Dėl neteisėto kalinimo Lietuvoje Strasbūro teismas įpareigojo išmokėti 130 tūkst. eurų Saudo Arabijoje gimusiam palestiniečiui Abu Zubaydah.
„Teismas priėjo prie išvados, kad Lietuvoje nuo 2005 metų vasario iki 2006 metų kovo veikė slaptas CŽV kalėjimas, kad ponas Husaynas buvo ten laikomas, o vietos valdžia žinojo, kad CŽV su jo elgsis taip, kaip draudžia Konvencija“, – rašoma teismo pranešime.
Teismas paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas, kurios draudžia kankinimą, garantuoja teises į laisvę, privataus gyvenimo apsaugą ir teisę į veiksmingą teisinę gynybą.
Anot teismo, Lietuva efektyviai neištyrė palestiniečio skundų dėl jo teisių pažeidimų.
JAV pareigūnai teigia, kad Abu Zubaydah, kurio pilnas vardas – Zaynas Al-Abidinas Muhammadas Husaynas, priklausė „Al Qaedai“ ir prisidėjo prie Rugsėjo 11-osios išpuolių.
Lietuva svarstys, ar skųsti EŽTT sprendimą dėl CŽV kalėjimo
Lietuva turi galimybę skųsti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, kuriuo pripažinta, kad Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas, sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Lietuva turi galimybę skųsti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, kuriuo pripažinta, kad Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas, sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
„Sprendimas yra, jis yra labai plačios apimties, 300 lapų, mes tikrai svarstysime ir analizuosime situaciją, labai išsamiai susipažinsime. Bet mes turime galimybę sprendimą skųsti EŽTT Didžiajai kolegijai. Bet kol kas sprendimo nesame priėmę“, – BNS sakė E. Jankevičius.
Anot jo, EŽTT sprendimo apskundimui Lietuva turi tris mėnesius.
EŽTT ketvirtadienį paskelbė, kad Lietuvoje 2005-2006 metais veikė slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti ir taip Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas, draudžiančias kankinimą, garantuojančias teises į laisvę, privataus gyvenimo apsaugą, veiksmingą teisinę gynybą.
Lietuva iki šiol nepripažįsta, kad šalyje veikė CŽV kalėjimas – 2016-aisiais tuometis teisingumo viceministras Paulius Griciūnas Strasbūro teisme sakė, kad pastatas Antaviliuose buvo žvalgybos paramos centras, bet ne kalėjimas ar sulaikymo centras.
2009–aisiais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) atliko parlamentinį tyrimą, tačiau paskelbė nenustatęs, kad CŽV sulaikyti asmenys buvo atvežti į Lietuvą, nors pripažino, kad sąlygos tam buvo.
2014-aisiais tyrimą dėl galimo neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną atnaujino Generalinė prokuratūra, jis tebevyksta iki šiol.
E. Jankevičius sako, kad kol kas anksti kalbėti apie galimą parlamentinio tyrimo atnaujinimą ar poslinkius prokuratūros tyrime, nes reikia išsamiai susipažinti su EŽTT sprendimu.
Tyrimas gali būti atnaujintas
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas teigė, kad gali būti ir atnaujintas tyrimas.
„Artimiausiame posėdyje – siūlysiu įtraukti šį klausimą į darbotvarkę. Mes išklausysime informacijos, susijusios su šiuo tyrimu. Nes tais laikais, kai tyrimas vyko, aš pats politikoje nedalyvavau. Visiškai neseniai sužinojau apie sprendimą. Taip, mes jį svarstysime“, – sakė V.Bakas.
Jis patvirtino, kad gali būti nagrinėjama ir galimybė šį tyrimą atnaujinti. „Be abejo, šiandien aš nesu skaitęs to sprendimo, bet mes tai nagrinėsime. Ir tada jau informuosime visuomenę apie tai“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė V.Bakas.
Tyrimų nereikia
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad naujų tyrimų dėl JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo Lietuvoje nereikia.
Taip jis kalbėjo Europos Žmogaus Teisių Teismui ketvirtadienį paskelbus, kad Lietuvoje 2005–2006 metais veikė CŽV kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti.
„Mūsų teisėsaugos institucijos nėra pabaigę tyrimų ir kol kas kalbėti apie dar kitus tyrimus nėra prasmės“, – žurnalistams Seime sakė premjeras.
Aiškinantis įtarimus dėl CŽV kalėjimo, Lietuvoje jau daugiau kaip ketverius metus vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl galimo neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną ir piktnaudžiavimo.
Šiame tyrime įtarimai niekam nepareikšti, jo metu buvo išsiųsti teisinės pagalbos prašymai į JAV, Lenkiją, Rumuniją ir kitas šalis. Daugiau duomenų teisėsauga neatskleidžia.
2009 metais tyrimą atlikęs Seimo komitetas nenustatė, ar į Lietuvą buvo atvežti CŽV sulaikyti asmenys, bet konstatavo, kad sąlygos pervežimui buvo.
Pasak premjero, Lietuva vertins galimybes skųsti EŽTT sprendimą teismo Didžiajai kolegijai.
„Jeigu galutinis ir neskundžiamas sprendimas toks būtų, tai, be abejo, reputacinė žala valstybei yra“, – tvirtino S. Skvernelis.
„Net ir pačius sunkiausius nusikaltimus padarę asmenys turi teisę į gynybą, į sąžiningą teismą, sąžiningą ikiteisminį tyrimą. Jų atžvilgiu negali būti taikomi metodai, kurie yra nesuderinami su žmogaus teisėmis ir laisvėmis“, – pridūrė jis.
S. Skvernelis Seime per Vyriausybės valandą sakė, kad po galutinio sprendimo bus galvojama ir apie kaltų asmenų atsakomybę.
„Kada turėsime galutinį sprendimą, aišku, tada kils ir atsakomybės klausimas. Jeigu taip būtų, tai paliečia ir valstybės prestižą“, – teigė Vyriausybės vadovas.
Lietuvai nepalankų Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl slapto CŽV kalėjimo buvimo bus privalu vykdyti, sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„EŽTT sprendimas priimtas, jis nėra palankus Lietuvai. Reputacinė žala jau padaryta. Esame įsipareigoję Europos žmogaus teisių konvencijai, todėl privalėsime vykdyti teismo sprendimą“, – ketvirtadienį teigė šalies vadovė.
Autoriai: Vaidotas Beniušis, Saulius Jakučionis, Ignas Jačauskas
