Viena mįslių: kas galėjo nutikti per savaitę, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) skirtame VSD rašte juodai užtušuotos vietos staiga tapo nebe paslaptis ir buvo paviešintos?
Kas ir kodėl siekė, kad informacija apie esą vis dar palaikomus kai kurių liberalų ryšius su koncernu ir verslininkų bandymus vėl perimti partijos vairą neišvystų dienos šviesos, ir kas pasistengė, kad ši paslaptis būtų atskleista?
Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas „Lietuvos rytui“ tvirtino turįs atsakymus į šiuos klausimus.
Politiko žiniomis, kad informacija apie dabartinius liberalų ir „MG Baltic“ ryšius neiškiltų aikštėn, esą buvo suinteresuota Vyriausybė, kurios vadovas Saulius Skvernelis yra laikomas vienu šiuo metu vykstančio parlamentinio tyrimo krikštatėvių.
Kai kurie politikai į Vyriausybės rūmus žvilgčioja ir svarstydami, ar S.Skvernelio patarėjo Tomo Garasimavičiaus atleidimas irgi nėra susijęs su Seimą pasiekusiomis slaptomis pažymomis.
Kreipėsi, bet nieko nepešė
Leidimą dirbti su slapta informacija turintis Seimo narys E.Gentvilas oficialiai kreipėsi į VSD, kad būtų leista susipažinti su užtušuota pažymos dalimi arba kad ji būtų paviešinta.
Partijos vedlį ypač domino ketvirtame pažymos puslapyje buvusi informacija, kad „MG Baltic“ didelę įtaką Liberalų sąjūdžiui išlaikė net po to, kai buvęs jo lyderis Eligijus Masiulis įkliuvo su galimu kyšiu.
E.Gentvilas įsitikinęs, kad privalo dabar, o ne dar po dešimties metų sužinoti, kas vyksta jo vadovaujamoje partijoje: „Man ši tema jautri, todėl aš garsiai kalbėjau, kad sieksiu susipažinti su ta užtušuota pažymos dalimi.
Negali būti taip, kad partijai ir dabar daroma kažkokia įtaka, galbūt net nusikalstama ar neleistina, o aš nesu apie tai informuojamas.“
Politiko nuomone, buvusi užtušuota pažymos dalis nesudaro valstybės paslapties, todėl ją paviešinus nebūtų atskleisti kokie nors ypatingi žvalgybininkų veikimo metodai.
VSD atsakė E.Gentvilui, kad pažyma yra išslaptinta ir perduota Seimo komitetui ir esą jis turi nuspręsti, ką ir kam rodyti.
„Gali būti, kad tušas iš pažymos buvo nuimtas po mano prašymo.
Bet kai paprašiau NSGK vadovo Vytauto Bako supažindinti mane su tos pažymos turiniu, jis ėmė rangytis ir raitytis, todėl teko tą informaciją gauti kitais kanalais. Beje, visai netrukus pažymas jau skaitė visa Lietuva“, – kalbėjo parlamentaras.
Siekė susigrąžinti kontrolę
Praėjusią savaitę paviešintoje pažymoje, be kita ko, nurodoma, jog „MG Baltic“ siekė, kad Liberalų sąjūdžio vadovu vietoj atsistatydinusio Remigijaus Šimašiaus taptų jiems parankesnis Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.
Žvalgybininkų teigimu, E.Masiuliui pasitraukus iš partijos, koncerno vadovai iš dalies prarado Liberalų sąjūdžio kontrolę, todėl buvo „priversti imtis veiksmų, t. y. pasirinkti kitą sau parankų asmenį“.
Anot VSD, juo esą tapo buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas V.Gailius, su kuriuo koncerno vadovai ir žurnalistas Tomas Dapkus palaikė artimus ryšius.
Teigiama, kad padedamas buvusio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio T.Dapkus pradėjo formuoti V.Gailiaus politinę strategiją, ieškojo kompromituojančios informacijos apie jo konkurentus partijoje.
Tokius VSD teiginius V.Gailius vadino kliedesiais ir tvirtino, kad ši tarnyba jį persekioja jau seniai.
Tuo metu Liberalų sąjūdis užsimojo su departamentu bylinėtis teisme.
Liberalai tvirtina, kad VSD pažymoje esanti informacija apie partijos steigimą yra klaidinga.
Atsisakė įvardyti interesą
E.Gentvilas „Lietuvos rytui“ taip pat pripažino domėjęsis, kas galėjo būti suinteresuotas, kad informacija apie dabartinę koncerno įtaką Liberalų sąjūdžiui VSD pažymoje būtų užtušuota.
„Tas nenoras buvo Vyriausybės lygiu – aš supratau, kad iniciatyva ėjo iš premjero“, – svarstė liberalų vadovas, paklaustas, kas galėjo rūpintis, kad ši informacija liktų paslaptis.
Bet E.Gentvilas atsisakė įvardyti galimą S.Skvernelio interesą: „Aš nespėliosiu. Aš turiu ir taip ką spėlioti: ar V.Gailius ir Petras Auštrevičius veikė savarankiškai ir tai patiko koncernui, ar „MG Baltic“ sukūrė scenarijų, pagal kurį jie veikė?
Į šiuos klausimus turiu rasti atsakymus, o S.Skvernelio interesas man nėra labai svarbus.“
Premjero žodžiai nudžiugino
Paklaustas, kaip jis padarė išvadą, kad Vyriausybės vadovas buvo suinteresuotas slėpti informaciją, kuri vis dėlto buvo paviešinta, E.Gentvilas pareiškė tiesiog tai žinąs: „Nesusidariau įspūdžio, o man buvo pasakyta, kad toks interesas yra.
Kas taip pasakė? Tai ne teismas, aš savo šaltinių neišduosiu. Be to, negaliu garantuoti, ar tai patikima informacija.
Kita vertus, nematau nieko bloga, kad S.Skvernelis čia galėjo turėti kokių nors savo interesų.“
Tiesa, žiniasklaidai paviešinus dalį VSD pažymos apie liberalų ir „MG Baltic“ ryšius premjeras pareiškė, kad reikėtų išslaptinti visą informaciją apie nederamus politikų ir verslininkų ryšius.
„Toks raginimas mane pradžiugino“, – sakė E.Gentvilas.
Tikino neturintis galimybių
„Ar ne jūsų iniciatyva buvo užtušuotas garsusis pažymos ketvirtas puslapis, kuriame minimi dabartiniai liberalų santykiai su „MG Baltic“?“ – vakar „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė paklausė S.Skvernelio.
„Tikrai tokios galimybės neturiu. Aš gavau tą informaciją kaip ir kiti valstybės vadovai, kur buvo atitušuota viskas, ir tą dalį, kur užtušuota.
Teikdamas komitetui VSD nusprendė, kas turi būti užtušuota arba kas turi būti išslaptinta.
Aš pasisakau už kuo didesnį šios informacijos viešinimą, bet tai sprendžia ne politikai, o VSD“, – tvirtino premjeras.
Bandė „autoritetą“ apsaugoti?
Taigi ar iš tiesų S.Skvernelis turėjo interesą slėpti tamsius politikos užkulisius?
Seime pusbalsiu kalbama, kad premjeras esą ir pats galėjo tuose užkulisiuose dalyvauti, nes pokyčiai Liberalų sąjūdžio vadovybėje trapiai valdančiajai koalicijai galėjo būti naudingi.
Beje, prieš pat pernai gruodį vykusius liberalų lyderio rinkimus sklido kalbų, kad V.Gailiui yra siūlomas teisingumo ministro postas.
Kalbėta, jog politikas pasiūlymu esą nesusigundė tik įvertinęs riziką, kad gali nepereiti prezidentės Dalios Grybauskaitės filtro.
Seimo koridoriuose taip pat buvo spėliojama, kad partijos pirmininko rinkimuose E.Gentvilui vienu balsu pralaimėjęs V.Gailius gali pasitraukti iš Liberalų sąjūdžio frakcijos ir išsivesti dar keletą bendražygių.
Kad tokios kalbos nebuvo be pagrindo, rodė ir keisti kai kurių liberalų manevrai balsuojant dėl biudžeto.
Vis dėlto suburti S.Skvernelį remiančių liberalių valstiečių frakciją neužteko balsų, nors valstiečiai žadėjo paskolinti legionierių.
Atrodo, kad V.Gailiaus ryšiai su premjeru buvo naudingi ir „MG Baltic“.
Verslininkai neslėpė džiaugsmo, kad parlamentaras gerai sutaria su S.Skverneliu.
„Lietuvos ryto“ šaltinių duomenimis, tai užfiksuota ir teismui perduotoje politinės korupcijos byloje.
Slapta įrašytame viename pokalbyje 2015 metų rugsėjo pabaigoje R.Kurlianskis atskleidė E.Masiuliui, kad Vitalijus (spėjama, kad kalbama apie V.Gailių. – Red.) turi „autoritetą Skverneliui“.
Sutapimas sukėlė įtarimų
Kai kurie parlamentarai atkreipė dėmesį į dar vieną intriguojantį sutapimą – vos NSGK pasiekė slaptos VSD pažymos, pareigų neteko S.Skvernelio energetikos patarėjas T.Garasimavičius, kuris anksčiau patarinėjo ir ekspremjerui Algirdui Butkevičiui.
Neabejojama, kad pilkuoju energetikos kardinolu vadintas T.Garasimavičius yra minimas žvalgybininkų raštuose, kitaip vargu ar būtų kviečiamas liudyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
Netrukus po to patarėjas buvo atleistas kaip praradęs pasitikėjimą, bet S.Skvernelis apie tai kalbėjo itin aptakiai: „Atėjo, pasiėmė daiktus, padėjo įsakymą ir pasakė, kad nuo šiandien nedirbu.“
Premjeras neigė, kad T.Garasimavičiaus atleidimas yra kaip nors susijęs su parlamentiniu tyrimu, tačiau politikai Seimo kuluaruose svarstė, jog valstiečiai esą galėjo iš anksto pasirūpinti, kad S.Skvernelis nepatektų į keblią padėtį, jei jo patarėjas VSD pažymose minimas neigiamame kontekste.
„Nekomentuosiu“, – atsakė NSGK komiteto vadovas V.Bakas, kai „Lietuvos rytas“ paklausė, ar jis pats neįspėjo Vyriausybės vadovo, kad jo patarėjas gali figūruoti VSD pažymose.
V.Bakas taip pat nieko nepasakė pasiteiravus, ar T.Garasimavičiaus atleidimas atsitiktinai sutapo su komitetą pasiekusiomis slaptomis VSD pažymomis: „Premjeras pats nuolat gauna slaptą informaciją, kuri gali padėti priimti sprendimus. Bet kol ši informacija nėra išslaptinama, aš negaliu jos aptarinėti.“
Pripažino, kad galėjo klysti
Seimo valstiečių frakcijos narys Naglis Puteikis pernai viešai buvo užsipuolęs T.Garasimavičių – vadino jį pilkuoju energetikos kardinolu ir nuogąstavo, kad šio patarėjo rankose sutelkta per daug galių.
Parlamentaras net įtarinėjo, kad žmonių nerinktas pareigūnas savo galiomis gali piktnaudžiauti, – be jo žinios esą nėra priimami jokie sprendimai energetikos srityje.
Bet šią savaitę N.Puteikis „Lietuvos rytui“ netikėtai pareiškė, kad dėl T.Garasimavičiaus galėjo ir suklysti: „Aš spėju, kad gindamas viešąjį interesą jis galėjo tapti auka.
Manau, jis buvo atleistas už tai, kad palaikė valstybės kontroliuojamą šilumos jėgainių statybą, įskaitant ir atliekų deginimą.
Kai „Lietuvos energijos“ interesai susikirto su vokiečių savivaldybių kontroliuojamos įmonės „Danpower“ interesais, premjero patarėjas krito šioje kovoje.“
N.Puteikis prisipažino kritikavęs tuometį S.Skvernelio patarėją, kad jo rankose sutelkta pernelyg daug galių, bet esą nežinojęs, jog tos galios galėjo būti naudojamos valstybės naudai.
Parlamentaras kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, VSD ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad būtų patvirtinti arba paneigti premjero viešai išsakyti nuogąstavimai dėl „Lietuvos energijos“ vykdomų kogeneracinių jėgainių projektų Kaune ir Vilniuje.
Grėsmę mato skirtingai
Anksčiau dėl šių projektų į teisėsaugą kreipėsi ir Vyriausybė.
S.Skvernelis pareiškė turįs iš patikimų šaltinių gautų žinių, kad kogeneracinių elektrinių projektai galėjo būti įgyvendinami neskaidriai, todėl gali būti stabdomi.
Tuo metu Energetikos ministerijos su „Danpower“ pasiektą taikos susitarimą, kuris Lietuvai gali kainuoti 18–25 mln. eurų, premjeras vadino naudingu valstybei.
Prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė šią savaitę pareiškė, kad Prezidentūra neturi duomenų, kuriais remiasi S.Skvernelis: „Jei premjeras turi, tegul atiduoda teisėsaugai ir ji atsakys.“
Prezidentė palaiko „Fortum“
Jėgainių Kaune ir Vilniuje projektus „Lietuvos energija“ vykdo kartu su suomių kapitalo įmone „Fortum Heat Lietuva“. Retai viešumoje pasirodanti prezidentė D.Grybauskaitė 2013 metais dalyvavo pirmojoje šios įmonės atliekų deginimo elektrinės Klaipėdoje atidarymo šventėje.
Lietuvos verslininkai visą laiką skundėsi, kad Prezidentūra proteguoja šią įmonę.
Kogeneracinių elektrinių Kaune ir Vilniuje projektams vadovauja buvęs prezidentės patarėjas Nerijus Rasburskis. Skelbiama, kad šiam asmeniui anksčiau priklausiusi bendrovė „AF-Consult“ jo vadovaujamiems projektams teikia maždaug 10 mln. eurų vertės konsultacijų.
R.Karbauskio atviravimai sukėlė nerimo
Įtarimų, kad valdantieji iš teisėsaugos gauna daugiau informacijos, nei galbūt derėtų, buvo kilę ir konservatorių lyderiui G.Landsbergiui. Pernai lapkritį jis dėl to kreipėsi į teisėsaugos institucijų vadovus.
G.Landsbergiui tada užkliuvo R.Karbauskio pasakymas, kad teisėsaugos institucijos su dabartiniais valdančiaisiais bendrauja kaip niekada atvirai ir glaudžiai – esą galbūt didesnis pareigūnų pasitikėjimas politikais atsirado iš teisėsaugos į politiką atėjus premjerui S.Skverneliui.
R.Karbauskis tada sakė, kad politikai privalo tuo pasinaudoti: „Jeigu gauname informaciją, tai kaip mes galime ją nutylėti?“
Po tokių pareiškimų konservatorių lyderis tada iškėlė klausimą, ar valdantieji disponuoja teisėtai iš teisėsaugos gaunama slapta informacija, ar tik giriasi tokią turintys, siekdami asmeninių politinių tikslų.
