Mažiau atsparūs netylančiam triukšmui kauniečiai išlėkė į sodybas ar pajūrį, pikti gyventojai tvirtai uždarė langus, o likusieji įsiliejo į linksmybių jūrą.
Pirmadienį viskas staiga nutilo. Atrodo, lyg nieko ir neįvyko. Šį kartą šventė neįsiminė dar ir todėl, kad ją užgožė sėkmingas „Žalgirio“ krepšininkų pasirodymas Eurolygos finalinio ketverto etape.
Daugeliui kauniečių maloniau buvo stebėti ne riterių kovas prie Kauno pilies, o su atėjūnais iš Maskvos besikaunančius žalius-baltus riterius ant Belgrado arenos parketo.
Turbūt seniai nebuvo tokios ramios šventės policijos pareigūnams, medikams. Pastariesiems, tiesa, kartais kildavo sunkumų pasiekti senamiestyje sunegalavusius pacientus, tačiau taip nutiko tik dėl kauniečių noro žūtbūt privažiuoti kuo arčiau veiksmo vietos.
Nors į daugelį senamiesčio gatvių įvažiavimas buvo uždarytas, tai menkai gelbėjo. Automobiliai tiesiog išsidėstė platesniu perimetru aplink linksmybių oazę. Gegužės 19-osios, šeštadienio, vakare Jonavos gatvėje surikiuotų transporto priemonių eilė driekėsi iki sankirtos su Nuokalnės gatve.
Stebint tokį vaizdą šiek tiek neramu, kas nutiktų, jeigu pro tokią grūstį tektų prasibrauti sunkiasvoriam ugniagesių sunkvežimiui. Šįkart jokios pagalbos šventės dalyviams neprireikė, todėl niekas tokio reiškinio pernelyg nesureikšmino.
Sunku įpratinti žmones naudotis viešuoju transportu. Niekas nenori atsisakyti savo keturračio pagalbininko net ir tuomet, kai autobusas veža nemokamai, o iki artimiausios stotelės arčiau negu iki automobilio, palikto už kelių kvartalų.
Net baikeriai, kuriuos šiemet miesto valdžia įsileido į Kauno pilies prieigas, elgėsi nepriekaištingai. Jeigu ir nutiko koks nors smulkus eismo įvykis, tai tik tiek. Įprastomis dienomis įvyksta gerokai daugiau baisesnių nelaimių.
Galima pamanyti, kad kauniečiai išties išmoko civilizuotai švęsti viešosiose miesto erdvėse rengiamas šventes. Tik štai daugelis jų turbūt net tiksliai nežinojo linksmybių priežasties.
Šiemet šventėje tilpo trys pagrindiniai renginiai – Kauno dienos, Hanzos dienos ir baikerių šventė „Bike Show Millenium“. Visas jas dar galima skirstyti į smulkesnes dalis.
Dauguma senamiesčio gyventojų turbūt džiūgauja: vienas triukšmingas savaitgalis geriau negu trys, tačiau susieti šias tris progas reikėtų didelių pastangų.
Gimimo diena svarbi ne tik kiekvienam žmogui, bet ir miestui. Blogiau tai, kad net istorikai nežino, ar tikrai gegužės 20-ąją reikėtų laikyti svarbiausia data Kauno istorijoje. Jos pasirinkimą daugiausia lėmė aplinkybė, kad tokiu metu dažniausiai būna gražūs orai ir miestiečiams smagu išeiti iš namų pasidairyti į bundantį miestą.
Baikerių šventei gegužės pabaiga taip pat tinka, nors šiemet jie plieninius žirgus iš garažų ištraukė maždaug mėnesiu anksčiau ir jau spėjo išbandyti kelyje, atnaujinti įgūdžius. Gal dėl šios priežasties išvengė klaidų, lemiančių skaudžias nelaimes.
Tik štai baikerių judėjimas menkai susijęs su viduramžiais, kai garsiai buvo paminėtas Kaunas ir mieste pradėjo lankytis pirkliai. Baikerius ir prieš kelis šimtus metų gyvenusius vienuolius labiausiai vienija tik pomėgis gurkšnoti alų.
Hanzos dienos daugeliui žmonių siejasi su verslu ir prekyba. Jas turbūt galima būtų rengti bet kuriuo metų laiku, tačiau visi žino, kad šilti orai skatina plačiau atverti piniginę.
Gal vertėtų Hanzos dienas suporuoti su Kazimiero švente, kuri rengiama kovo mėnesį ir vilioja įvairiais dirbiniais bei gardumynais?
Kazimiero šventės rengėjai gal net sutiktų priglausti Hanzos dienų dalyvius Nemuno saloje. Tik ar pastarieji norėtų pasitraukti iš senamiesčio?
„Laikinoji sostinė“
