Seimo narys Gintaras Steponavičius pranešė, kad 30 parlamentarų parengė projektą, kuriuo siūlo mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelio įvedimą nukelti iki 2019 metų rugsėjo 1-osios. Pasak jo, tai duotų pakankamai laiko išdiskutuoti modelį ir tinkamai pasiruošti jo įvedimui.
Vyriausybė žada, kad etatinis pedagogų darbo apmokėjimas turėtų būti įvestas nuo šių metų rugsėjo 1-osios. Tai reiškia – mažiau nei už trijų mėnesių, nors parlamente pataisos kol kas praėjo tik pateikimo stadiją. Mokytojai guodžiasi, dėl laiko stokos mokyklų vadovai ir savivaldybės nespės tinkamai pasiruošti naujovėms.
Įvedus modelį pedagogų atlyginimas būtų apskaičiuojamas ne remiantis pamokų skaičiumi, o valandomis. Numatoma, kad pilnu etatu dirbantis mokytojas per metus turėtų pradirbti 1512 valandų. Pedagogams taip pat būtų moka nebe tik už pamokas, pasiruošimą joms bei darbų taisymą, bet ir už darbus mokyklos bendruomenei, susitikimus su mokinių tėvais ir kitus darbus, už kuriuos iki šiol nebuvo mokama.
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) žada, kad įvedus mokytojų etatinį darbo apmokėjimą vidutinis pedagogo darbo užmokestis kils penktadaliu ir sieks 1000 eurų. Visgi, dalis pedagogų pažadais netiki, pasigirdo siūlymai etatinio modelio įvedimą nukelti metams.
„Tai yra žingsnis į priekį mokytojų gyvenime. Mokytojo darbo planavime atsiranda papildomos galimybės. 1512 valandų skirstoma į tris esmines dalis: kontaktines valandas, pasirengimą kontaktiniam darbui ir darbui su bendruomene“, – Seime surengtuose klausymuose kalbėjo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.
Anot jo, šiuo metu mokytojų darbo apmokėjimui šiuo metu skiriama apie 380 mln. eurų. Įvedus etatinį apmokėjimą darbo užmokesčio sistema pasipildytų ketvirtadaliu, nes ketinama papildomai skirti 95 mln. eurų. E.Jovaiša sakė, kad papildomi pinigai bus skiriamo apmokėti visas veiklas, kurias turi mokytojai, bet už jas nėra mokama.
Jis neigė, kad mokyklų vadovai nespės pasiruošti etatinio modelio įvedimui bei kalbas, kad jį įvedus kai kurių mokytojų atlyginimai mažės.
Mokinys nebebus valiuta
ŠMM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas kalbėjo, kad mokinių Lietuvoje ir toliau mažės. Vien kitais mokslo metais prognozuojamas 4 proc. moksleivių skaičiaus kritimas. Taip pat prognozuojamas ir ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičiaus mažėjimas.
Anot jo, būtina nustatyti mažiausią ir didžiausią vaikų skaičių, galintį būti vienoje klasėje. Taip pat reikia nustatyti minimalius reikalavimus jungtinėms klasėms. Įvedus etatinį apmokėjimą mokyklos neturėtų jaudintis dėl to, kiek vaikų yra klasėse, kadangi finansavimas būtų skiriamas už klasių komplektus, o ne vaikų skaičių.
„To tikslas – mokyklų konkuravimą dėl kiekvieno mokinio keisti į pedagogų pastangų telkimą ugdymo kokybei gerinti“, – teigė A.Aldakauskas. Manoma, kad įvedus mokyklų finansavimą pagal klasių komplektų skaičių, bus užtikrinamas stabilesnis mokymo reikmių finansavimas, kintant mokinių skaičiui.
Be to, A.Aldakauskas sakė, kad Lietuvoje mokyklų tinklas yra gana išsmulkėjęs, nes mokyklų, turinčių iki 60 moksleivių yra apie 100. Vyriausybė planuoja, kad mokyklų, turinčių iki šimto moksleivių, skaičius turėtų mažėti. Tai reiškia, kad bus steigiamos jungtinės mokyklos.
Tikslų – daugiau nei vienas
Etatinio modelio įvedimu siekiama įgalinti mokyklas veiksmingai planuoti žmogiškąjį potencialą, siekiant ugdymo proceso kaitos. Taip pat tikimasi, kad tai padidins mokytojų profesijos patrauklumą, o mokytojai gaus adekvatų atlygį už visus atliekamus darbus.
„Vienas iš tikslų, įtvirtinti sąlygas pradedančių ir patyrusių mokytojų profesinei karjerai, asmeniniam profesiniam tobulėjimui, įgyjant aukštesnio lygmens kompetencijas bei sudaryti prielaidas mokytojų socialiniam saugumui“, – teigė ŠMM atstovas.
Pasakė, ką duos mokytojams
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius kalbėjo, kad yra suinteresuotas šio projekto sėkme. „Pirma priežastis, todėl, kad esu mokytojas, o antra – esu darbo grupės narys, ruošęs šį projektą“, – sakė jis.
Anot jo, visi esminiai mokytojų reikalavimai ir siūlymai yra įtraukti į šiuo metu siūlomą etatinio darbo apmokėjimo modelį. Jis įvardijo keturias priežastis, dėl kurių Seimas nebeturėtų atidėlioti šio modelio priėmimo.
Jis kalbėjo, kad tik 5 proc. šalies mokytojų dirba pilnu etatu. Likę dirba nepilnu etatu, todėl negali gauti normalaus darbo atlygio. Įvedus etatinį modelį dauguma šalies mokytojų dirbs pilną darbo savaitę.
„Kita priežastis – dabar mokytojų gaunamas atlyginimas priklauso išimtinai nuo kontaktinių valandų skaičiaus. Po įvedimo mokytojo atlyginimas priklausys nuo etato dydžio“, – sakė A.Jurgelevičius.
Negana to, jis teigė, kad šiuo metu jokiame teisės akte nėra numatyta, kokius darbus turi dirbti pedagogas. Dėl to susiklosto situacija, kai mokytojams savivaldybė ar mokyklų vadovai skiria darbus, kurie net neaišku, ar turi atitekti pedagogams. Be to, už tokius darbus nėra mokama.
Įvedus etatinį modelį už tokius darbus bus mokama. Pedagogams bus mokama už visus pareigybės aprašyme nurodytus darbus.
Visgi, jis įžvelgė ir modelio silpnybes bei grėsmes. Kaip tokias jis įvardijo mažesnes galimybes turėti pilną etatą mažose mokyklose, aiškių mokytojo pareigų ribų nebuvimą nacionalinio lygio dokumentuose, nesugebėjimą sustarti mokylose, etatų skaičiaus mokyklai ir mokyklos finansavimo formulių nesuderinamumą bei didelės dalies etatų išskaidymą dalimis.
Negailėjo kritikos
Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius jau anksčiau yra neigiamai pasisakęs apie etatinį darbo apmokėjimo modelį. Kritkos jis pažėrė ir pirmadienį vykusiuose Švietimo ir mokslo komiteto klausymuose.
S.Jurkevičius pabrėžė, kad apie tokią svarbią reformą, kuri turėtų būti įvesta nuo rugsėjo, kalbėti birželio viduryje yra gerokai per vėlu. Be to, jis teigė, kad etatinio modelio įvedimui nėra pasiruošta, o mokyklos dėl to bus supriešintos.
„Tai priešins ne tik mokytojus su administracija, priešins pačias mokyklas. Jau šiandien yra mokyklos susipriešinusios. Sakys, kad štai vienoje mokykloje už kažkokią veiklą mokama taip, o kitoje – kitaip. Prasidės totalus gyvenimo prasmių aiškinimasis“, – sakė jis.
Anot jo, kol nesutvarkytas mokyklų tinklas, nekeliami kokybės reikalavimai, nėra įvestos mokytojų atestacijos sistemos, reikėtų pergalvoti mokytojų darbo apmokėjimo sistemą, neskaidant jos „į smulkius darbelius“.
„Dar niekada švietime tokių, akivaizdžiai, buldozeriu, brutaliu būdu nebuvo siekiama reformos. Akivaizdžiai ignoruojama dalies profesinių sąjungų, mokyklų vadovų nuomonė, vengiama rimtų diskusijų ir bandoma susirasti rėmėjų, kurių tikslai yra tik jiems patiems žinomi“, – kalbėjo S.Jurkevičius.
