Pagal siūlomą mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelį, pedagogams būtų mokama ne tik už pamokas ir pasiruošimą joms, bet ir už darbus bendruomenei, susitikimus su tėvais, metodines veiklas ir t.t. Tuo pačiu žadama, kad kils mokytojų atlyginimai: numatoma, kad vidutinis atlyginimas augs 20 proc. ir peržengs 1000 eurų.
Nukėlė dar kartą
Ketvirtadienį įstatymo projektas dėl mokytojų darbo etatinio apmokėjimo turėjo būti pateiktas Seimui, tačiau antrą kartą to padaryti nepavyko. Tvirtinant posėdžio darbotvarkę konservatorius Mykolas Majauskas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos paprašė šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad prieš šio klausimo užsiregistravo daugiau nei 20 Seimo narių paklausti, tarp jų 16 valdančiosios daugumos. Akivaizdu, kad klausimas yra neišdiskutuotas, labai daug norinčių paklausti, klausimams laikas skirtas ribotas.
Prašau išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės ir diskutuoti taip, kad visi Seimo nariai galėtų užduoti klausimus ir gauti atsakymus“, – Seimo salėje kalbėjo M.Majauskas.
Tokiam jo siūlymui buvo pritarta gana nedidele parlamentarų balsų persvara. Už tai, kad klausimas būtų išbrauktas, balsavo 57 parlamentarai, prieš 43, o 8 susilaikė.
Galėjo prieštarauti Konstitucijai
Pasiūlymas Seimui turėjo būti pateiktas dar antradienį, tačiau dar prieš pateikiant jį plenariniame posėdyje, projektas buvo išimtas iš darbotvarkės. Tai buvo padaryta, nes teisininkų pastabas dėl galimos prieštaros Konstitucijai antradienį ryte svarstęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas padarė pertrauką.
Seimo kanceliarijos teisininkai priekaištų turėjo dėl darbo apmokėjimo skirtingą išsilavinimą turintiems mokytojams. Anot jų, įstatyme numatyti skirtingi reikalavimai bendrojo ugdymo bei profesinio ir neformaliojo ugdymo pedagogams, o atlygį siūloma „iš esmės suniveliuoti“.
Teisininkai siūlė, kad aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei pedagogo kvalifikaciją turinčio mokytojo atlyginimas būtų apskaičiuojamas tokiu pačiu principu kaip ir neformaliojo švietimo mokytojui su viduriniu išsilavinimu.
Dar trečiadienį švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad kilusios problemos buvo išspręstos ir klausimas ant Seimo narių stalų guls ketvirtadienį. Jis tikėjosi parlamentarų palaikymo.
Nemano, kad skubama
Tuo tarpu ketvirtadienį parlamente surengtos Vyriausybės valandos metu kilo klausimai ir dėl to, ar tikrai buvo kalbėtasi su mokyklų atstovais, nes rajonuose gausu mokytojų, kurie mano, jog modelio įvedimas situaciją pablogintų.
„Ar nemanote, kad tai yra kiek skubota? Jau labai nedaug liko laiko iki naujų mokslo metų pradžios. Ar verta taip skubėti? Ten yra gerų dalykų, bet yra ir detalių, kurios pablogintų kai kurių mokyklų ir mokytojų padėtį“, – kalbėjo A.Gelūnas.
Premjeras į tai atsakė, kad šis projektas yra itin svarbus ir gal net per ilgai diskutuotas. S.Skvernelis teigė, kad nežinoma nė viena situacija, kai mokytojui galėtų pablogėti sąlygos.
Premjeras mokytojus ramina
Visgi, gražūs pažadai įtikina ne visus mokytojus. Dalis jų penktadienį nusprendė streikuoti: prie dvejų valandų streiko prisijungė apie tūkstantį mokytojų iš 52-ejų mokymo įstaigų. Tuo tarpu premjeras Saulius Skvernelis antradienį kalbėdamas LRT radijuje tikino, kad įvedus naująjį modelį mokytojų gyvenimas gerės.
Nors pedagogai baiminamasi, kad teks daugiau dirbti už tą patį atlyginimą, premjeras skubėjo juos raminti, kad dabar mokytojai turės geresnes socialines garantijas. „Tai stabili darbo vieta, susijusi su etatu, mokytojams bus apmokėta už papildomus darbus, kuriuos jie daro būdami mokykloje. Bus galimybė ruoštis pamokoms, kelti kvalifikaciją ir gauti didesnį atlyginimą“, – sakė premjeras.
S.Skvernelis teigė, kad mokyklų vadovai privalės spėti naująjį modelį įdiegti iki naujųjų mokslo metų pradžios.
Šiais mokslo metais Lietuvoje veikia 1125 bendrojo ugdymo mokyklos, 738 darželiai, 297 neformaliojo vaikų švietimo įstaigos – iš viso 2160 švietimo įstaigų. Jose dirba daugiau kaip 53 tūkst. pedagogų, iš jų 33 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklose.
