Kol krepšinio mėgėjai per Lietuvoje vykusį Europos krepšinio čempionatą mėgavosi įspūdingais metimais ir pergalėmis, pareigūnai skaičiavo netgi išgertus vandens buteliukus.
Trečiadienį į Vilniaus apygardos teismą (VAT) atvykusi Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) ir Panevėžio savivaldybės finansinius dokumentus tikrinusi specialistė Gražina Popovienė pareiškė, kad į buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktas mineralinis vanduo, kurį Europos čempionato rengėjai gavo dovanų iš rėmėjų.
Atidžiai ieškojo klaidų
„Vanduo išgertas ir jo nebėra, tai koks čia turtas“, – bandė aiškinti teisiamųjų suole atsidūrusios Panevėžio savivaldybės finansininkės, tačiau G.Popovienė atsakė, kad tai, kas dovanota, laikoma turtu.
Lietuvos krepšinio federacijos ataskaitose pažeidimų aptikusi G.Popovienė teismui pateiktoje išvadoje ją apibūdino lyg aferistų organizaciją: „Neįmanoma nustatyti jos dydžio, veiklos, įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo.“
Specialistė aiškino, kad, pagal įstatymus, LKF privalėjo atidaryti atskirą sąskaitą ir tiksliai fiksuoti, kaip naudojami iš Panevėžio savivaldybės gauti maždaug 700 tūkstančių eurų ir rėmėjų pinigai.
Rėmėjams klausimų nekilo
Didžiausi krepšinio čempionato rėmėjai – bendrovės „Kauno grūdai“ savininkas Tautvydas Barštys ir „Vičiūnų“ įmonių grupės savininkas, dabartinis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis – trečiadienį teisme tikino, kad jiems net nekilo minčių domėtis, kam LKF panaudos jų skirtus pinigus.
Tokių klausimų nekilo, nes pinigų iš verslininkų prašė krepšinio pasaulyje gerai žinomi žmonės – tuometis LKF prezidentas Vladas Garastas, Arvydas Sabonis, Mindaugas Špokas.
„Svarbus renginys. Surengti tokias varžybas buvo unikali galimybė, todėl juokinga po tiek laiko vis dar aiškintis čempionato finansinius užkulisius“, – kalbėjo T.Barštys, nebeprisimenantis net kokią sumą skyrė čempionatui.
V.Matijošaitis prisiminė, kad didžiausiam krepšinio renginiui buvo prašoma beveik 145 tūkst. eurų: „Buvo kalbama, kad šiuo metu trūksta lėšų Panevėžio viešbučiui ar kažkam, ir mes tikrai tam neprieštaravome.“
Įtiko tik vienas viešbutis
Tuomečiai LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas, Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius ir keli buvę jo pavaldiniai iki šiol teisiami už tai, kad 2011 metų krepšinio čempionatui skirti savivaldybės pinigai atiteko privačiam verslui – viešbučio „Romantic“ rekonstrukcijai.
Dabartinis LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas, kaip ir anksčiau liudiję LKF vadovai, tvirtino, kad rekonstruoti šį viešbutį buvo būtina.
Tuo metu tai buvo vienintelė vieta, kur galėjo būti apgyvendintos Panevėžyje turėjusios žaisti vieno pogrupio komandos.
„Panevėžys siūlė dar kelias alternatyvas, tačiau Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) atstovams jos tik keldavo šypseną.
Net gyvenamąjį namą buvo planuojama paversti penkių žvaigždučių viešbučio lygį atitinkančia įstaiga“, – pasakojo M.Špokas.
Vyriausybė nesikišo
Artėjant čempionatui tikrinti, kur Panevėžys ketina apgyvendinti sportininkus ir gausų būrį žurnalistų, FIBA atstovas atvykdavo kelis kartus per savaitę.
Jo vizitus prisiminė ir liudyti į teismą iškviestas tuometis premjeras Andrius Kubilius.
Politiko teigimu, likus metams iki Europos čempionato Kaunas dar neturėjo arenos, o mažesniesiems miestams – Alytui ir Panevėžiui – trūko viešbučių.
A.Kubilius teigė, kad per Vyriausybės pasitarimą miestų vadovams buvo nurodyta suktis, kaip išmano.
„Vyriausybė prisiėmė FIBA įsipareigojimus, bet kaip savivaldybės juos turėjo įgyvendinti? Jos pačios juk negalėjo užsiimti ūkine veikla ir statyti viešbučių“, – domėjosi advokatas Gintaras Černiauskas.
Merams – įtemptas metas
Alytus viešbučio nepasistatė, todėl šiame mieste žaidusios komandos buvo apgyvendintos Druskininkuose. Su policijos palyda, viršydami leidžiamą greitį, autobusai krepšininkus vežė į rungtynes.
Kaunas sprendė kitą klausimą – iš kur gauti lėšų „Žalgirio“ arenai ir Nemuno salai sutvarkyti.
Tuometis Kauno meras Andrius Kupčinskas teigė tuomet su nerimu laukęs Panevėžio sprendimo dėl viešbučio. Jei Panevėžys nebūtų radęs, kur apgyvendinti komandų, šio pogrupio rungtynės būtų vykusios senojoje Kauno sporto halėje.
„Jei būtų taip įvykę, būtų reikėję investuoti į Halės remontą. Tai būtų nelogiška, nes mes stengėmės, kad atsirastų „Žalgirio“ arena“, – įtemptas dienas prisiminė A.Kupčinskas.
Galvojo tik apie pergales
Kad įgyvendintų visus reikalavimus, Panevėžio savivaldybės ir LKF vadovai pasirašė ilgalaikę sutartį, bet už tai ir vieni, ir kiti atsidūrė teisiamųjų suole.
Jiems pareikšti kaltinimai nustebino ir A.Kubilių.
Tuometis premjeras teigė, kad po to, kai Panevėžio savivaldybė susitarė su LKF rekonstruoti viešbutį „Romantic“, Vyriausybė negavo jokių signalų, kad kas nors padaryta nusikalstamai ar neteisėtai: „Mes tuomet jau galvojome, iš kur gauti pinigų premijoms, jei Lietuva laimės čempionatą.
Nors Lietuva nelaimėjo, šis renginys buvo didelė sėkmė.
Jis davė ir ekonominės naudos. Valstybei tai kainavo 20 milijonų eurų, bet pajamos tikrai buvo didesnės.“
Prašo atlyginti žalą
A.Kubilius neabejojo, kad čempionatas buvo pelningas ir Panevėžio savivaldybei. Pasirašius ilgalaikę sutartį su LKF, krepšinio renginiai mieste vyko penkerius metus.
„Arena buvo užimta, vyko varžybos, atvažiavo ir apsigyveno sportininkai bei žiūrovai. Miestas gavo naudos, kurią galima nesunkiai apskaičiuoti“, – sakė A.Kubilius.
Tačiau prokurorai skaičiavo kitaip. Jie nusprendė, kad Panevėžio savivaldybė gavo ne pelno, o patyrė nuostolių. Tiek pat, kiek ir skyrė krepšinio čempionatui, – 700 tūkstančių eurų.
Toks ieškinys yra pareikštas čempionato rengėjams ir tuomečiams savivaldybės atstovams.
Ekspertams – painiava
„Su Krepšinio federacija ilgai derėjomės dėl pinigų sumos ir nusiderėjome apie 30 tūkstančių eurų. Ar būtume vedę derybas, jei būtume norėję šiuos pinigus pasisavinti?“ – „Lietuvos rytui“ sakė tuometis Panevėžio meras V.Satkevičius. Kad padengtų tik prokurorų įžiūrimus nuostolius, areštuotas jo butas.
Teismui pateiktose finansų ekspertės išvadose teigiama, kad Panevėžio savivaldybė esą patyrė išlaidų ir mokėdama už renginius, už kuriuos jau buvo sumokėję rėmėjai.
Tokios specialistės G.Popovienės įžvalgos prajuokino M.Balčiūną. „Pirmiausia mes organizavome renginius už rėmėjų lėšas, o vėliau mūsų patirtas išlaidas apmokėjo savivaldybė“, – po teismo posėdžio aiškino buvęs LKF generalinis sekretorius.
Kiek kainuoja rungtynės?
Kiek kainuoja surengti krepšinio rungtynes, bandė paaiškinti ir dabar šias pareigas einantis M.Špokas. Jo teigimu, būsimosios Lietuvos ir Latvijos krepšinio rinktinių rungtynės Vilniaus „Siemens“ arenoje kainuos 80 tūkstančių eurų.
Panevėžyje prieš ir po čempionato krepšinio renginiai vyko penkerius metus.
„Šio miesto arena iš visų didžiųjų arenų krepšiniui pritaikyta mažiausiai. Tiek, kiek LKF per penkerius metus išleido Panevėžyje, nebūtų išleidusi nė viename kitame mieste“, – aiškino M.Špokas.
„Kai jūs ateinate į cirką, pinigus mokate tik už bilietus. Visas cirkas – organizatoriaus. Mes už viską susimokame, o pelnas lieka miestui. Kodėl nė vienas meras nesimuša dėl moterų ar jaunučių varžybų? Nes jos nemokamos. Visi nori gražaus renginio, už kurį visi susimoka“, – aiškino M.Špokas.
Teisiami Panevėžio savivaldybės atstovai apgailestavo, kad, pasibaigus sutarčiai su LKF, šiame mieste jau kelerius metus nebuvo nė vieno rimto tarptautinio krepšinio renginio.
