D. Grybauskaitė: „Visi nusideginome pirštus, taip pat ir aš“

Pranešime, kaip įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, prezidentė apžvelgė padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką.

Prezidentė D.Grybauskaitė savo devintąjį metinį pranešimą pradėjo nuo ne visai teigiamos gaidos. Anot jos, šiandien galvojant apie Lietuvą apima prieštaringi jausmai. 

Šalies vadovė kalbėjo, kad, viena vertus, matome įstabų laisvės kūrinį, kurio pažanga žavisi pasaulis, o mes patys didžiuojamės mažiau nei per tris dešimtmečius pavertę Lietuvą savarankiška valstybe. 

„Kitoje pusėje – iš politinių užkulisių į valstybės pamatus vis prasiskverbiantis godumo ir nepasitikėjimo kirminas, verčiantis žmones geresnio ir teisingesnio gyvenimo ieškoti svetur. Ties šimtmečių sankirta tapo dar aiškiau – valstybingumo kelyje atokvėpių nėra. Tiek istorija, tiek dabartis mūsų nepaliauja mokyti, kad laisvė – tai nesibaigianti atsakomybė“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.

Pasak prezidentės, iššūkių ir išbandymų buvo visada, bet ne nusivylimas, o tikėjimas Lietuva buvo visų sunkiausių sprendimų ir apsisprendimų raktas. Ji kalbėjo, kad praeitame amžiuje turėjome didžių pasipriešinimo mokytojų, todėl iki šiol turimę valstybę.

„Nesitaikstyti ir nepasiduoti, patiems spręsti Lietuvos ateitį mus mokė J.Basanavičius, partizanai, Sąjūdis, Sausio 13-oji – visų laisvės kovų dalyviai. Jų idealizmo šviesoje kiekvienas, o pirmiausia politikai, galime įvertinti savo darbus, norus ir ketinimus: kiek juose yra tarnavimo Lietuvai? Naujasis šimtmetis atsirito naujų išmėginimų banga, bet kartu apdovanojo mus drąsa į daug ką pažiūrėti kitomis akimis“, – pranešimą Seime skaitė šalies vadovė.

Prezidentė savo pranešime daug dėmesio skyrė ir šių dienų aktualijoms bei politinės korupcijos bylai: „Sujudinus politinės korupcijos viršūnių vandenis prieš mus atsivėrė „neregėta Lietuva“, nors visi įtarėme ją esant. Kur ciniškas išskaičiavimas nustelbia viską ir kėsinasi į valstybę, demokratiją. Kur knibžda godžių, klastingų, demoralizuotų savanaudžių, nematančių valstybės idėjos. Kur suprantama tik šantažo, melo ir grasinimų kalba, o įtaka ir poveikis – einamiausia prekė“, – sakė ji.

Anot D.Grybauskaitės, Lietuvos išvadavimas nuo vietinių grobikų – mums tekusi atsakomybė, o atgrasymui ir apsivalymo kovai, sąžiningų žmonių valstybės pergalei prieš klastingą machinatorių Lietuvą reikalinga pilietinė gynyba ir kuo daugiau sąjungininkų.

„Šalies žvalgyba jau geba vidaus grėsmes vertinti taip pat rimtai kaip ir išorės. Ne tik įžvelgti, bet ir padėti jas šalinti. Į valstybės, o ne prekeivių įtakos pusę šiandien stoja vis savarankiškesnė tampanti teisėsauga, įvaldžiusi naujus teisinius įrankius kovai su korupcija, kurių per pastaruosius kelerius metus sukūrėme pakankamai. Ilgametės pastangos ir įdirbis, nauji institucijų vadovai pradeda duoti rezultatų“, – kalbėjo šalies vadovė.

Prezidentės kritikos sulaukė ir neskaidrumo kaltinimų sulaukusi Lietuvos politinė sistema. Anot šalies vadovės, nors Lietuva priskiriama prie valstybių, kuriose korupcija kontroliuojama, neskaidrumo erozija prasigraužė į daugelį partijų.

„Todėl vidaus politika, primenanti lopomą Gedimino kalną, neatlaiko – trūkinėja, slenka, griūva. Ekstremali situacija paskelbta jau seniai, tačiau avarinė būklė išlieka, partinės sistemos krizė gilėja. Tiesioginis politikos susiliejimas su verslu ir ilgametė priklausomybė nuo finansinių rėmėjų daugelį padarė pažeidžiamus“, – kritikavo šalies vadovė.

Anot jos, oligarchinį demokratinės sistemos užvaldymą pavyko pristabdyti, nors teko visko patirti: „Nusideginome pirštus, taip pat ir aš. Atsakomybę už Lietuvą reikia prisiimti su visomis asmeninėmis rizikomis.“

Ji kalbėjo apgailestaujanti tik dėl vieno – kad viskas vyko ne taip greitai, kaip tikėjosi, kad korupcijai sutramdyti prireikė beveik dviejų kadencijų, o teisėsaugai užtruko tiek daug laiko nuo įtarimų prieiti prie teismams reikiamų įrodymų.

„Konstitucinė sankloda, kurios dalis yra ir prezidentas, reikalavo ir reikalauja dirbti su visais, kuriuos lemia rinkimai ir žmonių valia“, – sakė ji.

D.Grybauskaitė pranešime pabrėžė, kad viena iš kliūčių šaliai klestėti – susipriešinimas.

„Neieškant bendro gerovės vardiklio, Lietuvos darna virsta visuomenės susipriešinimu: pensininkai su dirbančiais žmonėmis, kaimas – su miestu, gydytojai – su mokytojais, statutiniai – su valstybės tarnautojais, o gerovė – su gynyba. Selektyvi parlamentinė kontrolė ir komisijų vajus tik dar labiau didina neteisybės jausmą šalyje. Sukiršinti ir susiskaldę, praradę tarpusavio ryšius neįstengsime susitelkti dėl svarbiausių valstybei darbų. Kad ir kiek nagrinėtume praeitį, nuo atsakomybės už šiandienos sprendimus nepabėgsime“, – kalbėjo prezidentė.

Anot jos, ilgai vegetavusi politinė darbotvarkė perpildyta ypatingos skubos klausimų, kurie žmonių gyvenime tėra nereikšmingos smulkmenos.

„Erotikos apibrėžimai ir medžioklė su lankais ar ne ta uniforma aprengti žaisliniai kareivėliai tampa svarbesni nei socialinė atskirtis ir emigracija, mažėjantis šalies konkurencingumas, vaikų raštingumas ar pasirengimas referendumui dėl dvigubos pilietybės. Nepateisinamai vėluojame ir su Europos Sąjungos paramos panaudojimu. Štai kur reikėtų rimtos parlamentinės kontrolės“, – sakė ji.

Nuveiktais darbais prezidentė D.Grybauskaitė džiaugėsi ir pranešime. „Jau aštuonerius metus šalies ekonomika auga, Lietuvos patrauklumas investicijoms aukštas. Tačiau ir šis istoriškai ilgas pakilimo laikotarpis ne amžinas, todėl turi būti išnaudotas ateities ekonomiką nulemsiantiems sprendimams priimti“, – Seimo salėje sakė šalies vadovė. Ji paminėjo ir Lietuvos tapimą EBPO nare.

Prezidentė sakė, kad Lietuvos variklis yra „kvalifikuoti žmonės ir aukštos pridėtinės vertės produktai“. Tačiau inovacijų politika, anot prezidentės, tapo „nuolatinio ambicijų ir interesų karo tarp Švietimo ir Ūkio ministerijų įkaite“.

Kalbant apie ekonominę šalies būklę nebuvo pamirštas ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jam buvo skirta kritika dėl žemės užgrobimo. „Žemės koncentracija vienose rankose, pajų ir vekselių biznis, nekontroliuojamas žemių įsigijimas, neskaidrios ES paramos dalybos, fiktyvūs ūkiai ir „sofos“ ūkininkai atvedė prie netvarkos, anarchijos ir iškreiptos rinkos“, – kritikavo D.Grybauskaitė.

„Vieni kaime niekaip nesuduria galo su galu, kiti pamiršta deklaruoti šimtatūkstantinius sandorius“, – apie nedeklaruotus Seimo narių sandorius kalbėjo prezidentė.

D.Grybauskaitė Seimo nariams ir ministrams priminė, kad atskirtis – tai ne tik pajamos, bet ir regionuose gyvenančių asmenų savijauta. „Kai kuriose savivaldybėse ne tik oponentai, bet ir žurnalistai turi „žinoti savo vietą“, – sakė prezidentė, lyg kalbėtų apie Širvintų rajono savivaldybę.

Anot šalies vadovės, pilietinės galios indeksas nežymiai auga ir žmonės pamažu ima suvokti, kad aktyviu dalyvavimu galima pakeisti valdžios sprendimus ir savo pačių gyvenimą. Kalbėdama apie tai ji omenyje turėjo nevyriausybines organizacijas, profesines sąjungas, kurios neišsikovoja pozicijų.

„Dėl susiliejimo su valdžia ir vis dar iš mokslinių konferencijų Rusijoje parvežamos patirties jų pasitikėjimas ir autoritetas silpsta. Profesinėse sąjungose dalyvauja iki dešimties procentų visų darbuotojų ir jų kasmet mažėja.

Neįgalias profsąjungas keičia spontaniški, valdžiai kur kas nepatogesni vidiniai sąjūdžiai.

Kol „slaptasis pirkėjas“ ir „slaptasis pacientas“ ieško vaistų nuo korupcijos sveikatos ir farmacijos sektoriuje, o korupcijos karštinė krečia didžiąsias klinikas, į kovą už sąžiningas algas ir skaidrią veiklą pakilo Medikų sąjūdis, pirmam mūšiui sutelkdamas net 43 tūkstančius medikų ir pusketvirto tūkstančio pacientų.

Jų balsas tapo girdimas“, – sakė D.Grybauskaitė.

Kaip kalbėjo D.Grybauskaitė, švietimas turi tapti pagrindine šalies investicija, o švietimo reformos užduotis – ne tik atliepti darbo rinkos poreikius, bet ir pakeisti ugdymo kokybę taip, kad ir vaikai, ir visi mūsų žmonės spėtų koja kojon su skaitmeniniu amžiumi, orientuotųsi nuolat kintančioje, ekonominėje, politinėje, kultūrinėje aplinkoje, ugdytų kritinį ir kūrybinį mąstymą.

„Kol mokytojų rengimo pertvarka neįsivažiavo, mokyti finansinio raštingumo imasi bankai, kritinio mąstymo – žurnalistai ir visuomenininkai, socialinio – nevyriausybininkai, kompiuterinio – verslas. Kokybiškai naujas žmonių švietimas būtų nacionalinė šimtmečio pergalė. Tik suteikę jaunimui deramą išsilavinimą šiandien galime laiduoti už valstybės ateitį. Išsilavinusi tauta visada išliks laisva, kad ir kaip suktųsi pasaulis“, – dėstė prezidentė.

D.Grybauskaitės pranešime nebuvo pamiršta ir geopolitinė situacija. „Susiskaldymas ir susipriešinimas tarptautiniuose santykiuose toks pat pavojingas kaip ir šalies viduje“, – sakė šalies vadovė.

Jos teigimu, prekybos karų grėsmės ir nesusikalbėjimas dėl saugumo „geopolitinę situaciją daro miglotą“.

„Globali daugiašalė diplomatija išgyvena krizę, todėl visuotinis įsipareigojimas taikai, demokratijai, laisvei ir žmogaus teisėms jau nėra savaime suprantamas dalykas“, – akcentavo D.Grybauskaitė.

„Aižėjančiame šiandienos pasaulyje saugumas tampa daugialypis, todėl ir priemonės turi būti visa apimančios“, – dabartinę situaciją aptarė šalies vadovė.

Ji akcentavo ir būtinybę didinti draugų ratą pasaulyje. Prezidentės teigimu, negalima pamiršti ir didinamos šalies gynybos, o konkrečiai – nuosekliai didinamo finansavimo gynybai – iki 2,4 proc. BVP.

„Nebijokime būti ir Europos Sąjungos integracijos smaigalyje, nes tik suvieniję pastangas karinio, energetinio, kibernetinio ir ekonominio saugumo srityse jausimės stiprūs. Atgimstanti stiprios ir vieningos Europos idėja grąžina pasitikėjimą savimi“, – situaciją komentavo prezidentė. Jos teigimu, Lietuvos kova su Astrave dygstančia atomine elektrine nelieka nepastebėta. Prezidentė kalbėjo ir apie demokratinių vertybių gynimą.

„Šiandien kartu su bendraminčiais esame visur, kur ginama laisvė ir demokratinės vertybės: Ukrainoje, Afganistane, Irake, Malyje, Viduržemio jūroje“, – sakė D.Grybauskaitė.

„Visas demokratiškas pasaulis, traktuojantis mus kaip orią ir gerbiamą valstybę, šiandien yra su mumis. Turime pakankamai nuoširdžių draugų, todėl neieškokime vakarykštės dienos už rytinės sienos ir išlaikykime užsienio politikos kryptį“, – sakė prezidentė.

O politinė situacija dabar yra iš tiesų įtempta – teisme prasidėjo politinės korupcijos byla, kurioje figūruoja verslo koncernas „MG Baltic“, o Seimas praėjusią savaitę pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo išvadoms, kuriose nagrinėjami politikų ir verslo atstovų neteisėti ryšiai.

Politinę situaciją šiuo metu audrina ne tik valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio ir šalies vadovės apsižodžiavimai, bet ir iki šiol neatsakyti klausimai dėl balandį paviešintų D.Grybauskaitės ir E.Masiulio asmeninių laiškų. Dėl jų keli valdantieji atlieka tyrimą, norėdami išsiaiškinti, ar juos tikrai rašė prezidentė.

Visi skandalai gerokai paveikė ir D.Grybauskaitės reitingus – po „tulpių skandalo“ palankus prezidentės vertinimas gerokai susitraukė. Balandžio viduryje D.Grybauskaitę palankiai vertino 66,5 proc. piliečių, o gegužės viduryje – 55,7 procento.

Praėjusią savaitę naujienų portalo lrytas.lt kalbinti politologai teigė nesitikintys, kad prezidentė iš Seimo tribūnos prabils apie „tulpių“ skandalą, tačiau anot jų, tai padaryti labai reikia.

Prezidentūra pirmadienį paviešino antrosios kadencijos ketvirtųjų metų darbais, kuriais didžiuojasi. „Prezidentės darbai Lietuvai“ interneto svetainėje yra išvardinti šie: auganti Lietuvos įtaka tarptautinėje erdvėje, naujos karinio ir energetinio saugumo garantijos, šalies inovatyvumas ir ekonomikos stiprumas, skaidrumo ir teisingumo didinimas bei socialinės atskirties mažinimo projekto „Už saugią Lietuvą“ pasiekimai.

Detalesnį prezidentės darbų sąrašą galite perskaityti čia.

Praėjusiais metais šalies vadovė negailėjo kritikos valdančiųjų pradėtoms reformoms. Skaitydama metinį pranešimą pernai D.Grybauskaitė sakė, kad iš viešojo sektoriaus reformos žmonės laukia nomenklatūrinio valdymo pabaigos ir tikisi, kad naujoji valdžia neapsistatys tik savais ir bus atspari siaurių interesų grupių lobizmui, kad pertvarka nesibaigs keliais sumažintais etatais ir šimtaprocenčiais priedais prie kai kurių pareigūnų atlyginimų.

„Tačiau užsitęsusi valstybės valdymo sumaištis ir kai kurių reformų neapibrėžtumas jau kelia nerimą. Stringa urėdijų pertvarka, Seimas ir savivaldybės saistosi įtartinais vidaus sandoriais, švietimo reformos pradžia primena nekilnojamojo turto dalybas“, – teigė prezidentė.

Atskiros kritikos sulaukė ir „nekilnojamojo turto dalybas“ primenanti aukštojo mokslo reforma bei prieš keletą dienų priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos.

„Nacionalinis žygis prieš girtuoklystę nėra tik nuostatos, kurios įsigalios po 2020-ųjų. Neleisti, uždrausti, atimti, aptverti, apmokestinti – paprastas kelias, tačiau jis veda į šešėlį ir pogrindį.“

D.Grybauskaitė prieš metus sakė, kad su alkoholizmu kovoti reikia ugdant, padedant, suteikiant šansą ir parodant kitokį gyvenimą tiems, kurie susidūrė su šia liga. Pasak jos, valdžia negali kratytis atsakomybės, nes problemos tik gilės“, – tą kartą sakė prezidentė.

Į Seimo plenarinį posėdį išklausyti metinio pranešimo pakviesti buvę šalies vadovai, ministras pirmininkas ir kiti Vyriausybės nariai, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai – Nepriklausomybės Akto signatarai, Europos Parlamento nariai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkai.

Šalies vadovės metinio pranešimo Seime klausys Lietuvos kariuomenės vadas, policijos generalinis komisaras, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, savivaldybių merai, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių diplomatai.