Išvadų, kurias šiuo metu už uždarų durų posėdžiaujantis Seimo komitetas turėtų netrukus paskelbti, projekte teigiama, esą koncernas „MG Baltic“ neteisėtą poveikį darė ne tik Liberalų sąjūdžiui, bet ir jau nebeegzistuojančiai Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai (TPP).
Teigiama, kad 2009 metais „MG Baltic“ atstovai aktyviai dalyvavo politiniuose procesuose, susijusiuose su šios partijos frakcijos Seime skilimu, su jais esą buvo derinami Seimo pirmininko atstatydinimo ir naujo kandidato į Seimo pirmininkus parinkimo klausimai. Tuo tikslu esą buvo proteguojami vieni ir kompromituojami kiti asmenys.
Projekte rašoma, kad su „MG Baltic“ buvo derinami veiksmai, kuriais siekta pritraukti skilusios TPP frakcijos narių į Seimo Liberalų sąjūdžio frakciją.
Išvadų projekte taip pat minimas buvęs parlamentaras Aleksandras Sacharukas. Po TPP skilimo jis vadovavo frakcijai „Viena Lietuva“.
Teigiama, kad 2010 metais buvęs švietimo ir mokslo ministras liberalas Gintaras Steponavičius prašė buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio pagalbos, kad nebūtų priimtas Seime svarstytas nutarimas kreiptis į Konstitucinį teismą.
Opozicijos atstovai tuomet siekė, kad teismas išaiškintų, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos. Išvadų projekte teigiama, jog R.Kurlianskis per žurnalistą Tomą Dapkų bandė paveikti A.Sacharuką, kad jo vadovaujama frakcija nepritartų šiam siūlymui. Už tai esą buvo žadama „sutvarkyti jo paketą“.
Teigiama, jog po to, kai Seimo nutarimas nebuvo priimtas, G.Steponavičius informavo R.Kurlianskį, kad padėkojo A.Sacharukui. Pastarajam Seime buvo surengta apkalta už tai, kad jis balsavo už tuomet atostogavusį savo kolegą Liną Karalių.
Nors Konstitucinis teismas konstatavo, kad priesaiką sulaužė abu parlamentarai, Seime vykęs slaptas balsavimas A.Sacharukui buvo palankus.
Buvęs parlamentaras, kalbėdamas su lrytas.lt, labai tiksliai prisiminė, kada pirmą kartą susitiko R.Kurlianskiu ir koncerno prezidentu Dariumi Mockumi. „Buvau kaltinamas, kad tą dieną aš balsavau už L.Karalių. Iš tikrųjų aš tada buvau „MG Baltic“ būstinėje ir pirmą kartą bendravau su R.Kurlianskiu“, – prisiminė A.Sacharukas.
Tuomet A.Valinskas jau nebuvo Seimo pirmininku. „Koncernas iš tiesų labai palaikė jo nuvertimą. Koncernui priklausanti žiniasklaidos grupė jį tiesiog persekiojo. Aš buvau jaunas ir nepatyręs politikas, tada nesupratau, kas vyksta, bet buvo akivaizdu, kad koncernas labai stengėsi jį nuversti“, – puolimą prieš buvusį bendražygį prisiminė A.Sacharukas, po TPP skilimo tapęs frakcijos „Viena Lietuva“ vadovu.
Buvo pasiryžęs net ir atsėdėti
Nors A.Sacharuko ir A.Valinsko keliai išsiskyrė, jis dabar mano, kad buvęs Seimo pirmininkas tada buvo puolamas nepagrįstai: „Tuo puolimu buvo suinteresuoti valdžioje buvę liberalai ir konservatoriai, nes mes buvome labai nepatogūs partneriai, kėlėme per daug sąlygų – buvome nepatyrę ir dar nesugadinti, be to, stiprėjome, ir tai jiems nepatiko. Jie negalėjo mūsų valdyti.“
Anot A.Sacharuko, pirmasis susitikimas su R.Kurlianskiu ir D.Mockumi buvo pažintinis, jame aptakiai kalbėta apie paramą valdančiajai koalicijai arba galimą dalyvavimą joje.
„Bet netrukus po to buvau pradėtas persekioti dėl balsavimo už L.Karalių. Buvau dusinamas ir šantažuojamas gal dvi savaites. Tada antrą kartą susitikau su R.Kurlianskiu. Jis reikalavo, kad mes ateitume į koaliciją ir balsuotume taip, kaip reikės konservatoriams.
Už tai man buvo pasiūlytas vadinamasis gerovės „paketas“ – man nebūtų inicijuojama apkalta. Tai turėjo užtikrinti konservatoriai. Man dar buvo siūloma pinigų. Didelė suma – 700 tūkst. litų. Bet aš juos labai šiurkščiai pasiunčiau tolyn.
Tada pasakiau, kad R.Kurlianskiui ir D.Mockui nusuksiu galvą, nes kalėjimo nebijau ir man nebus gėda, jei dėl jų sėsiu.
Pasakiau, kad aš pats eisiu į apkaltą, nes maniau, kad ji jiems nepavyks. O daugiau mano silpnų vietų nebuvo. Apie tai esu kalbėjęs ir anksčiau, sakęs tai ir teismuose, bet niekas nereagavo.“
Vis dėlto inicijuoti apkaltą A.Sacharukui pavyko, tačiau pašalinti iš Seimo nepakako balsų. „Aš tada neįvertinau jų galių, maniau, kad jie tik liežuviu mala. Nesitikėjau, kad jiems pavyks viską taip užsukti. Vyliausi, kad tyrimas bus objektyvus, bet nieko panašaus nebuvo“, – apkaltą ir „MG Baltic“ keltas sąlygas prisiminė A.Sacharukas.
Pasigedo konservatorių vaidmens
Jis tvirtino, kad jo pokalbyje su R.Kurlianskiu dalyvavo ir buvęs įtakingas konservatorius Vitas Matuzas, atsakingas už partijos finansus. „Aš dabar nematau, kad VSD pažymose kas nors būtų rašoma apie buvusio premjero Andriaus Kubiliaus dešiniąją ranką. Jis visą laiką būdavo šalia R.Kurlianskio – buvo kaip neatskiriami broliai ir visur vaikščiojo kartu. Man labai keista, kad komiteto tyrime apie tai nėra užsiminta nė žodžiu. Tai – nesąžininga“, – gūžčiojo pečiais A.Sacharukas, kuris mano, kad šie susitikimai turėjo būti fiksuojami ir specialiųjų tarnybų.
„Aš savo akimis mačiau ir savo ausimis girdėjau, kad V.Matuzas buvo koncerno ir konservatorių ryšininkas. Per jį konservatoriai gaudavo visus koncerno pavedimus. Tame dalyvavo ir daugiau žmonių. Kai koncernas mane šantažavo, koalicijos sutartį į „MG Baltic“ būstinę atvežė ir kišo man pasirašyti ne kas kitas, o premjero A.Kubiliaus komandos žmonės“, – kalbėjo A.Sacharukas.
Buvęs politikas apgailestavo, kad VSD ir kitos tarnybos sekė daugybę žmonių ir partijų, bet kažkodėl šių užkulisių neatskleidžia. „Šioje vietoje mūsų valstybėje kažkas negerai. Jeigu jie šitiek sekė ir tiek žino, kodėl pasako ne viską?“ – stebėjosi A.Sacharukas, kuris dirbdamas Seime vadovavo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijai.
Prašė informuoti ir prezidentę
Buvęs aukštas teisėsaugos pareigūnas taip pat atskleidė, kad patyręs „MG Baltic“ šantažą jis nuėjo į Prezidentūrą apie tai pranešti: „Aš asmeniškai susitikau su buvusiu prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėju nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais Jonu Markevičium ir tai turėtų būti užfiksuota. Jam papasakojau, kad yra tokia gauja „MG Baltic“, kuri atvirai perka politikus, juos šantažuoja, daro jiems įtaką, o po jais visiškai guli liberalai ir konservatoriai.
J.Markevičiui tada sakiau, kad tai galiu įrodyti, duoti pokalbių įrašus. Prezidentės patarėjas žadėjo viską perduoti D.Grybauskaitei. Bet reakcijos nebuvo jokios. Priešingai – mano atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Todėl man dabar pikta girdėti šalies vadovės išvedžiojimus, kad ji nieko nežinojo.“
Beje, A.Sacharukas atkreipė dėmesį į tai, kad su prašymu panaikinti jo neliečiamybę į Seimą atėjo prokuroras Raimondas Petrauskas, tuomet laikinai ėjęs generalinio prokuroro pareigas.
Jo pavardė minima ir Seimo komiteto išvadų projekte. Teigiama, esą su tuometiniu Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus vadovu nuolatinį ryšį palaikė žurnalistas Tomas Dapkus: jie esą aptarinėjo informacinę kampaniją prieš prokurorą Justą Laucių, kuris nuo 2016 metų gegužės vadovavo politinės korupcijos bylos tyrimui.
Apie viską žinojo
A.Valinskas naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad minėtam koncernui priklausančių žiniasklaidos priemonių turinys signalizavo jam, kad jis nėra parankus kandidatas.
„Be jokios abejonės, tais laikais užtekdavo pasižiūrėti „MG Baltic“ valdomas informacijos priemones. Aš kalbu apie LNK kanalą, kitas giminingas priemones. Prisiminkime, koks buvo kontekstas – juk dėl visko buvo kaltas blogasis A.Valinskas. Aš būdavau faktiškai visų tų laidų „superherojus“. Man ta informacija buvo žinoma už tai, kad aš ne tik puikiai jutau, bet ir turėjau savų šaltinių, ir žinojau, kad buvo duota komanda bet kokiomis priemonėmis padaryti mus visos tos koalicijos priimtų sprendimų atpirkimo ožiais“, – trečiadienį pasakojo A.Valinskas.
Buvęs politikos sakė, kad jautė ir Liberalų sąjungos užstojimą bei tendencingai režisuojamą situaciją.
„Nesu toks kvailas, daug metų dirbau televizijoje. Tie įstatymai, už kuriuos mes buvom kalami prie kryžiaus, buvo priimti 4 koalicijos narių – konservatorių, mūsų, liberalų ir A.Zuoko liberalų. Trys partijos buvo kalamos prie kryžiaus, mes labiausiai. O liberalai, taip pat balsavęs už vadinamus naktinius įstatymus, liko švarūs. Kalbu apie Liberalų sąjūdį. Jau tada aš mačiau, kad yra režisuojama tokia situacija. O po to, kai mūsų žmonės buvo verbuojami pereiti į Liberalų sąjūdį, taip ir atsitiko“, – apie 2009 metų įvykius pasakojo buvęs Seimo pirmininkas A.Valinskas.
VSD informacijos Seimo pirmininkui neteikdavo
Buvęs Seimo pirmininkas, paklaustas, ar jautė, kad Liberalų sąjūdis yra proteguojamas, teigė, kad ne tik jautė, bet ir tiksliai žinojo. „Aš žinojau, tik aš tai žinojau ne iš tų institucijų, kurios man tą informaciją turėjo pateikti, aš kalbu apie Valstybės saugumo departamentą. Mes susitikdavome su VSD vadovu (Povilu Malakausku. – Red.) kas dvi ar tris savaites, bet nieko tokio mes iš jo negaudavome. Nors dabar, kiek suprantu, kad jie tą informaciją turėjo, bet jos nepateikdavo. Tačiau aš turėjau kitų, savo šaltinių, kurie mane ir informuodavo“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo A.Valinskas.
Paklaustas, kodėl jis „MG Baltic“ taip neįtiko, buvusio politiko nuomone, jų laimėjimas tiesiog buvo netikėtas.
„Manau, kad mūsų laimėjimas ir idealistinis noras dalyvauti valstybės valdyme, mūsų atėjimas ir mūsų pergalė, antroji vieta – jiems tai buvo labai netikėta. Manau, kad mes labai sumaišėme jų kortas“, – samprotavo A.Valinskas.
Jis prisiminė ir kaltinimus, kad ši partija atėmė balsus iš partijos „Tvarka ir teisingumas“, tačiau jų atlikto tyrimo duomenys parodė, kad didžioji dalis balsų buvo perimta iš Liberalų sąjūdžio. A.Valinskas taip pat pasakojo, kad jo frakcijos nariai buvo ir šantažuojami. „Vieniems buvo grasinama, kad apie juos pasirodys straipsniai, kitus bandė pritraukti, kad jų būsimiems rinkimams skirs eterio. Toks raguolio ir rimbo principas. Viskas vyko atvirai, aš žinojau šitą principą“, – pasakojo A.Valinskas.
Minimos kelios verslo grupės
Naujienų portalo lrytas.lt gautas tyrimo išvadų juodraštis gana aptakiai apibūdina verslo įtaką politikams ir valstybinėms institucijoms. Pirmojoje dalyje, kurioje siekiama suprasti, ar buvo bandoma daryti neteisėtą poveikį valstybinėms institucijoms ir politikams, yra minimos dvi verslo grupės. Didžioji dalis išvadų apie „MG Baltic“ veiklą jau buvo žinomos po to, kai viešumoje pasirodė VSD informacija, skirta šio komiteto darbui. Šalia šio koncerno yra minima ir „neskaidri“ Rusijos korporacija „Rosatom“ bei iš Seimo jau po nepavykusios apkaltos pasitraukęs Mindaugas Bastys.
Antrojoje dalyje, kurioje kalbama apie neteisėtą politikų ir politinių partijų finansavimą, užsimenama apie neįvardintų verslo grupių „paketus“, kurie yra parama politinei partijai, teikiama mainais į verslo grupės reikalavimo tenkinimą. Atskirai aptariami ir parlamentarai, turintys viešąsias įstaigas, anot išvadų, 46 praėjusios kadencijos nariai yra su jomis susiję, taip pat 1 procento gyventojų pajamų mokesčio skyrimas, kuris kėlė klausimų, tačiau konkrečių pavardžių ir pavadinimų nėra.
Aptardamas „neobjektyvios, šališkos ir neefektyvios žiniasklaidos“ klausimą komitetas įvardijo keletą atvejų, kaip žurnalistai ar žiniasklaidos priemonių vadovai neetiškai elgėsi, taikė spaudimą, tarėsi dėl paslaugų, žiniasklaidą išnaudodami kaip įrankį naudingiems sprendimams pasiekti, proteguoti politines partijas, siekti laimėti „kuo daugiau valstybės institucijų“.
Trečiojoje dalyje aptariamas noras paveikti nacionaliniam saugumui strategiškai svarbių ūkio sektorių įmones. Tyrimo metu komitetas nustatė 3 atvejus, kai buvo bandoma neteisėtai paveikti valstybės institucijas. Kaip tokios įmonės įvardijama Ignalinos AE, „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Oro navigacija“. Pirmose dviejose, anot komiteto tyrimo, yra minimas „MG Baltic“, o „Oro navigacijos“ atveju – rusiško kapitalo bendrovė „NRPL“.
Naujienų portalas lrytas.lt primena, kad praėjusių metų spalio mėnesį Seimas paskyrė šį komitetą atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams.
Daugiausia dėmesio komiteto tyrimas sulaukė gegužės pradžioje, po to, kai naujienų portalui lrytas.lt paviešinus prezidentės Dalios Grybauskaitės ir buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio asmeninį susirašinėjimą, VSD informacija, skirta komitetui, atsidūrė ir viešojoje erdvėje. Joje buvo minima, kad koncernas „MG Baltic“ sistemingai siekė paveikti svarbius valstybės pareigūnus ir politikus dėl sau naudingų sprendimų.
Šiame dokumente taip pat teigiama, kad Liberalų sąjūdis yra koncerno „pilnai kontroliuojama partija“.
