„Bus negerai, jeigu nuteis Eligijų Masiulį ir Raimondą Kurlianskį, o konservatoriai, sunaikinę savo pagrindinius konkurentus dešinėje pusėje – liberalus, vėl jos ant balto žirgo ir sakys, kad yra švarūs ir gražūs“, – taip kalbėjo buvęs Seimo narys Aleksandras Sacharukas, kuris tikino jautęs ir koncerno „MG Baltic“, ir jo globojamų konservatorių spaudimą bei persekiojimą.
– Jūsų pavardė minima Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo išvadose.
Teigiama, kad R.Kurlianskis per žurnalistą Tomą Dapkų bandė paveikti A.Sacharuką, kad jo vadovaujama frakcija nepritartų vienam siūlomų projektų Seime.
Už tai esą buvo žadama „sutvarkyti jūsų paketą“.
Po to, kai Seimo nutarimas nebuvo priimtas, Seimo narys Gintaras Steponavičius pranešė R.Kurlianskiui, kad padėkojo A.Sacharukui. Kaip galite paaiškinti tai? – žurnalistė Daiva Žeimytė paklausė A.Sacharuko, kuris viešėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“
– Labai džiaugiuosi, kad atsirado išvados. Tai, kas apie mane surašyta pažymoje, yra tiesa. Aišku, tik dalis tiesos.
Aš nustebęs, kad esu paminėtas tik vienoje vietoje. Mano pažintis su žurnalistu T.Dapkumi prasidėjo kadencijos pradžioje.
Aš buvau girdėjęs apie koncerną „MG Baltic“, bet su niekuo iš jo nebuvau pažįstamas.
Sausio 19 dieną koncerno vadovams mane pristatė T.Dapkus – mes gal pusvalandį pabendravome su R.Kurlianskiu, o su Dariui Mockumi tik pasisveikinome.
– Jums tada buvo pasiūlyta pinigų?
– Ne. Buvo bendro pobūdžio pokalbis – apsikeitėme nuomonėmis. Kalbėjome apie mūsų frakcijos požiūrį į valstybę, jų pažiūras – jie esą labiau palaiko dešiniąsias jėgas, yra suinteresuoti valstybės gerove.
Jiems esą būtų labai malonu, kad mūsų frakcija palaikytų konservatorius ir kad mes dalyvautume valdančiojoje koalicijoje.
Iš to pokalbio supratau, kad „MG Baltic“ nori sustiprinti valdančiąją koaliciją, kuri tada turėjo 68 ar 67 balsus.
Siekta 12–13 mūsų frakcijos narių pakviesti į valdančiąją koaliciją, kad ji būtų stabili ir stipri.
– Kai kalbame apie „MG Baltic“, visada kalbame ir apie Liberalų sąjūdį. Jūs minite konservatorius. Suprantu, kad koncernas turėjo didelių interesų ir dėl šios partijos?
– „MG Baltic“ atstovai yra verslininkai. Jų tikslas – pelno siekimas bet kokiomis priemonėmis.
Tada, kai aš buvau Seime, liberalų buvo 10–11, o konservatorių – 50.
Sakyti, kad koncernas galėtų kontroliuoti valdančiąją koaliciją per liberalus? Tai mažytė politinė jėga, nors ir ją kontroliuoji, kaip rašo, visiškai valdai. Nors labai abejočiau, kad koncernas visiškai valdė liberalus.
E.Masiulį, G.Steponavičių – taip, valdė. Tai visi žinojo.
R.Kurlianskis kaip advokatas vaikščiojo, kai jiems Seime buvo pareikšta interpeliacija. Koncernas juos gynė, rūpinosi jų viešaisiais ryšiais. Tai buvo vieša paslaptis.
– O kaip dėl konservatorių?
– Jie nekalbėdavo su paprastais rankų kilnotojais. Pratęsiu apie savo pažintį su koncernu.
Taigi mes susipažinome sausio 19-ąją, gražiai pabendravome ir išsiskyrėme.
Toliau, jei gerai atsimenu, ar tą patį vakarą, ar kitą buvau pakviestas pas Andrių Kubilių pasikalbėti dėl valdančiosios koalicijos.
Aš nuėjau į Vyriausybę, ten buvo įrašytas garsusis mano interviu LNK televizijos žinioms, kur jie mane iš karto puolė dėl Lino Karaliaus, – nebuvo jokių klausimų apie valdančiąją koaliciją, valstybės ateitį, biudžetą. Tik apie L.Karalių.
Būtent tas interviu po to ir apkaltoje buvo naudojamas. Jie ilgai su manimi kalbėjo, iškarpė, parodė mane kaip blogiuką.
Tai įvyko kitą dieną po to, kai buvau supažindintas su D.Mockumi ir R.Kurlianskiu.
Daviau interviu sutrikęs – aš atėjau kalbėtis dėl valdančiosios koalicijos, o manęs klausinėja apie statutinį pažeidimą, nors yra oficialiai nustatyta, kad tą pačią dieną dar 21 žmogus irgi balsavo už kitus.
Aš tada supratau, kad prasidėjo spaudimas.
Toliau T.Dapkus mane vėl pakvietė pasikalbėti su R.Kurlianskiu.
Paklausiau: apie ką kalbėsime? Sako: nori su tavim pasitarti. Gerai, galime pasitarti. Nuėjome pasitarti ir per tą antrąjį pokalbį prasidėjo kalba apie apkaltą.
Aš, aišku, pasijuokiau iš jų, pasakiau: prašau, renkite. O man sako: tu matai, čia tavo problemos prasidėjo.
Aš sakau: prasidėjo dėl jūsų žurnalistų, aš tai suprantu ir matau, manęs nepaspausite, aš spaudimui atsparus, netikiu, kad įmanoma už statutinį pažeidimą apkaltą surengti.
Tada man sako: na, gerai. Ten buvo trečias asmuo – konservatorius Vitas Matuzas, kuris dalyvaudavo visuose pokalbiuose. Jis tuo metu buvo Seimo Biudžeto komiteto pirmininko pavaduotojas, labai artimas A.Kubiliui, jo dešinioji ranka.
Per visą savo kadenciją mačiau, kad jis yra labai įtakingas.
Taigi mes pradėjome kalbėti, o kažkuris jų man aiškiai pasakė: jeigu mano frakcija dalyvauja valdančiojoje koalicijoje, konservatoriai nuo manęs atsitraukia, žurnalistai atsitraukia, o aš iš neigiamo personažo tampu teigiamu.
Aš sakau: man neįdomu tie dalykai, mes aiškiai išsakėme savo derybinę poziciją dėl valdančiosios koalicijos: galime dalyvauti, paremti reikiamus sprendimus, bet tik sąžiningai, kaip lygiateisiai partneriai.
Tada man buvo pasakyta: mes tau įrodysime, kad mes kalbame konservatorių vardu, kad A.Kubilius kitą dieną viešai pasakys dėl tavo apkaltos.
Ir iš tikrųjų kitą dieną pasirodė A.Kubiliaus interviu „MG Baltic“ ar kitose žiniasklaidos priemonėse.
Bet jis pasakė tai, ką ir man sakė: aš kol kas nematau pagrindo A.Sacharuko apkaltai, bet gal vėliau ir pamatysime.
– Tai buvo žinutė jums?
– Taip. Jie man pažadėjo, kad A.Kubilius viešai pasakys, ar skelbs, ar neskelbs man apkaltos.
Po to tikrai paskambino T.Dapkus ir pasakė: mes tau žadėjome, kad A.Kubilius tai viešai pasakys. Aš turėjau teisę pasirinkti. Buvo sausis, skandalo pradžia.
– O kada jums buvo pasiūlyta pinigų?
– Per kitą susitikimą. Kai aš pasakiau, kad sąmoningai eisiu į visas apkaltas, kad nepalūšiu, aš apie visa tai papasakojau savo frakcijos nariams.
Aišku, pasigirdo pasiūlymų, gal verta eiti į koaliciją, kad nuo manęs pasitrauktų, pabalsuoti, po to vėl išeiti. Į tai atsakiau taip: ne, nežaisime tų žaidimų, tegul jie daro, ką nori.
Trečias mūsų susitikimas įvyko dėl garsiojo „paketo“. Tai buvo J.Jasinskio gatvėje, kavinėje, virš kurios yra koncerno biuras. Dalyvavo T.Dapkus, V.Matuzas, R.Kurlianskis.
Kalbėjome apie mano ateitį, valdančiąją koaliciją, apie tai, kad labai reikalinga parama konservatoriams, nes jiems trūksta balsų.
Tuo momentu ir prabilta apie „paketą“. Tas „paketas“ – viešieji ryšiai. Jie nutrauks mano puolimą, iš karto padarys mane teigiamu personažu per savo žiniasklaidos priemones ir visi kiti palaikys.
Apie mane tuo momentu buvo sudaryta labai neigiama nuomonė. Už statutinį pažeidimą buvau padarytas valstybės priešu.
Toliau man buvo pasiūlytos karjeros perspektyvos, kad turiu pasitarti su premjeru, Seimo pirmininke, galbūt jie skirs mums vieno ministro postą.
Aš jiems atsakiau, kad mūsų frakcijoje yra aiškiai susitarta, kad aš į jokius postus neinu, kad turime kitų kompetentingų žmonių, kad mes sąžiningai tarsimės su A.Kubiliumi, Irena Degutiene.
Be to, iš jų žodžių supratau, kad jie man siūlo pinigų. Tai mane baisiai įžeidė.
Mūsų pokalbis ties tuo ir nutrūko. R.Kurlianskiui atsakiau: pats galiu duoti pinigų, manęs nepirksite, jeigu norite kalbėti apie kokius nors valstybės interesus, prašau, jeigu ne, aš sąmoningai einu į apkaltas, pasižiūrėsime, kuo tai baigsis. Ir išėjau.
– Kokią sumą pasiūlė?
– Aš iš jų pokalbio supratau, kad 700. Nemanau, kad 700 litų siūlytų, tai, matyt, 700 tūkstančių.
Dar nepaminėjau vieno svarbaus fakto – tada, kai vyko pokalbis apie „paketą“, tiesiai „ant ryšio“ buvo A.Kubilius su kitu konservatoriumi Dainiumi Kreiviu.
Jie tuo metu šventė – ar Vyriausybėje, ar kažkur kitur, tad V.Matuzas ir R.Kurlianskis su jais bendravo.
Kai aš paklausiau: kaip jie įsivaizduoja tą mūsų dalyvavimą koalicijoje, iškart buvo paprašyta A.Kubiliaus patarėjos, kad ji atvežtų lapą, kuriame aš turiu pasirašyti.
– Jau buvo paruošta sutartis?
– Ten nebuvo sutartis, gal tik 15 sakinių ant A4 formato lapo. Tą lapą atvežė gal per 10–15 minučių. Paėmė R.Kurlianskis, paėmiau aš, pasižiūrėjau.
Buvo surašyta, kad mes nekeliame jokių reikalavimų, balsuojame taip, kaip liepia konservatoriai, pritariame visiems jų sprendimams, ir viskas.
Tada paskutinis punktas – ateityje galbūt bus svarstoma dėl kvotų perdavimo ir kokių nors pozicijų suteikimo.
O pasirašinėti, kad mes į nieką nepretenduojame, tiesiog rankas kilnojame, mums netinka. Sakau: tai, kad jūs dabar mane šantažuojate, man neįdomu, aš nebijau. Ir išėjau.
Tuo ir pasibaigė mūsų pokalbis. Buvo turbūt vasaris.
Tada ilgai niekas nepasirašinėjo mano apkaltos teksto, ir konservatoriai nepasirašinėjo. Kovo pradžioje sukvietėme spaudos konferenciją ir pareiškėme, kad mes tikrai neisime į valdančiąją koaliciją. O kitą dieną konservatoriai pasirašė apkaltą.
– Pasakodamas apie bendravimą su „MG Baltic“ koncerno atstovais kalbėjote, kad jūs pats jiems sakėte: jeigu nesustosite, aš su jumis susidorosiu. Suprantu, kad tie dalykai palietė jūsų asmeninį gyvenimą?
– Taip. Tai buvo mūsų paskutinis susitikimas, tada jau buvo labai šilta. Mes susitikome netyčia Gedimino prospekte. Aš prie „Neringos“ kavinės susidūriau su R.Kurlianskiu.
Jis, aišku, pasisveikino, aš pasivedžiau jį į šoną.
Kaip tik tuo metu Seime buvo naikinama mano teisinė neliečiamybė, aš atsistatydinau iš frakcijos seniūno, Operatyvinės veiklos komisijos pirmininko pareigų. Bet ten buvo padaryta pažeidimų, tad Seimas manęs neatleido.
Tačiau spaudimas buvo didelis. Kiekvieną dieną per „MG Baltic“ žiniasklaidos priemones aš buvau rodomas kalėjime, kameroje.
Mano žmona buvo nėščia, įvyko persileidimas, ji prarado vaiką.
Aš tada buvau labai susijaudinęs ir R.Kurlianskiui pasakiau, kad aš esu paprastas žmogus, nesu politikas, žinau, kad pabaigsiu kadenciją ir daugiau nedalyvausiu politikoje, nes man tai neįdomu ir man to nereikia.
Aš tiesiog įspėjau: viskas gali baigtis tuo, kad aš tikrai padarysiu nusikaltimą, pats nueisiu į prokuratūrą, prisipažinsiu, bet juos abudu nušausiu, o dėl to Lietuvai bus tik geriau.
Aš mačiau, kad R.Kurlianskis išsigando manęs, nes aš iš tikrųjų buvau įvarytas į kampą ir nežinojau, ką daryti.
O aš ateinu į salę, balsuoja E.Masiulis, aš prie jo prieinu ir sakau: tai jūs man apkaltą skelbiate? Jis sako: eik, susitark su konservatoriais, ir nebus tau jokios apkaltos.
Tai mane labai psichologiškai veikė, nes aš nebuvau įpratęs prie politinių žaidimų.
Aš maniau, jeigu esi kaltas – atsakai, o jeigu nekaltas – nekaltas. Visi prieš įstatymą lygūs, o čia tave persekioja, visi tai mato ir juokiasi į akis.
– Jūs sakote, kad jautėte spaudimą, persekiojimą, matėte užkulisinius žaidimus. Juk pas mus yra daugybė institucijų, į kurias galima kreiptis – politinių, teisinių. Suprantu, kad kreipėtės į jas?
– Aš jau susiradau pirmą medžiagą iš apkaltos komisijos, kur atviru tekstu sakau, kad patyriau spaudimą iš valdančiosios koalicijos lyderių ir oligarchų, kurie valdo žiniasklaidą.
Iš karto ir E.Masiulis, ir Dalia Kuodytė nukreipė kalbą kita tema. Net nenorėjo kalbėti apie tai. Konstituciniame teisme aš viešai tai pasakiau, yra stenograma.
Aš visas instancijas perėjau. Konstituciniame teisme atvirai pasakiau, kad mano apkalta yra užsakytas oligarchų ir valdančiosios koalicijos susidorojimas.
– Tuo metu jūs galėjote atrodyti kaip besiginantis, kad jumis netikėjo.
– Aš daviau ne vieną interviu žiniasklaidai, jie yra išlikę. Kalbėjau apie pirkimus ir visus kitus dalykus.
Taip, aš atrodžiau kaip žmogus, kuris ginasi. O kai ponai sužinojo, kad aš turiu medžiagos, kad šneku, jie darė viską, kad sudarytų kuo blogesnę nuomonę apie mane, kad su manim niekas nekalbėtų ir manytų: ai, čia šitas, šneka nesąmones, mes visi švarūs, jis purvinas.
Jie suformavo labai neigiamą nuomonę.
Tuo metu, 2009–2010 metais, jau buvo nauja prezidentė. Ji atrodė be galo įtakinga, sąžininga, viešoje erdvėje buvo sukurta aureolė, kad ji kovoja su oligarchais, kad tikrai atėjo išvalyti mūsų šalies, daug gero padaryti.
Aš tada dėjau daug vilčių į prezidentę.
Dar būdamas komisijos pirmininkas, kai po tų įvykių pamačiau, kur viskas krypsta, užsirašiau į priėmimą į Prezidentūrą.
Pamaniau, jei bus sukurta speciali komisija, mano atvejis bus tiriamas, aš pateiksiu visus faktus.
Aš bendravau su prezidentės patarėju Jonu Markevičiumi saugumo klausimais.
Prezidentūroje jam viską smulkiai papasakojau, perdaviau dalį medžiagos ir pasakiau, kad prezidentei perduosiu visą, pasakiau, kad aš pasiruošęs viešai kalbėti, man tiesiog reikia palaikymo.
Toliau kalbėjau su visų frakcijų lyderiais Seime, išskyrus konservatorius ir liberalus, nes jie mane puolė ir aš juos matydavau su „MG Baltic“ atstovais.
Aš kalbėjau su „tvarkiečiais“, „darbiečiais“, socialdemokratais, Artūro Zuoko frakcija.
Vienintelė A.Zuoko frakcija sutiko man padėti ir sakė: mes tikrai tave ginsime ir tikrai reaguosime, tikrai palaikysime.
Bet kaip dabar iš pažymų matome, tada „MG Baltic“ kariavo su A.Zuoku.
Aš dabar suprantu, kodėl jie sutiko mane palaikyti, o visi kiti – ne. Niekas nenorėjo kovoti su „MG Baltic“ ir konservatoriais, jie tada valdė.
– Aleksandrai, gal jūs dabar kerštaujate? Atėjo geras laikas, palankios aplinkybės atkeršyti.
– Aš ir dabar nebūčiau kalbėjęs, tiesiog mane labai sukrėtė vienas skambutis, kai pasirodė išvados: man buvo pasiūlytas „paketas“, o aš neva sutikau, man padėkojo. Mane tai įžeidė, ir dėl to pradėjau kalbėti.
Aš nenoriu veltis, neturiu nieko bendro su politika. Aš 8 metus po teismus atvaikščiojau, dabar į Europos žmogaus teisių teismą toliau vaikštau.
Vilniaus apygardos teisme 2014 metais atvirai pasakiau viską, ką dabar pasakoju, viskas yra sukaupta baudžiamojoje byloje.
Galite įsitikinti. Tikrai nenoriu kerštauti.
Aš kalbėjau apie koncerną ir jo parankinius tada, kai jis buvo įtakingiausas Lietuvoje. O dabar aplink kalba visi tie, kurie muša gulinčius.
Kai juos sulaikė, visi pradėjo kalbėti. O aš kalbėjau tada, kai jie buvo įtakingiausi, kai prie mano namų savaitėmis budėjo LNK televizija. Nuolat gaudė mane, ieškojo kompromituojančių dalykų, nieko nesurado.
Savo žodžius, kad Rasa Juknevičienė, Virgis Valentinavičius ir A.Kubilius yra didesni nusikaltėliai negu Henrikas Daktaras, aš pasakiau viešai, iš Seimo tribūnos. Tai buvo paskelbta visoje žiniasklaidoje.
O garsioji R.Juknevičienės žinutė, kurioje ji man rašo: jeigu mes balsuosime kaip konservatoriai, jie nesikiš į mano apkaltą?
Tai čia normalu?
Aš manau, nelabai. Aš kalbėjau visą laiką, tik nelabai kas tikėjo manimi.
Dabar, kai Valstybės saugumo departamentas įsitraukė, kai kitos tarnybos tai paviešino, aš labai tikiuosi, kad jie paviešins viską. Negalima sekti fragmentiškai. O tai, ką dabar matau, mane irgi labai įžeidė.
Taip, galimai paėmė E.Masiulis dėžutę su pinigais, bet aš netikiu, kad ten visi tokie, yra ir labai tvarkingų, sąžiningų žmonių.
Apie E.Masiulį su G.Steponavičiumi visi žinojo. Buvo tik klausimas, kada jie įklius. Ir apie R.Kurlianskį visi žinojo.
Apie konservatorius ryšius su „MG Baltic“ koncernu visi žinojo, tik dabar niekas nešneka. Tai man ir nepatinka.
Negali taip būti, kad vėl mes šnekame tiktai apie 25 proc. vaizdo, o viso likusio nerodome žmonėms.
