažai daliai lietuvių – patiems abiturientams, jų tėvams ir artimiesiems. Anot jos, planuojami mokyklos vertinimo sistemos pokyčiai, kad būtų vertinami ne tik egzaminai nebūtų lemiamas moksleivio 12 metų pastangų įvertinimas.
„Dėl šių metų matematikos egzamino – po kiekvieno egzamino aptariame, kaip stengėsi organizuoti, vykdyti egzaminą su NEC. Noriu informuoti, kad nei ŠMM, nei pats NEC nerengia užduočių. Jas formuoja mokytojai ir ekspertai iš akademinio pasaulio. Jie irgi yra žmonės, kiekvienais metais yra nuomonių tarp pačių mokytojų – ar teisingos temos, ar teisingi uždaviniai“, – kalbėjo ministrė.
Be to, ji teigė, kad kol kas vertinti egzaminus ir jų užduotis yra anksti, nes užduotys dar nėra įvertintos.
