Apie tai ketvirtadienį daugiau papasakojo Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme Karolina Bubnytė-Širmenė.
„Šis konstatavimas Lietuvai užtraukią daug konvencijos garantuojamų teisių pažeidimų“, – sakė K.Bubnytė-Širmenė.
Lietuva įpareigota sumokėti 100 tūkst. eurų neturtinės žalos ir 30 tūkst. teisinio bylinėjimosi išlaidų.
„Šis sprendimas ypatingas tuo, kad EŽTT nurodė dar dvi konkrečias individualias priemones, ką Lietuva turės padaryti, kai sprendimas taps galutinis. Tai kuo greičiau baigti vykdomą tyrimą, nustatyti kaltuosius ir juos nubausti. O antra, kreiptis į JAV institucijas, kad būtų kuo labiau sumažinti pareiškėjo nurodytų pažeidimų padariniai“, – sakė Lietuvos atstovė.
Bauda turėtų būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsigaliojimo. Jei sprendimas bus skundžiamas, bus nukeliamas ir baudos mokėjimas.
Tiesioginių įrodymų nėra
„EŽTT iš esmės remiasi vien netiesioginiais įrodymais, daugiausia viešojoje erdvėje prieinama informacija. Šioje byloje pati svarbiausia 2014 metų gruodį paviešinta cenzūruota JAV senato ataskaita dėl CŽV kalėjimo“, – sakė K.Bubnytė-Širmenė ir pridūrė, kad jokių tiesioginių įrodymų šioje byloje nebuvo.
Byloje taip pat remtasi kai kuriais kitais paviešintais CŽV dokumentais, tarptautinių organizacijų tyrimais, tarptautinių nevyriausybinių organizacijų tyrimais bei liudytojų parodymais.
Trys liudytojai pasisakė uždarame EŽTT posėdyje. Žinoma, kas jie, o svarbiausias iš jų Dikas Martis (Dick Marty – angl.). Jis atliko patį pirmą Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos tyrimą dėl slaptų CŽV kalėjimų.
„Nėra nustatyta, kad aktualiais orlaiviais būtų gabentas į Lietuvą ar iš Lietuvos būtent tas asmuo. Nenustatyta jokių konkrečių Lietuvos pareigūnų dalyvavimo. Iš esmės remiamasi daugiau aplinkybėmis, kurios yra nustatytos iki pareiškėjo atgabenimo į Lietuvą, bylose prieš kitas valstybės“, – sakė K.Bubnytė-Širmenė. Anot jos, tai nėra pirmoji tokia pobūdžio byla, nagrinėta EŽTT.
Teisme Lietuvos atstovai paaiškinimo patalpų, kuriose galėjo veikti CŽV kalėjimas paskirtį, taip pat paaiškinta skrydžių paskirtis. Skrydžiai aiškinti tuo, kad buvo gabenta slapta ryšių įranga, skirta aptarnauti objektams, tai yra – pastatams. Aiškinta, kad vienas pastatas, esantis K.Rakausko gatvėje, buvo skirtas slaptų bendradarbių eksfiltravimui, o pastatas Antaviliuose turėjo veikti, kaip žvalgybos paramos centras, bet tai niekada nebuvo įgyvendinta. Visgi EŽTT liko neįkintas žvelgiant į platesnį kontekstą.
Paklausta, apie kokius palestiniečio kankinimus kalbama, ji atsakė, kad EŽTT dokumentuose nėra kalbama, kokius kankinimus pareiškėjas patyrė Lietuvoje. Minimi tik bendro pobūdžio CŽV metodai, tačiau niekas nėra detalizuojama.
Taip pat nėra nustatyta, kad Lietuvoje būtų kesinamasi į palestiniečio gyvybę.
„Mes nelabai įtikinome EŽTT, mūsų nelabai įtikino teismas. Mes kalbame apie situaciją, kai yra taikomi skirtini įrodinėjimo standartai. Jeigu nacionaliniame lygmenyje baudžiamojoje teisėje visada reikalaujama nustatyti be jokios abejonės, kad buvo ar nebuvo padarytas nusikaltimas, tai čia yra truputėlį kitoks standartas, kai yra labiau tikėtina nei netikėtina“, – sakė Lietuvos atstovė.
Neatmeta galimybės skųsti
Apie paskelbtą informaciją kalbėta ir Seime vykusioje Vyriausybės valandoje. „Tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius klausė premjero Sauliaus Skvernelio, ar po 130 tūkst. išmokėjimo regresinis reikalavimas bus nukreiptas į kaltuosius Lietuvoje, atsakingus už kalėjimo egzistavimą.
„Yra sprendimas, svarstysime galimybę jį skųsti. Mūsų nacionalinės institucijos nesurado įrodymų, dar kai kurie tyrimai nebaigti, kas patvirtintų tokį faktą. Kada turėsime galutinį sprendimą, kils ir atsakomybės klausimas, nes jei tai buvo, tai paliečia valstybės prestižą“, – į klausimą atsakė premjeras, pridurdamas, kad net ir sunkiausius nusikaltimus padaręs žmogus turi teisę į gynybą ir kitas žmogaus teises.
E.Bubnytė-Širmenė paklausta apie galimybę skųsti sprendimą sakė, kad EŽTT Didžioji kolegija sprendimus peržiūri išimtiniais atvejais, jei sprendimai kelia sudėtingus Žmogaus teisių konvencijos ar jos protokolų aiškinimo klausimus.
„Mes atidžiai analizuosime šito sprendimo teisinius argumentus, tai yra ypatingai didelės apimties, tokio dar nėra buvę, tai yra 300 lapų. Ieškosime, ar galime pagrįsti tokį savo prašymą, tokį kreipimasi, nes yra atrankos komisija, kuri sprendžia, ar verta bylą perduoti didžiajai kolegijai, ar ne“, – sakė Lietuvos atstovė.
Tačiau kol kas nenuspręsta, ar tikslinga būtų skųsti tokį sprendimą. Jei argumentai bus rasti, tikimybė, kad kažkas keistųsi – yra.
Sprendimas turės būti vykdomas
Tokį sprendimą komentavo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė: „EŽTT sprendimas priimtas, jis nėra palankus Lietuvai. Reputacinė žala jau padaryta. Esame įsipareigoję Europos žmogaus teisių konvencijai, todėl privalėsime vykdyti teismo sprendimą.“
Iki šiol naudoja mokymams
Valstybės saugumo departamentas (VSD) vis dar mokymo reikmėms naudoja pastatą Antaviliuose, greta Vilniaus, kuriame, kaip spėjama, galėjo veikti CŽV kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti.
Registrų centro duomenimis, planuojamą parduoti pastatą šių metų balandį VSD perdavė Turto bankui, tačiau, anot VSD atstovės spaudai Aurelijos Katkuvienės, kol kas patalpos dar yra naudojamos departamento mokymo reikmėms.
„Planuojame išsikraustyti, bet dar naudojame pastatą mokymų centrui. Todėl datos, kada išsikraustysime, nežinome“, – BNS sakė A. Katkuvienė.
Vilniuje VSD taip pat dar naudoja buvusią savo centrinę būstinę Vytenio gatvėje. Anot VSD atstovės, šiuo metu į naująjį pastatą Pilaitės mikrorajone dar nėra persikėlusi ir dalis VSD administracijos, ji kol kas dar dirba senosiose patalpose Vytenio gatvėje ir greičiausiai šiemet dar dirbs.
Departamento direktorius Darius Jauniškis anksčiau yra sakęs, kad galutinai naujajame pastate pareigūnai įsikurs iki 2020 metų.
Kaip rodo Registrų centro duomenys, 1992-aisiais užbaigtą statyti pastatą ir sklypą Antaviliuose, 15 kilometrų už Vilniaus 2004-aisiais kovą, likus kelioms savaitėms iki Lietuvos oficialaus įstojimo į NATO, įsigijo ribotos atsakomybės bendrovė „Elite L.L.C“. JAV televizija „ABC News“ skelbė, kad ši Delavare, Vašingtone bei Panamoje registruota nebeveikianti bendrovė pastatą įsigijo iš vietinės šeimos, kuri čia buvo įrengusi kavinę ir jodinėjimo akademiją. 2007-ųjų sausio pabaigoje pastatą įsigijo Lietuvos valstybė, jis perduotas VSD. Šių metų balandžio 10-ąją pastatą perėmė Turto bankas, jį ketinama parduoti.
Europos Žmogaus Teisių Teismas ketvirtadienį paskelbė, kad Lietuvoje 2005-2006 metais veikė slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti. Teismas priteisė 130 tūkst. eurų Saudo Arabijoje gimusiam palestiniečiui Abu Zubaydah (Abu Zubaida) dėl neteisėto kalinimo Lietuvoje. JAV pareigūnai teigia, kad Abu Zubaydah priklausė „Al Qaedai“ ir prisidėjo prie Rugsėjo 11-osios išpuolių. Šiuo metu jis yra kalinamas Gvantanamo bazėje Kuboje.
2014 metų pabaigoje JAV Senatas paviešino ataskaitą apie CŽV vykdytus įtariamųjų terorizmu kankinimus slaptuose įkalinimo centruose po Rugsėjo 11-osios teroro išpuolių.
Išslaptintoje versijoje konkrečios šalys neįvardijamos, bet Abu Zubaydah advokatė ir dalis nevyriausybinių organizacijų teigė, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras.
Lietuvos pareigūnai nepripažįsta Lietuvoje buvus CŽV kalėimą.
