„Kiek atsimenu, premjeras A.Kubilius „MG Baltic“ koncerno paprašė, kad būtų padėta jo vyriausybei, padėta Seime priimti tam tikrus įstatymus“, – teigia žurnalistas Tomas Dapkus.
Žurnalistės Daivos Žeimytės ir T.Dapkaus pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Pone Dapkau, ką dabar veikiate? Kuriam laikui sustabdėte savo žurnalistinę veiklą.
– Stebiu politinius procesus, komentuoju juos ir stengiuosi atskleisti tai, ką žinau.
– Žurnalistinėje srityje jūs buvote paprašytas sustabdyti veiklą?
– Ne, aš tiesiog neturėjau kito pasirinkimo. Jeigu tampi įvykių centru, ką daugiau gali kalbėti. Bet ir laiko prasme, kadangi reikėjo daug atsimušinėti į įvairius dalykus, man reikėjo laiko tą padaryti. Bet kokiu atveju vasaromis kaip žurnalistas daugiausia atostogaudavau.
– Tiesioginiai vadovai iš koncerno labai ramiai priėmė jūsų sprendimą?
– Aš nežinau, kaip jie priėmė. Aš išėjau atostogų ir suspendavau šitame laikotarpyje. Toks yra mano sprendimas.
– Sakote, stebite tai, kas vyksta. Tikiu, kad stebėjote interviu su Aleksandru Sacharuku, kur jis kalbėjo ir apie jus – neva jūs A.Sacharuką supažindinote su koncerno atstovais.
– Taip. Situacija yra kiek komplikuotesnė, negu ją papasakojo A.Sacharukas. Tuo metu, 2009 m., valdžioje buvo konservatoriai, premjeru buvo Andrius Kubilius ir jie buvo koalicijoje su Arūno Valinsko partija. Jo partija skilo į dvi dalis – „valinskininkus“ ir į A.Sacharuko frakciją.
Buvo iškilusi grėsmė A.Kubiliaus vyriausybės stabilumui, „Sodros“, valstybės biudžeto priėmimui Seime. Buvo ekonomikos krizė, reikalingi įvairūs svarbūs sprendimai ir konservatoriai ieškojo būdų, kaip gauti balsus Seime. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė paprašė manęs pakalbėti su A.Sacharuku, frakcijos seniūnu, dėl galimybės balsuoti dėl biudžeto ir kitų dalykų. Aš taip pat sužinojau iš Raimondo Kurlianskio, kad jis norėtų su juo susipažinti. Aš nedirbau tada „MG Baltic“ žiniasklaidos grupėje.
– Tai jūs konservatoriams dirbote?
– Ne, aš nedirbau konservatoriams, bet R.Juknevičienės buvo toks prašymas. Stabilumo vardan, kadangi aš pažinojau A.Sacharuką, ar būtų galima su juo pakalbėti. Taip, aš jį supažindinau su „MG Baltic“ koncerno viceprezidentu R.Kurlianskiu ir jie kalbėjosi įvairiais klausimais. Mano žiniomis, ir R.Kurlianskis dalyvavo iš savo pusės su A.Sacharuku, taip pat paprašytas konservatorių partijos.
– Konservatoriai paprašė R.Kurlianskio susitikti su A.Sacharuku?
– Kiek atsimenu, premjeras A.Kubilius „MG Baltic“ koncerno paprašė, kad būtų padėta jo vyriausybei, padėta Seime priimti tam tikrus įstatymus. Jie vėliau tuos pokalbius vedė be manęs. R.Kurlianskis, kaip suprantu, atstovaudamas save, koncerną, Seimo narys Vitas Matuzas, atstovaudamas premjerui A.Kubiliui ir konservatorius ir A.Sacharukas nuo šitos frakcijos. Jie daugiausia kalbėjosi be manęs, gal aš kažkokiame pokalbyje ir esu buvęs, bet aš žinau, kad tai nevyko šiaip sau. R.Kurlianskis verslą dar vysto, jam A.Sacharukas mažiausiai būtų įdomus, jeigu nebūtų konservatorių prašymo.
– Jūs patvirtinate A.Sacharuko teoriją, kad „MG Baltic“ labai glaudžiai bendradarbiavo su konservatoriais arba atvirkščiai.
– Aš patvirtinu tą, ką žinau ir mačiau. Aš žinau, kad konservatorių prašymu tie dalykai buvo daromi, dabar yra labai nesąžininga, kai bandoma selektyvioje VSD pažymoje staiga pateikti – nes jeigu buvo kontroliuojami telefonai, įvairūs turi būti pokalbiai – kad tik R.Kurlianskis, T.Dapkus su A.Sacharuku kažką tvarkė konservatorių naudai, tai netiesa.
– A.Sacharukas labai griežtai apibūdino šią situaciją. Jis sako, kad koncernui iškilti padėjo konservatorių partija. Pritartumėte šiai minčiai?
– Ponas A.Sacharukas daug dalykų pasakojo. Aš nežinau, kas įvyko tarp jo ir konservatorių, kiek aš pamenu, tai buvo noras jiems paskirti sveikatos ministrą, bet konservatoriai, kaip visada, tiesiog pasako, kad visi turi jiems dirbti, nes jie yra šventieji. Turbūt įvyko kažkoks konfliktas. Žinau, kad R.Juknevičienės žinutė jam, apie kurią jis kalba, tikrai buvo.
Jis išgyveno dėl to, kad gali būti apkalta ir, berods, aš su ja kalbėjau ir sakiau, kad jį reiktų nuraminti. Ji tada parašė tą ir vėliau priekaištavo, kai jis tą paviešino. Šitie dalykai tikrai buvo ir tikrai V.Matuzas ten taip pat dalyvaudavo. Šitą dalyką žinau. Mano dalyvavimas buvo pačioje pradžioje ir po to galbūt epizodinis.
Aš daugiau su A.Sacharuku bendravau asmeniškai, jis buvo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas. Jie darė parlamentinį tyrimą dėl telefoninių pokalbių paklausymo VSD, kad nuolat tas pats teisėjas Boleslovas Kalainis iš Šiaulių sankcionuoja, aš tuo domėjausi, dariau laidas. Aš nedirbau tuo metu „MG Baltic“ koncerno žiniasklaidoje, tai mano dalyvavimas buvo per konservatorių domėjimosi prizmę. Tada buvo nestabilumai parlamente, aš daug domėjausi tuo.
– Koks čia galėtų būti konservatorių interesas?
– Konservatorių interesas buvo išsilaikyti valdžioje.
– Dėl to jiems reikėjo koncerno?
– Jiems reikėjo visų, kas galėtų padėti išsaugoti A.Kubiliaus vyriausybę ir kad būtų priimti įstatymai, kurie yra reikalingi. Tuo metu bent keletas tų dalykų buvo, biudžetas buvo priimtas ir „Sodros“ biudžetas.
– Kaip suprantu, tarpusavyje vyko pokalbiai?
– Kaip jūs juos pavadinsit. Pokalbiai, konsultacijos, dar kažkas. Čia reikia jų klausti – A.Kubiliaus, nes jis yra aukščiausias politinis pareigūnas, kuris visą informaciją žino. Aš žinau tik savo dalį informacijos.
– O V.Matuzo vaidmuo?
– Jis atstovavo A.Kubiliui. Jo vaidmuo buvo labai įdomus. Vieną dalį jo vaidmens labai gerai yra išanalizavusi Specialiųjų tyrimų tarnyba, apie tai jau daug nušviesta. Kita – jis atstovaudavo premjerui A.Kubiliui šešėliniuose pokalbiuose. Jis vesdavo pokalbius su Darbo partija, Viktoru Uspaskichu, „Tvarka ir teisingumu“, A.Sacharuku.
– Pilkasis kardinolas?
– Taip, toks tarpininkas, kuris galėdavo su visais kalbėtis, taip pat su verslu, bendrovėmis, įmonėmis, ministrais. Jis buvo labai įtakingas ir svarbus asmuo tuo metu. Po bylos jis dar kandidatavo Panevėžyje ir jam buvo skirta iš konservatorių, nors jis buvo suspenduotas, antra didžiausia pinigų porcija po A.Kubiliaus. A.Kubilius Antakalnyje gavo tuos pinigus vienmandatėje, o V.Matuzas Panevėžyje. Ir pralošė Povilui Urbšiui. Tie dalykai irgi šį tą pasako.
– Ar koncernas kaip nors rėmė konservatorių partiją, ne tik žodžiu?
– Aš žinau tai, kas yra paskelbta viešai, kad buvo legalus finansavimas. Aš kalbu už save, ne už „MG Baltic“ koncerną“.
– A.Sacharukas kalba apie tai, kad jam buvo pasiūlyti 700, jis tik nežino, ar 700, ar 700 tūkst. litų už tam tikrus sprendimus.
– Man tai nėra žinoma. Nebūčiau tikras, kad taip buvo. Bet kokiu atveju, aš nebuvau tokiuose pasiūlymuose ir nežinau, ar tai būtų adekvati suma. Konservatoriai apskritai norėjo, kad A.Sacharuko frakcija tiesiog tarnautų jiems Seime, nedavė nei postų, nei kitų dalykų. Nežinau, ar pinigai būtų logika.
– Iš to, ką sakote, galima daryti išvadą, kad Vytauto Bako tyrimas iš tiesų yra selektyvus?
– Taip. Kai prieinama raudona linija, paliečiami tie, kurių negalima liesti, staiga tai tampa labai neįdomu, išraiškingai aiškinama iki tokio keisto lygio dalykai – skambiai, bet prie esmės neprieinama. Tas pats yra su „Rosatom“ tyrimu. Yra nutylėti labai rimti dalykai. Nepaisant to, kad komitetas turėjo tuos duomenis, nors VSD norėjo nuslėpti juos. Aš pats jiems tuos duomenis pateikiau.
Jono Tamulio ryšiai su premjeru A.Kubiliumi, liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu. J.Tamulis – „Rosatom“ politinis patarėjas Lietuvoje, kuris turi didelę įtaką politiniuose sluoksniuose, saugumo struktūrose, per Mykolą Katkų turi didelę įtaką žiniasklaidai. Tai yra labai svarbus žmogus, kuris vienu sakiniu paminėtas „Rosatom“ istorijoje. Ten, kur yra šimtai milijonų ar milijardas jau išleista pinigų. Beje, vis minimas „MG Baltic“, tai jis planavo eiti į du konkursus. Vieną pralošė, kitas dar nepaskelbtas, kiek žinau. Jie nėra nieko laimėję, nors nuolat ten minimi. Tai rodo, kad žmonės nekompetentingai tai daro. O esminiai atstovai ir tarpininkai yra nutylimi, jų ryšiai saugume ir kiti dalykai.
– Kas yra ryšiai saugume?
– Vien faktas, kad po pokalbio J.Tamulio su premjeru A.Kubiliumi, anot tarptautinės teisinės bendrovės, pasamdytos konservatorių Energetikos ministerijos, buvo išmokėta du kartus daugiau nuostolių neva „Nukem“ patirtų, apie 700 mln. eurų, nepagrįstai. Tai jau yra skandalas, bet tas dalykas nebuvo tiriamas. Tai, kad Visagino atominės elektrinės referendumą organizavo M.Katkaus firma, kuri tuo metu, kaip skelbiama, turėjo kontraktą ir su „Nukem“, kuris priklauso „Atomstroyexport“, dukterinei „Rosatom“ įmonei, kuris vysto Astravo atominę elektrinę ir Kaliningrado elektrinę – tas žmogus turi tuos kontraktus – jau yra labai rimtas klausimas, kodėl vyriausybė sudarė su tuo žmogumi kontraktą. O jo žmona yra VSD aukšta pareigūnė, jis bendrauja su VSD pavaduotoju Kęstučiu Budriu ir štai jo nėra pažymose. Nes tai komanda, šeima, draugai. Tokie dalykai yra nutylėti. Bet būtent parlamentas tuos dalykus turi kelti ir komitetas. Deja, jie to nekėlė.
– Kaip jūs aiškinate, kodėl nekėlė?
– Dėl to, kad VSD neteikia tos informacijos dėl K.Budrio įtakos, kuri gali būti nenaudinga jo ryšiams. Ir dėl to, kad komitete didžiulę įtaką turėjo konservatoriai, kurie irgi čia būtų atrodę nekaip.
– Šiame reikale minite R.Juknevičienę. Koks jos vaidmuo?
– R.Juknevičienė yra to komiteto vicepirmininkė ir labai ten įtakinga. Tai buvo jos atsakomybė taip pat kelti tuos klausimus. Bet ji labai politizuotai į visa tai žiūri. Kai tai neliečia jų, tada galima apie tai kalbėti, bet kai tik nors kažkokiu kampu paliečiamas konservatorių valdymas, iš karto prasideda isterija ir reikalavimas stabdyti aiškinimąsi. Jie net J.Tamulio nepasikvietė į komitetą, tai koks čia tyrimas?
– Sakote, kad „Rosatom“ atstovas Lietuvoje turėjo ryšių su A.Kubiliumi, E.Masiuliu. Net savo komentare teigiate, kad per merų, savivaldos rinkimus matėte J.Tamulį, besiglėbesčiuojantį su E.Masiuliu. Kas čia per ryšiai?
– Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus rinkimų štabas ar rinkimų šventimas vyko J.Tamulio restorane. Visi ten buvo – J.Tamulis, E.Masiulis, visi kiti. Visi stovėjo apsikabinę ir gėrė labai brangų šampaną dėl savo pirmos pergalės, liberalams pakeliui į valdžią. A.Kubilius, kaip suprantu, su J.Tamuliu daugybę metų pažįstami bendramoksliai, o E.Masiulis, turbūt, per liberalų liniją. Tokie žmonės moka užmegzti ryšius. Jie yra įtakingi ir dėl savo ryšių yra tokie svarbūs.
– Koks čia galėtų būti abipusis interesas?
– Daug dalykų. Konfliktas „FlyLAL“ ir „Air Baltic“, kai susisiekimo ministru buvo E.Masiulis, J.Tamulis „Air Baltic“ atstovavo. J.Tamulis atstovauja „Rosatom“, „Atomstroyexport“, kuriai priklauso „Nukem“. „Nukem“ norėjo atsisakyti Energetikos ministerija. Tai tie, kurie norėjo atsisakyti, po pokalbio su J.Tamuliu, jų buvo atsisakyta ir vietoj to sumokėta dvigubai daugiau tariamai patirta žala, nei nustatė tarptautinė pasamdyta kompanija iš Londono.
Tokie dalykai komitete turi būti tiriami, o ne svaičiojimai, kaip T.Dapkus tapo 2016 m. vos ne centrinis „Rosatom“ atstovas. Tai komiška. Kur milijonai eina, ten nesiaiškinam, o čia kažkas su kažkuo susitiko ir jau padaroma drama. Tai tam, kad nuvesti nuo esmės. Kodėl aš nusprendžiau šituos dalykus paviešinti. Kol man ten kabina „MG Baltic“, aš ten dirbu, mano darbdaviai, galima gintis nuo šmeižto, kad ten dalyvavau. Bet kai jau man kabina „Rosatom“, tai yra ta raudona linija, kur aš nesiruošiu tylėti ir pasakysiu viską, kas man yra žinoma apie tai.
– Tyrimo išvadose rašoma: „Nuo 2016 m. svarbų vaidmenį šiuose planuose atlieka „MG Baltic“ interesams atstovaujantis T.Dapkus, palaikantis intensyvius ryšius su „Nukem“ interesams atstovaujančiu Kęstučiu Puidoku“. K.Puidokas – buvęs KGB karininkas ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektus įgyvendinančios „Nukem“ atstovas Lietuvoje.
– Man teko rašyti ir domėtis K.Puidoko ryšiais su VSD pareigūnu Linu Jurgelaičiu. Aš L.Jurgelaičio ryšiais su įvairiais neskaidriais procesais domėjausi. Po tų publikacijų jis pageidavo susitikti, pasakyti savo nuomonę. Mes nuo to laiko, laikas nuo laiko bendraudavom. Kažkuriuo metu jis manęs paprašė R.Kurlianskio telefono ir paklausti, ar R.Kurlianskis su juo susitiktų, nes jis pageidavo susitikti ne kaip su žiniasklaidos vadovu, o kaip su žmogumi, kuruojančiu statybos bendrovę. Norėjo pasiūlyti kartu su „Nukem“ dalyvauti kai kuriuose projektuose, kurie bus ateityje. Aš pabrėžiau, kad „Nukem“ veikia Ignalinos atominėje elektrinėje, strateginėje įmonėje. Aš susitikau su tos įmonės atstovu, ne su Rusijos kokiais nors pareigūnais. Jie susitiko ir, kaip vėliau paaiškėjo, planavo kartu dalyvauti kažkokiuose konkursuose. Bet nieko nelaimėjo.
– Jeigu jūs žinojote, kas yra K.Puidokas, ką jis atstovauja, kodėl jūs organizavote susitikimus?
– Ne, aš daviau telefoną ir jie susitiko. Tai yra legaliai veikiančios įmonės atstovas. O ką aš turiu daryti? Griūti po durim ir neįleisti?
– Kyla abejonė, kad galbūt buvo kažkoks interesas.
– Daug žmonių paprašydavo R.Kurlianskio telefono. Ir Seimo narių paprašydavo, ir politikų, kitų dalykų. Jie bendraudavo.
– Ir jūs tarpininkaudavote.
– Jeigu žmogus nori susitikti, tu paklausi žmogaus, ar gali duoti telefoną. Bet kaip matote, tuose pokalbiuose aš nedalyvavau.
– Sakote, kad daug kam reikėdavo R.Kurlianskio telefono ir jūs būdavote tas asmuo, kuris jį duodavo. Kaip jūs ne tarpininkas?
– Tarpininkas yra tas: nueik – pasakyk, nueik – padaryk, nueik – atnešk.
– Jūs teigiate, kad „Rosatom“ bandė daryti įtaką ir referendumui dėl naujosios atominės elektrinės statybos.
– Esmė labai paprasta. Pats komitetas ir R.Juknevičienė sako, kad „Rosatom“ bandė daryti įtaką dėl Visagino atominės elektrinės tam, kad jie gerai galėtų vystyti Astravo atominę elektrinę. Aš ir keliu klausimus: kodėl A.Kubiliaus, R.Juknevičienės vyriausybė pasamdė „Atomstroyexport“ įmonės „Nukem“ viešintoją, organizuoti Visagino atominės elektrinės referendumą.
Čia nebuvo interesų konflikto? Kitas aspektas, kad klasteris visų piaro firmų, to žmogaus vadovaujamų, tuo pačiu metu darė Tėvynės sąjungos rinkimų kampaniją. Klausimas, kurį turėtų atsakyti komitetas: ar dalis pinigų iš Visagino atominės elektrinės viešinimo nebuvo skirta Tėvynės sąjungos rinkimų kampanijai ir ar tie dalykai nesusilietė? Kai vyko Visagino atominės elektrinės viešinimo kampanija, visi įžymių žmonių kalbėjimai, klipai su jais, visada buvo vienas aspektas – būtina pagirti energetinės nepriklausomybės siekiančią A.Kubiliaus vyriausybę. Tie dalykai persidengė, bet tai nedomina komiteto.
– Komitetas daug kalba apie Mindaugą Bastį, kaip apie „Rosatom“ atstovą.
– Tai yra komedija. M.Bastys yra smulki žuvis. Tai toks žmogus, kuris kažką pažinojo Rusijoje, atvažiavo antraeilė figūra, kuris bandė kažkur įlįsti į verslą. Niekas į nusistovėjusią „Rosatom“ sistemą jo neįleido. Puikiai rusai žinojo, 3 dienos iki VSD pateikė siūlymą nesuteikti jam leidimo Seimo pirmininkui, kad bus tokia istorija, pakelti seni popieriai ir kad nereikia rimtai atkreipti dėmesio, nes tai nereikšmingas žmogus.
Ir už tai ant M.Basčio kabinama, nes jis jau mušta korta. Ir staiga jis sureikšminamas. Nu ir kas, kad jis kažką bandė suvesti? Bet nieko jam nepavyko. Jokios firmos nelaimėjo. Tie pokalbiai yra tušti. Gerai, kad M.Bastį demaskavo, aš pats rašiau apie jį dar seniai, kai jis čia vežiojo „Rosatom“ atstovus. Bet tai ne figūra.
– O kas yra figūros?
– Figūra yra esminė: J.Tamulis ir jo politiniai ryšiai.
– Tai figūra iš verslo pusės. O iš politikos pusės?
– Žiūrėkime labai paprastai, kuriuo laikotarpiu. Yra įvairūs politikai, tai nėra vienas žmogus. Tai yra daug skirtingų politikų, iki šiol „Nukem“ veikia su „Rosatom“ vėliava Ignalinos atominėje elektrinėje ir natūralu, kad Lietuvos statybų įmonės irgi nori dalyvauti su tuo, kuris nuo 2004 m. be pertraukų laimi konkursus didžiausiame, milijardiniame objekte. Apie tai reikia kalbėti, o ne tai, kad kažkas su kažkuo planavo dalyvauti konkurse.
– Jūs sakote žinantis daugiau informacijos negu komitetas parašė išvadose ir pateikė viešai. Ką ketinate daryti?
– Ketinu tai publikuoti, skelbti. Visuomenė ir kiti Seimo nariai tegu daro savo išvadas. Dabar kalbama, kad galbūt dar bus parlamentinis tyrimas, jau nebe šitame komitete. Čia yra Seimo atsakomybės klausimas. Viskas, ką aš galiu, tai paskelbti šituos dalykus. Aš nesu politikas.
– Ką ketinate veikti toliau? Ketinate atnaujinti žurnalistinį darbą?
– Šiuo metu mane labai stipriai užima VSD, tai kol kas mąstau trumpuoju periodu, diskutuoju su ta šmeižto kampanija, kurią man VSD užtaisė. Šiuo metu toliau galvoti man nelabai yra ir laiko, ir galimybių.
– Kur nors kreipėtės dėl šmeižto kampanijos?
– Taip, aš jau kreipiausi į įvairias institucijas, kalbu su advokatais, teiksim ieškinį prieš Lietuvos valstybę už tuos paviešintus pokalbius ir šmeižikiškas pagalbas. Trauksim trečiuoju asmeniu asmeniškai VSD direktorių Darių Jauniškį, nes jis pasirašė visą šmeižtą ir jis turi nešti už tai atsakomybę.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio nauju laiku 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
