Manoma, kad mokinių skaičiaus mažėjimą lemia mažėjantis gyventojų skaičius. Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duomenimis, šių metų pradžioje mūsų šalyje buvo 523,5 tūkst. 7–24 metų gyventojų. Tai yra 25 tūkst., arba 4,6 proc., mažiau nei pernai.
Daugėjo tik pradinukų
2017–2018 mokslo metų pradžioje visoje Lietuvoje veikė 1125 bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi 326,1 tūkst. mokinių. Praėjusiais mokslo metais mokyklose buvo 4,8 tūkst., arba 1,5 proc., daugiau vaikų.
Per metus pradinėse klasėse besimokančių vaikų skaičius išaugo 2,7 tūkst., arba 2,4 proc. Pradinukų skaičiaus didėjimą lėmė prieškriziniu laikotarpiu, 2005–2009 metais, padidėjęs gimstamumas. Tačiau 2013–2016 metais didėjęs pirmokų skaičius 2017-aisiais pradėjo mažėti.
Praėjusiais metais į pirmą klasę atėjo 29,7 tūkst. vaikų, arba 875 (2,9 proc.), mažiau nei 2016-aisiais. Dauguma pirmokų – 94,7 proc. – buvo septynmečiai, 2,9 proc. šešiamečiai, o 2,4 proc. aštuonmečiai ir vyresni. Skaičiuojama, kad 5012 klasės moksleivių skaičius sumažėjo 3,5 proc. (7,6 tūkst.).
2017 m. bendrojo ugdymo mokyklose pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus gavo 27 tūkst. mokinių (2016 m. – 30 tūkst.), brandos atestatus – 24 tūkst. abiturientų (2016 m. – 25 tūkst.). Dauguma abiturientų (69 proc.) tais pačiais metais tęsė mokslus: 37 proc. – universitetuose, 23 proc. – kolegijose, 9 proc. – profesinio mokymo įstaigose.
20 proc. siekė antros specialybės
2017–2018 mokslo metų pradžioje profesinio mokymo įstaigose mokėsi 42,1 tūkst. mokinių, tai 5,6 tūkst., arba beveik 12 proc., mažiau nei 2016–2017 mokslo metais.
Pernai į profesinio mokymo įstaigas priimta 20 tūkst. mokinių (2016 m. – 25,6 tūkst.). Tarp jų 1,2 tūkst. (6 proc. visų įstojusių) yra baigę aukštąsias mokyklas, 2,8 tūkst. (14 proc.) – baigę profesinio mokymo įstaigas. Tai reiškia, kad 20 proc. visų pernai stojusių į profesines mokyklas siekė įgyti antrą specialybę.
Kaip jau anksčiau pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), priėmimas į profesinio mokymo įstaigas šiemet planuojamas atsižvelgiant į specialistų poreikio prognozes ir į šalies regionų prioritetines plėtros sritis. Daugiausia mokinių numatoma priimti į gamybos ir perdirbimo, inžinerinės pramonės, verslo ir administravimo, statybos, socialinės gerovės sritis.
Numatoma, kad profesinio mokymo įstaigose valstybė finansuos kiek daugiau nei 20 tūkst. vietų. Priėmimas į jas, kaip ir pernai, vyks centralizuotai per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sistemą.
Prognozuojama, kad 2020 metais reikalingiausi bus inžinerijos ir inžinerinių programų, verslo ir administravimo, gamybos ir perdirbimo bei transporto paslaugų programas profesinėse mokyklose baigę specialistai.
Šiemet planuojama kone tūkstančiu daugiau moksleivių priimti į gamybos ir perdirbimo programas. Iš viso tokių bus 2093. Maždaug 800 augo ir siūlomų vietų informacijos ir ryšio technologijų programose skaičius, jų bus priimama 1728.
Prognozės rodo, kad 2020 metais bus minimalus poreikis baigusių žuvininkystės, miškininkystės, programas. Todėl šiemet numatoma į šias programas priimti po 75 moksleivius. Mažės ir žemės ūkio specialistų poreikis. Jų į profesines mokyklas planuojama priimti 600. Mažiau moksleivių bus priimama ir į slaugos, menų programas.
2017-aisiais profesinio mokymo įstaigos parengė 16 tūkst. kvalifikuotų specialistų, tarp jų daugiausia inžinerijos (3,4 tūkst.), verslo (3,1 tūkst.), paslaugų asmenims (2,9 tūkst.), statybos (1,9 tūkst.) srities specialistų. 2017 m. 4,5 tūkst. absolventų kartu su profesija gavo brandos atestatus.
Nedaugėja ir studentų
Šalies aukštosiose mokyklose studijuoja 40 proc. 20–24 metų jaunimo. Šiuo metu šalyje yra 43 aukštosios mokyklos – 21 universitetas ir 22 kolegijos. 2017–2018 mokslo metų pradžioje aukštosiose mokyklose studijavo 117,7 tūkst. studentų, iš jų universitetuose – 82,3 tūkst., kolegijose – 35,4 tūkst. Palyginti su praėjusiais 2016–2017 mokslo metais, studentų universitetuose sumažėjo 5,5 tūkst. (6,4 proc.), kolegijose – 2,2 tūkst. (5,7 proc.). Nevalstybinėse aukštosiose mokyklose (7 universitetuose ir 10 kolegijų) studijavo 10,4 tūkst., arba beveik 9 proc. visų studentų.
2017 m. į kolegijas ir universitetų bakalauro ir vientisąsias studijas buvo priimta 26,6 tūkst. studentų – 2,5 tūkst., arba 8 proc., mažiau nei 2016 m.
2017–2018 mokslo metų pradžioje universitetuose bakalauro studijose studijavo daugiau kaip pusė (52,7 tūkst., arba 64 proc.) visų universitetų studentų. Magistro kvalifikacinio laipsnio siekė 25,2 tūkst., daktaro mokslo laipsnio – 2,4 tūkst. studentų, rezidentūroje studijavo 1,8 tūkst. būsimų medikų.
2017 m. aukštosios mokyklos parengė 27,6 tūkst. aukštojo mokslo specialistų. 2017 m. kolegijose profesinio bakalauro laipsnis suteiktas 8,3 tūkst. absolventų, universitetuose 11,2 tūkst. studentų suteiktas bakalauro, 7,2 tūkst. – magistro, 296 – mokslo daktaro laipsnis, 613 absolventų, baigę laipsnio nesuteikiančias studijas, įgijo profesinę kvalifikaciją. Daugiausia parengta verslo ir administravimo specialistų (6 tūkst., arba penktadalis visų absolventų), inžinerijos (3,6 tūkst.), sveikatos mokslų (3,7 tūkst.), socialinių mokslų (2,8 tūkst.), teisės (1,6 tūkst.) specialistų.
Šalies aukštosiose mokyklose studijavo 7,7 tūkst. užsienio piliečių, tai sudarė 6,6 proc. visų studentų. Palyginti su praėjusiais 2016–2017 mokslo metais, studentų užsieniečių padaugėjo 0,4 tūkst. (6 proc.), o palyginti su 2010–2011 m. – beveik du kartus. Daugiau negu pusė (60 proc.) universitetuose ir kolegijose studijuojančių užsieniečių yra Europos šalių piliečiai, daugiau kaip trečdalis studijuoti atvyko iš Azijos šalių.
Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostato duomenimis, 2016 m. Europos šalių aukštosiose mokyklose studijavo 7,9 tūkst. jaunuolių iš Lietuvos. Daugiausia lietuvių studijavo Jungtinėje Karalystėje (49,7 proc.), Danijoje (18,3 proc.), Lenkijoje (11,2 proc.).
