– Jei Seimas pakeis Referendumo įstatymą, Konstitucijos pataisai dėl dvigubos pilietybės priimti pakaks daugiau kaip pusės balsavusių žmonių, bet ne mažiau nei trečdalio balso teisę turinčių piliečių.
Ar tai tenkina išeiviją? – „Lietuvos rytas“ paklausė Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovės Lietuvoje Vidos Bandis.
– Dar 2015 metais PLB paragino Seimą priimti Referendumo įstatymo pataisą, kuri leistų Konstitucijos 12 straipsnį keisti, jei tam pritartų daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip trečdalis į rinkėjų sąrašus įrašytų asmenų.
Pagaliau pateikta tokia įstatymo pataisa. Tuo labai džiaugiamės.
Seimo nario Gedimino Kirkilo siūloma formuluotė gal kiek per plačiai atveria duris galimybėms kaitalioti Konstituciją referendumo būdu, todėl, manau, saugesnė valstiečių frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio ir premjero Sauliaus Skvernelio teikiama įstatymo pataisa.
Manome, kad palengvintus referendumo reikalavimus geriau taikyti tik Lietuvos pilietybės sąlygas apibrėžiančio 12 Konstitucijos straipsnio keitimui, o ne visam pirmajam mūsų pagrindinio įstatymo skirsniui.
– Tačiau jei bus leista lengviau keisti tik Konstitucijoje numatytus pilietybės reikalavimus, ar neatrodys, kad tai vienam referendumui skirta įstatymo pataisa, kuria tarsi pataikaujama užsienyje gyvenantiems lietuviams?
– Bet ir renkant idėją Lietuvai žmonės daugiausia rėmė būtent dvigubos pilietybės įteisinimą, todėl tai visos tautos noras.
Prašome vien leisti paprasčiau keisti šį Konstitucijos straipsnį, bet nenorime, kad lengviau būtų galima atsisakyti, pavyzdžiui, lietuvių kalbos kaip valstybinės statuso ar persvarstyti teiginį, kad Vilnius yra ilgaamžė istorinė Lietuvos sostinė.
– Ar siūloma įstatymo pataisa jau išsklaidė išeivijos nuogąstavimus, kad referendumą dėl dvigubos pilietybės ištiks nesėkmė?
– Žinoma, rizikos vis viena lieka ir reikės gerokai padirbėti, kad referendumas pavyktų. Juk balsuoti turės ateiti daugiau nei pusė balso teisę turinčių piliečių, o per pastaraisiais metais vykusius rinkimus labai retai kada tiek daug žmonių pareikšdavo savo valią.
Turėsime siekti, kad per referendumą balsuotų ne mažiau kaip 1,3 mln. žmonių, o Konstitucijos pataisai pritartų bent 835 tūkst. Čia reikės tautos vienybės ir žiniasklaidos pagalbos.
– Kaip referendumo klausimą siūlo formuluoti išeivija?
– Mes siūlome suformuluoti kuo aiškesnį ir paprastesnį klausimą, kad visi suprastų, ką norime pasiekti.
Atrodytų, tiktų teiginys, kad Lietuvos pilietybė – prigimtinė teisė, kurios niekas negali atimti, bet mums sako, kad tokią Konstitucijos normą gali vetuoti Konstitucinis teismas.
Todėl būtų galima pritarti nuostatai, kad Lietuvos pilietybės nepraranda pagal kilmę ją įgijęs pilietis, pasirinkęs dar ir kitos euroatlantinę integracinę kryptį atitinkančios valstybės pilietybę, bet tokia dabar svarstoma formuluotė man atrodo kažkokia klampi. Gal reikėtų klausimą suformuluoti paprasčiau.
Bet tai tinkama nuostata, nes Lietuvos pilietybę galėtų išsaugoti ES ir NATO šalių piliečiais tapę mūsų tėvynainiai.
– Ar tokiu atveju nebūtų nuskriausti, pavyzdžiui, į Australiją, Naująją Zelandiją, Izraelį išvykę ir šių šalių pilietybę įgiję asmenys?
– Šiems asmenims gal būtų galima taikyti išimtį, apibrėžiamą konstituciniu įstatymu.
Tokią išimtį būtų galima taikyti, pavyzdžiui, Australijai, Šveicarijai, taip pat Izraeliui.
Izraelio litvakams jau ir dabar taikoma išimtis – jie gali būti ir Lietuvos piliečiai.
Lietuvių bendruomenių dar yra ir Pietų Amerikoje, bet senieji emigrantai, kurie norėjo būti Lietuvos piliečiai, įgijo pilietybę jau anksčiau kaip išimtį, o po nepriklausomybės atkūrimo labai mažai mūsų tautiečių emigravo į šį žemyną.
Todėl siūloma Konstitucijos pataisa leistų išsaugoti Lietuvos pilietybę beveik visiems emigrantams, išskyrus pasirinkusius naująja tėvyne Rusiją ar kitas buvusias sovietines respublikas.
Bet būtų per daug pavojinga ir jiems leisti būti Lietuvos piliečiais.
Žinoma, ateityje gal būtų galima galvoti apie išimtį ir mums draugiškoje Ukrainoje ir Gruzijoje atsidūrusiems buvusiems mūsų piliečiams.
