Jei „MG Baltic“ parankinis, žurnalistu save vadinantis Tomas Dapkus galėjo Aukščiausiojo teismo pirmininką Vytautą Greičių lyg šuniuką pašaukti į susitikimą, paįvairindamas įsakymą riebių rusišku keiksmažodžiu, vadinasi dar esame tamsioje skylėje, nuo kurios iki Vakarų demokratijos mus skiria vienas-kitas šviesmetis.
Jeigu „MG Baltic“ bosas Darius Mockus Vilniaus apygardos prokuratūros galvos Ramučio Jancevičiaus galėjo lyg niekur nieko prašyti, kad šis padėtų koncerno įmonės ginče su sostinės gyventojais dėl statybų, o pastarasis klusniai lankstėsi verslininkui tarsi asmeninis jo sekretorius, tebetūnome milžiniškoje mėšlo krūvoje, kurioje karaliauja su pinigų kapšais skraidantys mėšlavabaliai.
Su velniais obuolius rinkę dešinės ir kairės veikėjai, regis, artina valandą, kai šalis visiškai ištuštės, o likusieji susirinks prie parlamento su akmenų krūvomis.
Tačiau skaitant kaip savo čiuptuvais šalies instancijas ir partijas raizgė „MG Baltic“, dabarties vaizdas neatrodo šviesesnis. Matome tą patį paveikslą, kaip institucijos virsta klusniomis stambių verslininkų, tiesa, jau prasiskynusių kelią į politikos aukštumas, tarnaitėmis.
Seimo dauguma panaši į robotų armija, keliančių rankas taip, kaip naudinga Ramūnui Karbauskiui – tyrimai dėl jo verslo ir interesų numarinami net negimę, o išdrįstantys suabejoti valstiečių vedliu skaudžiai gauna per nagus.
Parlamentas ir kitos institucijos virsta aštriais valstiečių vedlio įrankiais, kurie savo žingsniais gąsdina kitaip manančius ir priartina Lietuvą prie Rusijos ir Baltarusijos.
Galima baksnoti pirštu į Edmundą Jakilaitį, abejoti jo skaidrumu, bet visiškai nenormalu, kai slapukaujančiam politikui nemalonius klausimus uždavusį žurnalistą ir visą televiziją netrukus užgriūva patikrinimai, o pats šventeiva išvengia bet kokių tyrimų.
Didysis skaidruolis R.Karbauskis atrodo komiškai, kai aštuonias valandas nekiša nosies iš sostinės piaro bendrovės pastato, vengdamas žurnalistų ir nepatogių jų klausimų po slapto susitikimo su savo favorite Greta Kildišiene. Kai nuolat „pamiršta“ deklaruoti turtus, sandorius, interesus ir paskolas. Kai jo vardas diena po dienos linksniuojamas dėl įstatymų ir mokesčių apėjimo.
Tačiau visa tai valstiečių lyderio nė kiek netrikdo – po kiekvieno skandalo skandalų jis su dar didesniu užsidegimu kalba apie savo tyrumą ir korupcinių lizdų draskymą.
Iš Valstiečių ir žaliųjų frakcijos jau pasitraukė vadui kritikos išdrįsę pažerti Bronius Matelis, Povilas Urbšys, panašu, kad toks pat likimas ištiks Justą Džiugelį, nepabijojusį išrėžti, kaip R.Karbauskis be jokių diskusijų savo nuomonę prilygina visos frakcijos pozicijai.
Kad R.Karbauskis nepripažįsta kritikos, atskleidė ir mitingas prie Seimo – neįtikusiam Seimo vadovui Viktorui Pranckiečiui tikrasis bosas sviedė, jog galima išrinkti ir kitą pirmininką.
Situacija, kai vienas žmogus savo rankose sutelkia pernelyg daug galių ir nepaiso priešingų nuomonių, tampa pernelyg pavojinga. Nuolat į skandalus klimpstančiam valstiečių lyderiui vertėtų pamąstyti apie atsistatydinimą iš Seimo ir pasitikrinti jėgas naujuose rinkimuose vienmandatėje apygardoje.
O parlamentui reikėtų priimti įstatymus, numatančius griežtą atsakomybę už verslo kišimasį į politikos ir valstybės procesus, kad ateityje nepasikartotų atvejų, panašių į „MG Baltic“ skandalą.
