„Prezidentės metiniai pranešimai turi vieną bendrą bruožą – tai yra diagnostika. Kiekvieną kartą prezidentė diagnozuoja, ne tiek akcentuodama laimėjimus, ką galėtų sau priskirti, nes jai prezidentaujant yra nemažų laimėjimų, bet ji pasinaudoja proga diagnozuoti skaudulius ir problemas“, – kalbėjo V.Landsbergis.
Anot jo, šalies vadovės įvardintos problemos ne visai įveikiamos, įsisenėjusios. Jis teigė, kad ir prezidentės pranešime buvo daug diagnozės momentų. V.Landsbergis sakė neprisimenantis, kad anksčiau būtų „neteisingai diagnozuota“.
„O tai yra pavojingiausia sveikatos sistemoje, dėl to žūsta žmonės – dėl klaidingo diagnozavimo. Prezidentės diagnozės neturi tokių ydų, kad būtų pro šalį diagnozuojama“, – sakė profesorius.
Visgi, jis uždavė ir klausimą ar yra „gydymo įrankių“ ir sakė, kad D.Grybauskaitė kiek gali, tiek stengiasi, o kartais ir dviejų kadencijų neužtenka visiems darbams nudirbti – diagnozuotą ligą išgydyti.
„Visiškai normalus apsižiūrėjimas, pažvelgimas ir, žinoma, gal ji galvoja, tik nesako, kad dar liko metai, galimą šį tą padaryti. Ką numato prezidentė nuveikti per likusį laiką?“ – kalbėjo V.Landsbergis, pridurdamas, kad D.Grybauskaitės oponentai skaičiuoja jai likusį laiką, nors šalies vadovė per likusius vienerius metus dar galį daug ką nuveikti.
Tiesa, jis pripažino prezidentės pranešime negirdėjęs planų, ką ji dar ketina nuveikti. Jis taip pat sakė, kad ne viskas vyksta taip greitai, kaip D.Grybauskaitė galėjo tikėtis imdamasi prezidentės pareigų.
„Visada taip būna. Ne taip greitai, kaip galėtų, kaip reikėtų“, – sakė V.Landsbergis.
