Lietuvį pavertė užsieniečiu
A.Varną pribloškė Pilies uoste taikoma keista mokesčių sistema. Pasirodo, iš užsieniečių, kurie savo laivus pasistato prie krantinių, naudojasi dušais, elektra, vandeniu ir kitokiomis buities paslaugomis, šio uostelio šeimininkai lupa dvigubai didesnes pinigų sumas nei iš buriuojančių Lietuvos piliečių.
Ne vien tik A.Varnas, bet ir kiti Pilies uoste jachtas ir motorinius katerius laikantys lietuviai apie tokius dvigubus įkainius nieko nežino. Yla iš maišo išlindo prieš kelias dienas, kai A.Varnas po kelionės per Baltijos jūrą jachta „Cito“ prisišvartavo Danės upėje šalia uosto, kur planavo praleisti parą.
„Išlipęs į krantą nukulniavau į Pilies uosto kapitonatą tvarkyti reikalų. Ten sužinojau, kad už jachtos stovėjimą per parą privalau sumokėti 15 eurų. Prižiūrėtojas pareiškė, kad iš užsienio šalių atvykusių burlaivių savininkams mokestis - dvigubai didesnis nei lietuviams“ , - pasakojo A.Varnas.
Dvigubų įkainių nustebintas A.Varnas parodė savo pasą, paaiškino esą ne užsienietis, o Lietuvos pilietis. Pasklaidęs dokumentus administratorius pažvelgė į jo jachtą „Cito“ ir šyptelėjo - registruota Švedijoje, įgula per Baltiją plaukė su šios šalies vėliava. Vadinasi, šis laivas s užsienio piliečiui, o jie moka brangiau. Taip šilutiškis buriuotojas iš Kintų seniūnijos A.Varnas Klaipėdoje tapo svetimšaliu.
Svetimšaliai moka brangiau
A.Varnas su sūnumi mediku Šarūnu viešėjo Pietų Švedijoje, kur nusipirko nusižiūrėtą burinę jachtą „Cito“. Lietuviai šį laivą išbandė Baltijoje - iš Vasterviko uosto su draugais perplukdė į Klaipėdą. Planavo Pilies uoste praleisti parą, o paskui per Kuršių marias nuplaukti iki Mingės uostelio Šilutės rajone.
„Bandžiau išsiaiškinti, koks skirtumas, kur registruota jachta ir kodėl kitų šalių piliečiams Pilies uoste kainos yra kitokios ? Tada prižiūrėtojas man, lietuviui, atskleidė kainyną ir kirto kaip kirviu į kaktą – užsienio šalyse registruotų laivų savininkai pas mus moka dvigubai brangiau“, - pasakojo A.Varnas.
Nepatikėjęs tokiais išvedžiojimais buriuotojas susisiekė su Pilies uosto direktoriumi Viliumi Bartusevičiumi. Šis patvirtino, kad prižiūrėtojas jo neapgaudinėjo, viską išdėstė tiksliai - pagal nustatytus įkainius užsienio laivų savininkai už viešnagę Klaipėdoje moka brangiau nes lietuviai.
Pasaulio uostai – svetingesni
A.Varnas su dukterimi Rasa ir jos sužadėtiniu basku Egoy prieš aštuonerius metus savadarbe burine jachta „Ragainė II“ apiplaukė visą pasaulį. Per dvejus sukorusi apie 30 tūkst. jūrmylių (apie 55 tūkst. kilometrų) įgula nukeliavo iki Polinezijos archipelagų, aplankė Galapagų salas Ramiajame vandenyne.
„Svečiavomės daugiau kaip keturiasdešimtyje pasaulio šalių. „Ragainė II“ glaudėsi ir prabangiose, ir skurdžiose prieplaukose, tačiau uostuose niekas nereikalaudavo už paslaugas mokėtume brangiau tik todėl, kad esame užsieniečiai, atplaukę iš kitos valstybės“, - įspūdingą kelionę prisiminė A.Varnas.
Tariamų svetimšalių kailyje pasijutusi „Ragainės II“ įgula įtaria, kad Pilies uosto prižiūrėtojai gudrauja - užsienio šalių laivų savininkams pakiša vienokį, o lietuviams – kitokį kainyną. Todėl niekas ir nežino apie pramoginių burinių laivų, motorinių katerių savininkams čia taikomas skirtingas kainas.
Jau artėja prie Zimbabvės ?
Neaišku, kaip Pilies uosto valdytojai bendrauja su klientais. Kitų Europos Sąjungos erdvės šalių piliečiai, išgirdę, kad jiems čia už viską reikia mokėti dvgubai brangiau nei lietuviams, ko gero, pradėtų kvatotis. Arba pasipiktintų, įžvelgę rasizmo apraiškų, diskriminavimą, jau nekalbant apie įžūlų lupikavimą.
„Jachtų savininkai tikrai nėra paskutinius skatikus skaičiuojantys varguoliai, uostų mokesčiai jų nepribaigs. Apmaudu tik dėl to kad Pilies uostelio šeimininkai, sugalvoję klientus skirstyti į „savuosius ir svetimus“, Lietuvą artina prie Zimbabvės ir kitų panašaus lygio Afrikos šalių“, - sielojosi A.Varnas.
Paskutinį kartą su tokia tvarka šilutiškis buvo susidūręs viešėdamas Sankt Peterburge, kur ne tik Ermitaže, bet ir kituose užsienio turistų gausiai lankomose muziejuose, kultūros, pramogų įstaigose dar taikomos skirtingos kainos – atvykėliai už bilietus moka brangiau, nei Rusijos gyventojai.
„Kai kuriuose viešbučiuose irgi tada galiojo panašūs dvigubi standartai: vienokie saviems, kitokie - svetimšaliams“, - prisiminimais dalijosi buriuotojas.
Maitina tik vasaros sezonas
Anksčiau ir Lietuvoje privačių motelių, kaimo turizmo sodybų, nuomojamų apartamentų, viešojo maitinimo įstaigų savininkai stengdavosi šitaip užsidirbti - iš užsienio turistų už tas pačias paslaugas prašydavo daugiau nei iš lietuvių. Tokių faktų kepurėje nepaslėpsi – greitai viską išsiaiškinę svečiai pagūžčioja pečiais, atsisveikina su godžiais šeimininkais ir ieško poilsio vietų kitur.
Pilies uosto direktorius A.Bartusevičius tvirtino, jog dviguba kainodara ne jo, o kitų viršininkų sumanymas: „Mes esame tik pavaldinai, vykdome oficialų įsakymą, nurodantį, kad pramoginiams laivams, kurie plaukioja su užsienio šalių vėliavomis, už paslaugas taikomos kitokios kainos“.
Prie Kruizinių laivų terminalo prigludusiame Klaipėdos Pilies pilies uoste sutelpa apie 250 laivų. Pasak A.Bartusevičiaus, žiemą jis stovi tuščias, o darbuotojams reikia mokėti algas: „Per vasarą turime užsidirbti tiek, kad po to galėtume gyventi visus metus. Surinkti mokesčiai – mūsų duona“.
Laivas ir šnicelis – ne tas pats
Paklaustas, ar jam labai patiktų, jeigu kokioje nors Švedijos arba Vokietijos užeigoje barmenas iš jo už alaus bokalą paprašytų sumokėti dvigubai brangiau tik todėl, kad jis yra svečias iš Lietuvos, A.Bartusevičius susimąstė: „Gal ir nepatiktų, bet alaus ir šnicelio negalima lyginti su burlaiviais“.
„Tai ką mums daryti – suvienodinti įkainius, nes A.Varnas pasijuto įžeistas ? Tuomet paslaugos Lietuvos piliečiams brangtų, o mes norime jiems sudaryti geresnes sąlygas. Tokia tvarka visą laiką galiojo, kainomis niekas nesipiktino. Ilgiau stovinčių pramoginių laivų savininkams, nuolatiniams klientams numatytos nuolaidomis“, - finansinės veiklos subtilumus dėstė Pilies uosto vadovas.
Dideliems ir mažiems uostams niekas nedraudžia savo nuožiūra nustatyti norimus, netgi ir kosminius įkainius, už klientams teikiamas paslaugas. Laivų savininkai, įvertinę savo finansines ir kitokias galimybes, nusprendžia, koks uostas jiems yra patogesnis, ir plaukia ten, kur nori.
V.Bartusevičius neatskleidė, ar skirtingi Pilies uosto paslaugų užsienio šalių ir Lietuvos piliečiams įkainiai oficialiai nurodomi interneto tinklalapiuose: „Tiksliai neprisimenu, turėtų kažkur būti“.
Briuselio biurokratai nesnaudžia
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, ko gero, bankrutuotų viešai paskelbusi pasauliui, kad tik laivams su Lietuvos vėliava čia taikomos kažkokios išskirtinės kainos, rinkliavų nuolaidos, lengvatos.
Municipalinių uostelių veikla reguliuojama kitaip, tačiau klientų skirstymas pagal laivų registro šalis, jų savininkų tautybę ir pilietybę kažin ar sužavėtų konkurencijos įstatymų pažeidimus fiksuojančius Briuselio biurokratus. O gal jie jau žino, kaip darbuojasi Pilies uostas, ir galanda kalavijus ?
Klaipėdos savivaldybei priklausantį Pilies uostą prie senosios piliavietės vasarą apgula vandens turistai - prieplaukose susitelkia šimtai pramoginių ir sportinių laivų. Buriavimo sezonas Baltijoje jau prasidėjęs.
V.Bartusevičius sakė, kad šiuo metu prieplaukos jau beveik užpildytos. Paklaustas, ar Pilies uosto veikla pelninga, direktorius neatviravo: "Sukamės, verčiamės, metus baigiame su nedideliu pliusu".
Pilies uostą pagal ilgalaikę koncesijos sutartį su savivaldybe administruoja daugiašakio koncerno „Achemos grupė“ dukterinė įmonė „Klaipėdos laivų remontas“.
