Jis penktadienį su likusiu Ministrų kabinetu dalyvavo pratybose, kur buvo simuliuojamas valstybės pasirengimas didelio kiekio sąjungininkų karių atvykimui į Lietuvos teritoriją.
„Yra ir teisinio reglamentavimo spragos, arba neaiškumai, arba dviprasmybės. Tai šitos pratybos (...) praktiškai realioje situacijoje parodė, kaip reikėtų veikti Vyriausybei, kokius dar reikėtų daryti namų darbus, kad nebūtų diskusijų iš teisinės pusės“, – žurnalistams prie Valstybės saugumo departamento sakė ministras pirmininkas.
Mokymai ministrams buvo suskirstyti į keturis scenarijus, susijusius su paaštrėjusia saugumo situacija ir būtinybe priimti sąjungininkų pajėgas.
Jie treniravosi sąjungininkų priėmimui panaudoti infrastruktūrą, rezervo lėšas.
Pratybų metu nagrinėta, kaip greitai Vyriausybė gali išspręsti klausimus, susijusius, pavyzdžiui, su žemės panaudojimu karių dislokavimui, miškų kirtimu, sąjungininkų aprūpinimu kuru.
„Tai yra praktiniai ir gana aiškūs sprendimai, kai kurie procedūriniai dalykai – kaip greitai Vyriausybė gali susirinkti, kaip greitai Seimas gali susirinkti ir kiti panašūs dalykai“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Pasak jo, pratybos parodė, kad „valstybė geba priimti politinius sprendimus“, tačiau daug problemų kyla dorojantis su hibridinėmis grėsmėmis, kai karo padėtis nėra įvedama.
„Krymo aneksija ir jos būdas, agresija Ukrainos rytuose parodė, kad yra tų hibridinių situacijų ir kad reikia būtent jas spręsti netradiciniais būdais“, – kalbėjo ministras.
„Spragos parodė, kad galbūt reikia ruoštis iš anksto, ką iš tikrųjų ir darome šiuo metu peržiūrėdami ir mobilizacijos, ir priimančiosios šalies procesą ir šiek tiek paliesdami krizių valdymo mechanizmą“, – pridūrė jis.
Mokymuose taip pat dalyvavo policijos, ugniagesių gelbėtojų, pasieniečių atstovai.
Detalūs pratybų rezultatai Vyriausybei bus pristatyti iki liepos.
