„Šis naujasis darbo apmokėjimas keičia iš esmės sistemą, pereidamas nuo pamokinio prie valandinio apmokėjimo per visus metus. Kitaip tariant, mokytojo etatas valandų išraiška būtų 1512 per metus“, – sakė Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.
Pasakė, kas keisis
Anot jo, jau vien šis pakeitimas padarys mokyklos darbą labiau organizuotu ir lankstesniu. Kaip kalbėjo E.Jovaiša, mokytojas daugiau savo darbo elementų galėtų išdėstyti ne tik „labai kietai sustatytais“ ugdymo turinio laikais, bet galėtų perkelti ir į kitus laikus.
Jis priminė, kad šiuo metu mokytojai atlieka daug darbų, už kuriuos jiems nėra mokama. Todėl įvedus etatą bus apmokami visi mokytojo darbai, tad daugiau dirbantis mokytojas gali daugiau uždirbti.
„Kitas dalykas, dabar mes duodame tris kišenes, mokytojo darbo laiką suskirstome į tris dalis – viena dalis yra kontaktinės valandos, kurias jis privalo išdirbti norėdamas įgyvendinti ugdymo turinį. Antra yra pasiruošimas kontaktinėms valandoms. Trečia – darbas bendruomenei“, – kas keistųsi įvedus etatą kalbėjo E.Jovaiša.
Jis pabrėžė, kad etato įvedimo tikslas nėra savaime pakelti mokytojų atlyginimus. Darbo užmokestis bus keliamas per koeficientus, o mokytojams paliekama galimybė susidaryti daugiau etato dalių, nei turi dabar.
Šiuo metu visoje šalyje bendrojo ugdymo mokyklose dirba apie 33 tūkst. mokytojų, kurie užima apie 22 tūkst. etatų. Dirbančių pilnu etatu, t. y. turinčių 36 pamokas, mokytojų šiuo metu yra vos 5 proc. Tai lemia įvairios priežastys. Tačiau anot E.Jovaišos, po etatinio modelio įvedimo ši situacija gerokai kistų.
„Šios papildomos valandos sudaro palankesnes sąlygas mokytojams siekti geresnio uždarbio“, – teigė parlamentaras. Planuojama, kad įvedus pakeitimus vidutinis mokytojo atlyginimas kiltų 20 proc.
Kelia nemažai klausimų
Konservatorius Mykolas Majauskas pastebėjo, jog mokytojai skundžiasi, kad įvedus pakeitimus jų atlyginimai kris nuo 50 iki 200 eurų. „Ar galite patikinti, kad priėmus šią pertvarką nė vieno mokytojo atlyginimas Lietuvoje nesumažės?“ – klausė M.Majauskas.
Jis taip pat klausė, ar šis sprendimas nėra skubotas ir ar mokyklų administracijos spės pasiruošti, nes iki rugsėjo 1-osios, kai turėtų pradėti galioti etatinio apmokėjimo modelis, liko vos 3 mėnesiai.
E.Jovaiša patikino, kad mokytojų atlyginimai mažėti negali, nes įkainiai ir krūviai mažinami nebus. Todėl, anot jo, pagal naują sistemą atlyginimai gali tik didėti. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) parengė skaičiuoklę, kurioje pedagogai gali pasiskaičiuoti, kokį atlygį gaus po etatinio modelio įvedimo. Būtent ten kai kurie mokytojai pamatė, kad jų atlyginamai kris.
E.Jovaiša tam turi du paaiškinimus: mokytojai neatkreipia dėmesio, kad skaičiuoklėje skaičiuojamas tik bazinis atlyginimas ir nėra nurodoma priedėlio, kurį mokytojai gauna atskirai. Be to, jis teigė, kad mokytojai į skaičiavimus neįtraukia sudėtingumo koeficiento.
„Kai mokytojai atkreips dėmesį ir tai suves, pamatys, kad jiems tikrai niekas nesumažėja“, – sakė E.Jovaiša. Jis taip pat tikino, kad mokyklų vadovai spės iki rugsėjo 1-osios pasiruošti etatinio modelio įvedimui.
Valstietė Aušrinė Norkienė klausė, kas laukia kaimo mokyklų įvedus etatinį darbo apmokėjimą. E.Jovaiša teigė, kad koalicijos programoje nurodyta, kad kaimiškų vietovių mokyklos, kuriose mokosi 1-4 klasių mokiniai, turi būti išsaugomos, o jose turi būti gerinama mokymo kokybė.
„Šitas projektas mažakomplektėms mokykloms yra parankus, nes ten daug darbų susijusių su kaimo ir mokyklos bendruomene“, – teikė komiteto pirmininkas.
Seimo narys Gintaras Steponavičius pastebėjo, kad daliai moksleivių jau baigėsi mokslo metai, Seimas tik dabar imasi svarstyti etatinio modelio įvedimą, taip pat dar nesulaukiama mokyklų finansavimo ir tinklo taisyklių, o valdantieji jau ragina mokyklų vadovus ruoštis rugsėjo 1-ąjai.
„Čia yra didžioji bėda su skubos ir naudos gaudymu. Pagal šį projektą miestuose su didelėmis klasėmis dirbantys mokytojai turės dirbti 100 kontaktinių valandų daugiau nei mažakomplektėse mokyklose“, – kalbėjo G.Steponavičius, pridurdamas, kad mažose mokyklose mokytojai turės dvigubai ar net trigubai daugiau valandų vaikų darbų taisymui.
E.Jovaiša į tai atsakė, kad niekas nesakė, jog mokytojai turi turėti tik vieną etatą, nes daugiau dirbantys mokytojai galės turėti daugiau nei vieną etatą.
Valstietė Aušra Papirtienė priminė, kad mokytojų profesinės sąjungos, išskyrus vieną, tokiam sprendimui pritaria. Ji ragino njebevilkinti proceso, geriau teikti pasiūlymus modelio taisymui ar tobulinimui, svarstyti dėl pereinamojo laikotarpio, bet nestabdyti šio proceso.
„Siūlau, vardan Lietuvos mokytojų, pritarti etatinio modelio įvedimui“, – sakė A.Papirtienė.
Pateikimo stadijoje projektui buvo pritarta. Tam pritarė 67 iš 106 balsavusių Seimo narių. Prieš buvo 9, o 20 susilaikė. Dabar nutarimas bus atiduotas svarstyti komitetams. Numatoma, kad kitas svarstymas Seimo salėje vyks birželio 14-ąją.
Prašė vėl nukelti
Tiesa, išbraukti iš darbotvarkės šį klausimą prašyta ir antradienį vykusio plenarinio posėdžio metu. Konservatorius Mantas Adomėnas kreipėsi į parlamento kolegas su prašymu nesvarstyti šio klausimo pateikimo stadijoje.
„Etatinio mokytojų darbo apmokėjimo ir klasių krepšelio įtvirtinimas, nematant viso paveikslo, nematant, kaip bus parengiamos tinklo reorganizavimo taisyklės, iš tikro, neleidžia apsispręsti“, – kalbėjo M.Adomėnas. Tiesa, vos vieno balso persvara toks pasiūlymas buvo atmestas.
