„Jų dar vis nepakanka, kad tas įstatymo projektas būtų įgyvendintas, bet jei mes pasižiūrėsime, lyginant su ankstesniais balsavimais, paskutinis balsavimas buvo ne toks nedidelis“, – kalbėjo ji, pridurdama, kad kol kas iš valdančiųjų noro sutvarkyti įstatymine bazę dėl porų partnerystės nėra.
Trečiadienį, dienos prieš homofobiją ir transfobiją išvakarėse Seime buvo surengta spaudos konferencija, kurios metu aptarta LGBT žmogaus teisių situacija Lietuvoje. Jos metu aptarta ne tik siūloma partnerystė, bet ir kitos problemos, su kuriomis susiduria mūsų šalyje gyvenantys netradicinės seksualinės orientacijos asmenys.
„Mūsų, politikų, darbas yra įgyvendinti politinius pokyčius ir mes stengiamės tai daryti. Tačiau yra svarbūs ir simboliai. Labai džiaugiuosi, kad trečiadienį su Lietuvos gėjų lyga (LGL) Vilniuje atidarysime pirmąją Lietuvoje vaivorykštės perėją Pylimo gatvėje“, – sakė A.Armonaitė, pridurdama, kad tokias perėjas turi visos progresyvios pasaulio sostinės.
Translyčių asmenų situacija sudėtinga
Nors galima kalbėti, kad parlamente daugėja palaikančiųjų partnerystės įstatymą, gerokai sudėtingesnė situacija matoma translyčių asmenų atžvilgiu. Lietuvos įstatyminė bazė kol kas niekaip nereglamentuoja pagalbos keisti lytį norintiems asmenims.
„Akivaizdu, kad šiuo metu šis reguliavimas yra įgyvendinami per teismų sprendimus. Asmenys gali kreiptis ir teismai yra suteikę galimybę legaliai pasikeisti lytį žmonėms, kurie išgyvena tam tikras vidines dramas“, – kalbėjo A.Armonaitė.
Anot politikės, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kol kas šiuo klausimu lyderystės nedemonstruoja ir nesiima teikti reikalingų įstatymo projektų. Negana to, SAM nesiimant iniciatyvos Seime kelia skinasi kitas pasiūlymas – uždrausti tokias operacijas.
Kaip sakė A.Armonaitė, tai neramina, nes šioje Seimo kadencijoje draudimai yra madingi. Visgi ji tikisi, kad su nevyriausybinių ir kitų organizacijų pagalba pavyks paskleisti ir kitokią nuomonę.
Mato geresnio gyvenimo ženklus
Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko spaudos konferencijoje kalbėjo, kad paramos netradicinės orientacijos asmenims itin trūksta. Anot jo, atėjo laikas pozityviai žiūrėti į gyvenimą ir ieškoti žingsnių, kurie įkvepia daryti gerus darbus.
Jis sakė, kad yra daug ženklų, jog gyvenimas gerėja: „Aš matau gatvėse plakatus, žinau, kad greitai išvažiuosime su vaivorykštiniu autobusu, visi žygiuosime Rygoje per eitynes. Manau, kad laikui bėgant pokyčiai bus.“
Seime pristatytas „vaivorykštės žemėlapis“, sudarytas organizacijos „ILGA-Europe“. Jame nurodyta, kurių valstybių požiūris LGBT klausimais yra palankiausias, kurių – priešingai. Lietuva šiame žemėlapyje užima toli gražu ne geriausias pozicijas.
Praėjusiais metais Lietuva šiame žemėlapyje užėmė 39-ąją vietą. Pagal šių metų duomenis, mūsų šalis pakilo dviem pozicijomis ir šiuo metu yra 37-oje vietoje.
„Man asmeniškai, kaip organizacijos vadovui, tai jau yra neblogas žingsnis. Draudimų kultūros fenomene pozityvas tame, kad mes jau geresni negu latviai, šiek tiek blogesni nei estai. Atsilieka ir Lenkija. Mes einame teisinga kryptimi“, – kalbėjo V.Simonko.
Patyčios mokykloje – didžiulė problema
Nors Lietuva ir pakilo „vaivorykštės žemėlapyje“, įsisenėjusių problemų vis dar gausu. Viena svarbiausių – patyčios mokykloje. Praėjusių metų vasarą LGL atliko anoniminę apklausą, kurioje dalyvavo 644 LGBT moksleiviai, kurių amžius nuo 14 iki 18 metų.
Rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė apklaustų moksleivių jaučiasi nesaugiai dėl savo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Tyrimas atskleidė, kad vos 5 proc. Lietuvoje gyvenančių LGBT moksleivių savo mokymosi aplinkoje niekada nesusidūrė su patyčiomis homofobine, bifobine ar transfobine neapykantos kalba.
Apklausoje dalyvavę moksleiviai atvirai papasakojo, kas dėstoma per pamokas ir ką Lietuvos mokyklose tenka patirti LGBT paaugliui, kuris dar tik atranda savo seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę.
„Kartą mokytoja per pamoką įtikinėjo, kad kitos orientacijos žmonės serga ir davė pavyzdį, kaip nuo to žmogus pasveiko“, – cituojama viena apklausoje dalyvavusi moksleivė.
„Negaliu sakyti, kad mokykloje jaučiuosi nesaugiai. Tačiau tai nereiškia, kad ten viskas gerai. Tyla ir ignoravimas yra tiek pat blogai, kiek ir patyčios bei smurtas. Mokykla privalo leisti atvirai kabėti visomis temomis, neturi būti cenzūros“, – situaciją savo mokykloje apibūdino kita apklausoje dalyvavusi mergina.
LGL Komunikacijos koordinatorė Eglė Kuktoraitė kalbėjo, kad patyčias patiriantys LGBT moksleiviai dažnai viską turi išgyventi vieni, nes mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai ne retai ne tik nežino, kaip reaguoti į tokio pobūdžio patyčias, bet ir patys tampa jų iniciatoriais.
„Nesulaukę tėvų ir mokytojų paramos LGBT moksleiviai nemato savo ateities Lietuvoje. LGL tyrimo duomenimis 90 proc. moksleivių baigę mokyklą nori emigruoti“, – kalbėjo LGL atstovė.
Anot jos, nors diskriminacija dėl orientacijos draudžiama įstatymais, lytinė tapatybė ir jos raiška nei įstatymuose, nei Vyriausybės programose nėra minimos. Be to, E.Kuktoraitė kalbėjo, kad situaciją apsunkina ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymas, kuriuo draudžiama platinti informaciją apie neheteroseksualius santykius.
Kaip sakė E.Kuktoraitė, siekiant spręsti patyčių dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės problemą, reikia imti kompleksinių pokyčių teisės, politikos, mokytojų rengimo, informacijos rinkimo, įtraukių švietimo programų diegimo srityse.
