Projektas išimtas iš darbotvarkės, nes teisininkų pastabas dėl galimos prieštaros Konstitucijai antradienį ryte svarstęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas padarė pertrauką.
Seimo kanceliarijos teisės departamentas priekaištų projektui turi dėl darbo apmokėjimo skirtingą išsilavinimą turintiems mokytojams.
Anot teisininkų, Švietimo įstatyme numatyti skirtingi reikalavimai bendrojo ugdymo bei profesinio ir neformaliojo ugdymo pedagogams, o atlygį siūloma „iš esmės suniveliuoti“.
Teisininkai kritikuoja, kad aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei pedagogo kvalifikaciją turinčio mokytojo atlyginimas būtų apskaičiuojamas tokiu pačiu principu kaip ir neformaliojo švietimo mokytojui su viduriniu išsilavinimu.
Švietimo įstatymas reikalauja, kad bendrojo ugdymo pedagogai turėtų aukštąjį pedagoginį ar jam prilygintą išsilavinimą, tuo tarpu profesijos ar neformaliojo ugdymo mokytojams pakanka profesinio, vidurinio išsilavinimo bei pedagoginių, psichologinių kursų.
Įvesti pedagogų etatinį apmokėjimą siūlo Vyriausybė. Numatoma, kad etatinis darbo apmokėjimas būtų įvedamas per du etapus: nuo 2018 ir 2019 metų rugsėjo mokytojams palaipsniui daugėtų apmokamų ne tiesiogiai pamokų vedimui skirtų valandų.
Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimas leis sureguliuoti pedagogų darbo krūvius ir atlyginti už visus darbus mokyklos bendruomenei.
Pagal pataisas, mokytojų etatą sudarytų 1512 metinių valandų. Iš jų kontaktinei veiklai – pamokoms, konsultacijoms, būrelių vedimui ir pan. – bus galima skirti iki 1008 val. per metus, pradedantiesiems mokytojams – iki 756 val. per metus.
Kitas laikas būtų skiriamas nekontaktinėms valandoms – su pamokomis susijusioms veikloms ir papildomoms veikloms mokyklos bendruomenei, pavyzdžiui, darbui su mokyklos socialiniais partneriais, vadovavimui klasei, vadovavimui studentų pedagoginei praktikai ir pan.
Etatinis darbo užmokestis būtų taikomas visiems valstybinių ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų, taip pat profesinių mokyklų ir neformaliojo švietimo mokytojams.
Valandoms už papildomus darbus atlyginti nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos iš valstybės biudžeto skiriama 17,4 mln. eurų. Iš viso naujam mokytojų darbo užmokesčio modeliui įvesti iš valstybės biudžeto numatoma skirti 95 mln. eurų.
Vyriausybė žada, kad baigus diegti etatinio apmokėjimo modelį 2019 metų rugsėjo 1 dieną vidutinis mokytojo darbo užmokestis padidės apie 20 proc. – sieks daugiau nei 1000 eurų. (iki mokesčių).
Dalis pedagogų praėjusią savaitę streikavo prieš ketinimus įvesti etatinį apmokėjimą, baimindamiesi, kad reforma jų padėtį pablogins.
Kaip skelbė streiką rengusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) atstovai, iš viso norą jungtis prie streiko pareiškė apie 1 tūkst. šalies pedagogų iš maždaug 53 tūkst. dirbančių šalyje.
