Prieš metus premjero sudaryta darbo grupė paskelbė, kad ši aukštoji mokykla kartu su Šiaulių universitetu (ŠU) turėtų būti prijungta prie Vilniaus universiteto (VU). Tačiau MRU vadovai dar spalio pradžioje paskelbė, kad nors palaiko aukštojo mokslo tinklo pertvarkos idėją, nemato galimybių susijungti su kitu universitetu ir sieks likti savarankišku.
Tačiau dabar Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) informuoja, kad pagal Seimo patvirtintą valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą, MRU siūloma prijungti prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU). Anot viceministro Giedriaus Viliūno, tokiam planui jau pritarė abiejų universitetų tarybos.
„Kitas šio prijungimo proceso žingsnis – jo svarstymas Seime. Numatoma, kad Vyriausybė Seimui pateiks formalų siūlymą dėl šio klausimo. Tikėtina, kad tai įvyks dar šioje pavasario sesijoje. Pirmuoju svarstymu Seimas pritaria pačiam prijungimo faktui, paskui abu universitetai yra įpareigojami parengti naują jungtinio universiteto statuto projektą ir reorganizavimo sąlygas, tada Seimas antruoju etapu apsvarsto šiuos dokumentus.
Juos patvirtinus būna numatyta konkreti data ir pagrindiniai principai, pagal kuriuos tas procesas įvyks. Tikimasi, kad antrasis etapas galėtų įvykti iki šių metų pabaigos, tikėtina, Seimo rudens sesijoje. Tada turėtų ir paaiškėti galutinė universitetų prijungimo data“, – komentavo G.Viliūnas.
Toks aukštųjų mokyklų sujungimas gali nustebinti ne vieną, nes jų kryptys – gana skirtingos. VGTU žinomas, kaip inžinerinių ir technikos mokslų specialistų kalvė, tuo tarpu MRU daugiausia orientuojasi į teisės, finansų ir verslo sritis.
Vertina teigiamai
MRU rektorius doc. dr. Algirdas Monkevičius jau seniau yra sakęs, kad šių aukštųjų mokyklų jungtuves vertina teigiamai. Pasak jo, savo studijų ir mokslo profiliuose du stiprūs Vilniaus universitetai gali turėti bendrą viziją, išsikelti ir pasiekti labai ambicingus uždavinius, išnaudodami tarpdicipliniškumo ir tarpkryptiškumo galimybes.
„Stiprus technologinių mokslų branduolys yra labai reikalingas šaliai, jis ir toliau būtų išsaugotas, auginamas ir papildomas naujomis tarpdisciplininėmis mokslo ir studijų kryptimis.
Technologinės studijų ir mokslo kryptys kartu su teisės, ekonomikos, vadybos, viešojo saugumo ir valdymo, psichologijos, edukologijos ir kitais socialiniais mokslais gali sukurti tokią studijų ir mokslo kokybę, kurios šiuo metu reikia šalies socialinei gerovei ir pasaulinio konkurencingumo didinimui“, – komentavo A.Monkevičius.
Anot MRU rektoriaus, integruojant MRU ir VGTU, o ne VU ir MRU veiklas Vilniuje toliau veiktų dvi stipriausios Lietuvos teisės mokyklos. Lietuvos teisininkų bendruomenė vieningai pasisako už būtinumą išsaugoti dvi teisės mokyklas tokiu būdu išvengiant teisės specialistų rengimo monopolizavimo.
Pasak rektoriaus, koncentruodami VGTU ir MRU mokslinį potencialą, išnaudodami abiejų universitetų privalumus, universitetai gali sukurti didelę technologinių ir socialinių mokslų sinergiją, konsoliduoti ir sustiprinti technologinių ir socialinių mokslų studijų programas.
„Lietuvai, kaip ir kitoms Europos ir pasaulio valstybėms, susiduriant su naujais migracijos, kibernetinio saugumo, valstybės viešosios tvarkos ir saugumo užtikrinimo iššūkiais, jų teisiniu reglamentavimu, ypač reikalinga technologinių ir socialinių mokslo sričių sąveika bei inovacijų kūrimas ir jų pritaikymas.
Esame pasirengę ieškoti naujų sprendimų, kaip efektyviau išnaudoti esamą studijų infrastruktūrą ir auginti sukauptą mokslinį bei studijų potencialą, užtikrinant tarptautinį konkurencingumą“, – sakė A. Monkevičius.
Išlaikys VGTU vardą
VGTU rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas sakė, kad dar praėjusių metų pabaigoje VGTU Taryba nutarė pritarti ir dalyvauti valstybinių universitetų tinklo pertvarkoje bei įgyvendinti Vyriausybės inicijuotą pasiūlymą reorganizuoti MRU prijungimo būdu perduodant jo teises VGTU ir išlaikant VGTU vardą.
„Įgyvendinant universitetų tinklo optimizavimo planą, būtina susitelkti į svarbiausius šio proceso tikslus: užtikrinti šalies socialinį ir ekonominį augimą, šalies tarptautinio konkurencingumo didinimą, akademinio ir mokslinio potencialo sutelkimą ir kokybės didinimą, tarpdisciplininių tyrimų, inovacijų bei tarptautiškumo plėtrą. Esame orientuoti į šių valstybės poreikių įgyvendinimą.
Matydami šiandieninę tarpdiscipliniškumo svarbą aukštajame moksle, suvokiame, kad technologinius studijų dalykus integruodami su vadybos, teisės mokslais bei viešojo saugumo sprendimais ir išlaikydami technologinių mokslų pagrindą, sukursime būtent tą kokybę, kurios šiuo metu reikia šalies socialinei raidai ir konkurencingumo auginimui“, – siūlymą komentavo VGTU rektorius.
Pasak A.Daniūno, remiantis tarptautine technologinių universitetų valdymo patirtimi, jau dabar socialinių mokslų – verslo, ekonomikos, finansų, kūrybinių industrijų – programos sudaro apie 30 proc. VGTU studijų.
Kaip kalbėjo VGTU rektorius, aktualių studijų krypčių prijungimas prie VGTU galėtų prisidėti prie dar didesnės technikos ir socialinių mokslų potencialo sinergijos didinimo, išlaikant ir pabrėžiant stipriąją VGTU techninių mokslų šerdį, o svarbiausia – tinkamai užtikrintų studentų, dėstytojų, mokslininkų ir šalies interesus.
„Esame pasiruošę ieškoti sprendimų, kaip efektyviau išnaudoti esamą studijų infrastruktūrą ir auginti sukauptą mokslinį potencialą. MRU turimų studijų programų ir krypčių integracija į VGTU leistų pasiekti norimą sinerginį efektą, didintų kokybę ir atitiktų ne tik šalies, regiono, bet ir Europos poreikius, kuriant naują technologinę ateitį“, – sakė A.Daniūnas.
Reikalingi du teisininkus ruošiantys universitetai
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas mano, kad pasiūlymas sujungti šiuos universitetus yra logiškas. Pasak jo, būtų prasminga išlaikyti dvi susiformavusias, teisininkus ruošiančias aukštąsias mokyklas – MRU ir VU.
„Ir idėjų konkurencija, ir galų gale tai, kad visi teisininkai nebūtų kursiokai, suolo draugai ir kad būtų skirtis tarp bendruomenių. Konkurencija būtų sveikas dalykas, turint omenyje, kokį teisininkai atlieka vaidmenį visuomenėje – teisėjai, tyrėjai, specialiųjų tarnybų darbuotojai ir t.t.“ – kalbėjo M.Adomėnas, pridurdamas, kad jam atrodo prasminga, kad visos teisės studijos nebūtų sukoncentruotos viename centre.
Be to, ir moksline prasme, anot Seimo nario, naudinga turėti dvi tokio tipo mokyklas. Jo nuomone, jei viskas būtų sujungta į vieną aukštąją mokyklą, išnyktų idėjų skirtingumas ir perspektyvumas.
M.Adomėnas taip pat sakė, kad nors VGTU dažnai siejamas su inžinerijos ir technikos mokslais, jis jau dabar turi gana stiprų socialinių mokslų padalinį. Susijungimus su MRU šią sritį tik pastiprintų.
„Reikia nepamiršti, kad VGTU, labai nesiskelbdamas, padarė nemenką įdirbį ir prieš keletą metų, kai VU džiaugėsi pakliuvęs į universitetų 500-uką, antrasis Lietuvoje buvo būtent VGTU. Kitaip tariant, nereikia jo nuvertinti.
O organizacinio pastiprinimo ir aukštesnių standartų labiau reikėtų, galbūt, MRU, kadangi ten mažėja studentų. Tad tikrai manau, kad toks jungimas yra logiškas“, – kalbėjo ŠMK pirmininko pavaduotojas.
