Šiaulių teisėjui Boleslovui Kalainiui gali tekti aiškintis Teisėjų tarybai. Prieš aštuonerius metus šis teisėjas jau buvo įkliuvęs dėl saugumiečiams išduodamų leidimų sekti žurnalistus ir visuomenininkus.
Į Teisėjų tarybą dėl neteisėtų B.Kalainio veiksmų kreipėsi prezidentės Dalios Grybauskaitės laiške buvusiam liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui skaliku išvadintas, o po išslaptintos Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos išgarsėjęs žurnalistas Tomas Dapkus.
Žurnalistas įsitikinęs, jog B.Kalainis 12 metų neteisėtai dalijo leidimus jį sekti, ir paprašė šiam teisėjui iškelti drausmės bylą.
Rašė apie korupcinius ryšius
T.Dapkaus tvirtinimu, B.Kalainis neteisėtai sankcionuoti jo sekimą pradėjo dar 2006 metais. Tuo metu žurnalistas daug rašė apie galimus aukštų VSD pareigūnų korupcinius ryšius, taip pat ir su Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ atstovais Lietuvoje.
Publikacijose buvo minimas ir tuometis Šiaulių apygardos teismo pirmininkas B.Kalainis, kuris esą neteisėtai išduodavo saugumiečiams leidimus sekti žmones.
Konservatoriai blokavo pataisas
Po šių straipsnių tuometė Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija buvo pradėjusi tyrimą dėl B.Kalainio veiklos.
Tada Šiaulių teisėjas politikams prisipažino bijojęs saugumiečių ir netgi nežiūrėdamas pasirašydavo šūsnis jų atvežtų dokumentų, tarp jų – prašymus leisti sekti žurnalistus ar visuomenininkus.
Paprastai šiuose prašymuose buvo teigiama, kad žurnalistų veika kelia grėsmę valstybės konstitucinei santvarkai, jos nepriklausomybei, ekonominiam saugumui.
Tai paaiškėjus dešiniųjų patriarchas Vytautas Landsbergis Šiaulių apygardos teismą vaizdžiai pavadino VSD filialu.
Vis dėlto, anot tuomečio Seimo komisijos pirmininko Aleksandro Sacharuko, patys konservatoriai sutrukdė, kad toliau būtų gilinamasi, kaip išduodami leidimai sekti žmones.
Konservatoriai tuomet užblokavo siūlomas įstatymo pataisas, kurios numatė, kad Seimo komisijos nariai galėtų patikrinti, kokiu pagrindu duodami tokie leidimai.
Toliau išdavinėjo leidimus
Po pasiaiškinimų parlamente B.Kalainis buvo atleistas iš Šiaulių apygardos teismo pirmininko pareigų, tačiau netrukus prezidentė D.Grybauskaitė jį paskyrė šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku, galinčiu sankcionuoti bet kokio žmogaus sekimą.
T.Dapkus savo skunde Teisėjų tarybai tvirtina, kad ir po 2010-aisiais atlikto parlamentinio tyrimo jis B.Kalainio leidimu toliau buvo nepagrįstai sekamas iki 2018 metų.
„Buvau neteisėtai sekamas, nors man nebuvo pareikšti jokie įtarimai, aš nebuvau apklaustas kaip specialusis liudytojas jokioje ikiteisminio tyrimo byloje, per visą šį laikotarpį net nebuvau baustas administracine tvarka, negavau jokių oficialių įspėjimų iš valstybės institucijų dėl savo veiklos“, – paaiškino žurnalistas.
Tereikia raktinių žodžių
Ši istorija tik viena iš daugelio, patvirtinanti, kad žmogaus slapta gali būti klausomasi metų metus. Informacija, kuri netampa ikiteisminiu tyrimu, nugula į slaptus saugumiečių stalčius ir niekada nežinai, kada bus ištraukta ir panaudota.
Net ir pats buvęs VSD vadovas Gediminas Grina neslėpė, kad gauti teismo leidimą pasiklausyti – vieni niekai.
Pasirodo, tereikia įrašyti kelis raktinius žodžius, pavyzdžiui, Rusija arba grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Išvydęs tokią formuluotę nė vienas teisėjas nesiryš atmesti saugumiečių prašymo, o kaip tvarkoma surinkta medžiaga ir kodėl 10 metų senumo žinutės slaptose pažymose išlenda kaip naujiena, niekas nekontroliuoja.
Tai daryti turinčios institucijos tik vaidina kontrolę.
Buvo likę du žingsniai
Dabar nutekinamoje VSD pažymoje galima pasiskaityti 10 metų senumo žinučių arba sužinoti, apie ką kalbėjosi verslininkai ir politikai prieš gerą dešimtmetį.
Visus tuos metus tų asmenų įtaka tik didėjo, o slapta išgirsta informacija dūlėjo stalčiuose.
„Informacija, kuri dabar paskelbta, iš tiesų buvo vieša. Oligarchinė struktūra dominavo Lietuvoje, daug metų valdė politikus. Konservatoriai Mantas Adomėnas, Laurynas Kasčiūnas pakeliais pirko politikierius, lakstė pas juos ir Jurgis Razma, į jų būstinę ėjo Andrius Kubilius – yra seni vaizdo įrašai, tereikia juos peržiūrėtii.
Susidarė įspūdis, jog visiems buvo patogu, kad koncernas tuoj pradės valdyti valstybę.
Liko du žingsniai – savo premjeras ir prezidentas, gal išsigando“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ teigė buvęs Seimo Operatyvinės veiklos kontrolės komisijos pirmininkas A.Sacharukas.
Gauti leidimą – juokas
O kol įvairaus rango politikai patogiai gyveno, VSD tiesiog klausėsi privačių asmenų pokalbių, skaitė žinutes.
„Yra įstatymai, kurie reglamentuoja, kokia tvarka leidžiama klausytis pokalbių arba kontroliuoti susirašinėjimą. Bet įstatymai yra tokie, kokius priėmė Seimas“, – sakė Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas.
Buvęs VSD vadovas G.Grina tvirtino, kad saugumo pareigūnui gauti leidimą sekti yra vieni juokai: „Jeigu yra žodis „Rusija“, leidimą gauti labai paprasta. Saugumo žvalgybos negali patikrinti, nes tai prielaida, tad leidimas turi būti išduotas. Teisėjas nenori likti atpirkimo ožiu – kelis kartus neišduos, o pasirodys, kad kilo skandalas.“
Kai nėra žodžio „Rusija“, tuomet įrašomas žodžių derinys „grėsmė nacionaliniam saugumui“. Ir tuomet leidimas garantuotas.
Teisėjai nebando gilintis
„Anksčiau, kai mes tyrėme, specialiosios tarnybos teikdavo teikimą ir leidimą. Nebuvo pridedama jokios medžiagos, jokių įrodymų, kad būtent tas telefono numeris priklauso konkrečiam asmeniui.
Tai reiškia, kad teisėjas, jeigu ir nori, nelabai gali patikrinti. Kai medžiagą perduoda Generalinei prokuratūrai, ji tikrina.
Jie patys save kontroliuoja, nes prokuroras perskaito medžiagą ir per dešimt minučių turi įsigilinti, ar viskas yra teisėta. Kai krūvis – 12 tūkstančių prašymų per metus, realiai to padaryti neįmanoma.
Jeigu teisėjas norėtų patikrinti, ar viskas teisėta, jis fiziškai nesugebėtų“, – sakė A.Sacharukas.
Trečias būdas gauti leidimą sekti – teisėjų baimė.
„Apie politikų gyvenimą gavome įdomios informacijos. Vienas komisijai pripažino, kad jis, bijodamas Valstybės saugumo departamento, net nežiūrėdamas sankcionuoja viską, ką jam atveža.
Ne paslaptis, kad ne visi sąžiningi, gal ir jis nevisiškai švarus žmogus. Jis atvirai sakė: yra protokolai, leidimą duodavau nežiūrėdamas“, – teigė A.Sacharukas.
Visi traukia į Šiaulius
Tokio teisėjo auka tikino tapęs ir tuometis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas, dabartinis Seimo narys Vitalijus Gailius: „Tradiciškai VSD sprendimus, kuriems trūksta faktinių duomenų, dažniausiai sankcionuoja Šiaulių apygardos teisme.
Tas pats baudžiamųjų bylų pirmininkas B.Kalainis priima tuos sprendimus, kuriems trūksta ir faktinių, ir teisinių pagrindų.
O pasiteisino jis paprastai: nelabai aš skaitau. Jis neskaito tų duomenų, kuriuos jam pateikia, ir todėl yra parankus. Todėl visi žvalgybos subjektai važiuoja į Šiaulius.“
„Užklausėme, kiek VSD gavo leidimų per Šiaulius. Gavome atsakymą – 80 proc. savo teikimų. Departamentas yra Vilniuje, tačiau gauti leidimo važiuoja į Šiaulius – 200 km. Nors galėtų 2 km pėstute ateiti. Tada įregistravau pataisas“, – teigė A.Sacharukas.
Sekti gali metų metus
Parengtos įstatymo pataisos dėl kontrolės taip ir liko dūlėti lentynoje. Kontrolės apimtis pataisyta tik šiek tiek.Saugumo sekamų asmenų po Seimo tyrimo buvo pradėję mažėti, bet pastaruoju metu vėl sparčiai daugėja. Bet jei paaiškėja, kad teisėjas leidimą pasirašė neskaitęs, asmuo negali jo apskųsti.
Kaip teismai išaiškino V.Gailiui, to nenumato įstatymas.
Apskųsti teismo sprendimą gali tik prokuroras, jeigu teismas teisės asmenį sekti nesuteikė.
Sekti asmenį teismo sprendimu galima metų metus, nors nepradedamas joks ikiteisminis tyrimas.
„Žvalgybos įstatymas numato terminus. Veiksmus galima taikyti šešis mėnesius, o pratęsimas gali būti trys mėnesiai ir pratęsimų skaičius nėra ribojimas.
Tačiau teismai kontroliuoja, ar prašymas pratęsti pokalbių telefonu klausymąsi pagrįstas ir tikslingas“, – teigė A.Cininas.
Teisėta, bet idiotiška
„Kodėl žvalgyba vadinamos slaptosios tarnybos – negalima nuo jų surinktos medžiagos nuimti grifo, tai automatiškai pažeis nekaltų asmenų teisę“, – teigė G.Grina.
O šiuo metu visos saugumo pažymoje minimos pavardės pateikiamos dozuotai. Dabar vyksta ginčas, kas ir kieno naudai tai daro.
Prezidentė sakė, kad tai bus naudinga gynybai politinės korupcijos byloje. Politikai pirštais rodo į S.Daukanto aikštę.
Esą pažymomis prezidentės naudai slopinamas „tulpės pašto“ skandalas. Galiausiai pirštu buvo bakstelėta į Vyriausybės vadovą – esą jis kaltas, kad užtušuotos pavardės tapo viešos.
O pinigus už sugriautą reputaciją mokės mokesčių mokėtojai, jei kompensacijas priteis teismas.
Buvęs saugumo vadovas įsitikinęs, kad visos sankcijos sekti asmenis, rinkti apie juos duomenis gautos teisėtai. Formalumais pareigūnai pasirūpina.
„Kai paskaitau tas visas Valstybės saugumo departamento pažymas, atrodo, kad viskas vyksta lyg ir teisėtai. Kita vertus, viskas vyksta idiotiškai“, – teigė G.Grina.
Bėda, kad dabar saugumo darbas tapo kone pašaipų objektu, nes dėl klaidų pažymose net ir Liberalų sąjūdis, kuriam pateikti įtarimai, ketina kreiptis į teismą.
„Galiausiai atpirkimo ožiu lieka VSD. Taip kompromituojamas departamentas, o jo pagrindinė funkcija ir darbas – užsienio valstybės. Dabar įsivaizduokite – Maskvoje sėdi ir ploja, kaip šitie idiotai mūsų priešus doroja“, – sakė G.Grina.
Panašiai teigė ir kitas buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus: „Spėčiau beveik neapsirikdamas, kad Rusijos ir Baltarusijos žvalgybininkas, susipažinęs su jau vieša „medžiaga“, trina rankas: neprašovėme savo vertinimuose pro šalį – Lietuvoje taip ir yra, kaip savo vadovybei rašėme.
Čia visi su visais kovoja, vienas kitą įdavinėja, o visus dabar įdavė VSD.“
Kur slypi tikroji problema?
Raginimų atleisti VSD vadovą Darių Jauniškį jau pasigirdo.
„Vis tiek verslininkai darė įtaką, dalyvavo politikoje, skirstė postus, nors jų niekas ir nerinko. Čia grėsmė nacionaliniam saugumui.
Parodykite, kur verslininkai nebando daryti įtakos politikams.
Problema yra tie, kurie parsiduoda, o ne tie, kurie mėgina juos prisijaukinti ar papirkti.
Problema ne Raimondas Kurlianskis, bet tas teisėjas, pas kurį vaikščiojo pareigūnai, su kuriuo gėrė kavą. Va čia yra problema“, – teigė G.Grina.
Tyrimo išvadas dėl politikos ir verslo ryšių Seimo komitetas žada paskelbti rytoj. Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad šios išvados turėtų būti tik tarpinės, o tyrimas tęsiamas.
