Ekspertai perspėja, kad panašūs renginiai Kremliui – tarsi dovanėlė hibridiniame kare, todėl ragina tokius renginius remti patiems kontroliuojant jų turinį.
Nuolatinis Rusų kultūros dienų rėmėjas Viktoras Uspaskichas neslepia, kad būtent jis šiemet pakvietė į tradicinę šventę rusų atlikėją Viktorą Saltykovą. Šis viešai gailėjosi, kad sugriuvo Sovietų Sąjunga, ir aiškino, jog Krymas visada buvo rusų.
„Žinote, manau, Krymas visada buvo mūsų. Aš užaugau su Krymu, man jis buvo prarastas tik prieš 25 metus. O dabar vėl atgavau. O tai, kas nutiko prieš kelis dešimtmečius, dėl to nekaltas nei komunizmas, nei socializmas, tik žmonių kvailumas. Galima buvo palikti didžią valstybę. Kažką pagerinti, o tik pablogino, viską sugriovė“, – kalbėjo dainininkas V. Saltykovas.
Darbo partijos pirmininkas V. Uspaskichas sako, kad V. Saltykovui honorarą apmokėjo jo sūnus Rusijoje, kiek – neatskleidžia ir pasirodymo atšaukti neketina.
„Kaip galiu atsisakyti, viskas paskelbta, padaryta. Aš kovo mėnesį, prieš pakviečiant, buvau kreipęsis į URM ir organizatorius, kad pasakytų, kokį nors sąrašą, ko negalima kviesti. Tokio sąrašo nebuvo pateikta“, – pasakojo V. Uspaskichas.
Kultūros ir politikos painiojimu neretai kaltinami Rusų kultūros dienos organizatoriai šiemet pakvietė dar vieną į Kremliaus politikos taktą dainuojantį atlikėją – Olegą Pogudiną, pernai surengusį koncertinį turą okupuotame Kryme.
Tradicinio renginio organizatoriai sulaukė dovanėlės ir iš Vilniaus miesto savivaldybės – šiemet ji tapo oficialia šventės globėja. Tiesa, iki šiol finansiškai rėmusi šventę, šiemet savivaldybė neims mokesčio už Vingio parko nuomą, taip pat, nespėjus laiku suremontuoti estrados, skirs kelis šimtus suoliukų.
„Visi dabar tapo rusiško popso ekspertais, o aš toks nesu. Kai priimtas sprendimas būti renginio globėjais, savivaldybėje nėra tokių žmonių, kurie būtų identifikavę. Kaip ir pernai, kai dar koalicijoje koorganizatoriai buvo, ir tie patys klausimai buvo keliami, taip ir šiemet nusiųsta žinia, kad negali būti jokios propagandos, juostelių koloradų ir neadekvačių dalykų, kurie Lietuvoje netoleruotini“, – sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
„Tai turėtų būti už demokratinę Rusiją paminėjimai, o ne šventimas su tais, kurie pritarė Krymo aneksijai. Nuo tokių turėtų Lietuvos valdžios ar savivalda atsiriboti, o patys padėti organizuoti tai demokratiškos Rusijos daliai tokį paminėjimą. Aš tikiu ir rusų bendruomenėje Lietuvoje yra tokių žmonių, kurie ne visi V. Putiną garbina“, – teigė Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narė Rasa Juknevičienė.
Ekspertai perspėja – kol Lietuva tūpčioja vietoje, Kremlius toliau į savo pusę lenkia rusų bendruomenę Lietuvoje, o tradicinės Rusų kultūros dienos tampa hibridinio karo dalimi. Esą panašius renginius turėtų remti ir organizuoti ne Rusijos ambasada Lietuvoje, o savivaldybė ar kitos institucijos.
„Jei mes patys imtumės organizuoti, mes galėtume organizuoti su tais partneriais rusų bendruomenės vienos ar kitos. Ji tikrai visa nėra prokremliškai nusiteikusi. Mes tikrai rastume partnerius, su kuo tai daryti. Kai jau imtumės tai daryti patys, tai Rusijos ambasadai, kaip priešiškos įtakos tinklui, galėtume neleisti to daryti“, – svarstė Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas Marius Laurinavičius.
„Negalime priekaištauti, jei nedarome jokios įtakos. Kiti daro, kaip mano, ir štai jums rezultatas. Jei nepatenkinti tuo rezultatu, tai turėtume padaryti išvadas. Tai savivaldybė gal požiūrį pakeis, aktyviau dalyvaus ir turinio požiūriu“, – vylėsi užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Rusų kultūros dienos organizatoriai pateikti savo poziciją LRT TELEVIZIJOS laidai „Panorama“ atsisakė.
Lietuvos rusų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Viačeslavas Titovas pareiškė, kad paramos panašiems renginiams iš valdžios įstaigų neprašo, nes ji tiesiog per menka. Esą tautinių mažumų departamentas vienam renginiui gali skirti iki 4 tūkst. eurų, o tai išlaidų nepadengtų.
