„Leiskite atsiprašyti lietuvių tautos ir nukentėjusių už jų patirtą skausmą“, – Vilniaus apygardos teismo posėdyje ketvirtadienį sakė advokatas Eugenijus Šuliokas.
Jis, kaip ir dauguma advokatų Sausio 13-osios byloje, yra valstybės skirtas advokatas. Vėliau teisininkas BNS sakė, kad jam taip ir nepavyko susisiekti su savo ginamuoju, pabendrauti su juo dėl bylos, jis atsiprašymą išreiškė iš žmogiškųjų paskatų.
„Tikiuosi, jis (V. Kotlerovas – BNS) išgirs, jo vadai ir išgirs, ir atsiprašymui pritars. Mes visi galėjome atsidurti tokioje situacijoje, kaip V. Kotlerovas. Aš pats esu tarnavęs sovietų armijoje“, – BNS sakė advokatas.
Buvusiam desantininkui, vyresniajam leitenantui būrio vadui, kaip įtariama, dalyvavusiam televizijos bokšto ir Spaudos rūmų puolime, Generalinė prokuratūra siūlo skirti 18 metų laisvės atėmimo bausmę. Šiam Rusijos piliečiui 2014 metais italų pareigūnai leido išvykti iš šalies ir išvengti ekstradicijos į Lietuvą.
„Su giliu liūdesiu ir užuojauta nukentėjusiems ir jų šeimoms (..) tenka tik apgailestauti dėl buvusios imperijos veiksmų ir jos inspiruotų įvykių 1991-aisiais. Mano ginamasis buvo ik aukštesnių vadovų įsakymus vykdyti turintis kareivis“, – teismui sakė advokatas E. Šuliokas.
Jis mano, kad kaltinimai V. Kotlerovui neatitinka faktinių aplinkybių, jie grindžiami prielaidomis.
„Prioritetas turi būti teikiamas teisingumui, o ne kerštui“, – sakė E. Šuliokas.
Jis savo kalboje nemažai dėmesio skyrė pažymai, kad sausio įvykių metu E. Kotlerovas net nebuvo Lietuvoje – jis gydėsi Pskovo ligoninėje. Pasak advokato, ši pažyma buvo pateikta Italijos pareigūnams, ji turėjo reikšmę paleidžiant įtariamąjį į laisvę ir sprendžiant dėl ekstradicijos. Pasak teisininko, ši pažyma nebuvo nuginčyta.
Kaltinimuose už akių teisiamų Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių sakoma, kad jie veikė kaip organizuota grupė. V. Kotlerovo gynėjas sako, kad kaltinamieji negali būti laikomi organizuota grupe baudžiamosios teisės prasme.
„Lietuvos karių, pasiųstų į misijas, nelaikome organizuotomis grupuotėmis“, – sakė advokatas E. Šuliokas. Jis tai pat teigė, kad priešiškos valstybinės kariuomenės negalima priskirti prie organizuotos grupės.
Advokatas prašo išteisinti jo ginamąjį, o už sovietų karių veiksmus turi atsakyti valstybė, kuri juos atsiuntė į Lietuvą.
Vilniaus apygardos teisme šią savaitę vyksta baigiamieji advokatų pasisakymai Sausio 13-osios byloje.
Gynėjai pasisakymuose akcentuoja, kad Ukrainoje, Rusijoje, Kazachstane gimę kaltinamieji kruvinųjų sausio įvykių metu buvo jauno amžiaus, kai kurie 25-28 metų, neturėjo jokio ryšio su Lietuva, iki sausio įvykių nebuvo joje lankęsi, neišmanė jos istorijos, jie galėjo būti įsitikinę, kad Lietuva tebėra Sovietų Sąjungos dalis, o tuo metu melagingai buvo skleidžiama informacija, kad Kovo 11-osios aktas yra atšauktas ir negalioja.
Advokatai siūlė prisiminti, kas tuo laikotarpiu buvo rašoma istorijos vadovėliuose, sovietų kariuomenė dar nebuvo išvesta iš Lietuvos, o jos nepriklausomybė buvo „trapi“ ir nepripažinta užsienio valstybių.
Generalinė prokuratūra siūlo buvusį Sovietų Sąjungos gynybos ministrą 93 metų Dmitrijų Jazovą pripažinti kaltu dėl nusikaltimų žmoniškumui per Sausio 13-osios įvykius ir įkalinti jį iki gyvos galvos. Iki gyvos galvos taip pat siūloma įkalinti dar penkis kaltinamuosius nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais – tarp jų ir buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą.
Likusius kaltinamuosius, t.y. 61 asmenį, prokurorai prašo teismo pripažinti kaltais, padarius nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, ir skirti jiems laisvės atėmimo bausmes nuo 12 iki 20 metų, jas atliekant pataisos namuose.
Anksčiau savo kalboje prokurorai minėjo daugybę tarptautinių teisės aktų, jie sakė, kad Lietuva privalo vadovautis visuotinai pripažintais teisės principais ir normomis, pagarbos tarptautinei teisei principais, vykdyti įsipareigojimus.
Kalbėdami apie karo nusikaltimus prokurorai savo kalboje citavo Niurnbergo tribunolo statutą, Ruandos tribunolo statutą, 1946 metais priimtą karo tribunolo Tolimiesiems rytams chartiją, skirtą karo nusikaltėliams nubausti, Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos rezoliucijas. Prokurorai mano, kad iki 1991 metų buvo priimta daug tarptautinių teisės aktų, numatančių atsakomybę už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, kaltinamieji galėjo numatyti, kad jų veiksmai nusikalstami ir jiems gali grėsti atsakomybė.
„Netaikomi jokie senaties terminai nusikaltimams žmoniškumui – ar jie taikos, ar karo metu padaryti“, – sakė prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė.
Ji pažymėjo, kad kaltinamieji ėjo pareigas kariuomenėje, saugumo komitete, jų smurtiniais veiksmais buvo siekiama stabilizuoti padėtį tuometinėje Sovietų Sąjungoje.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
