Sekmadienį po pietų urna su velionio palaikais buvo atgabenta į senąją Smiltynės perkėlą ir keltu perplukdyta į kitą Kuršių marių krantą. Gedulinga procesija nusidriekė senųjų Kopgalio kapinaičių link.
Kažkada A.Každailis prasitarė, jog džiaugtųsi paskutiniojo poilsio atgulęs prie jūros. Vykdant velionio valią, jis ir buvo palaidotas Kopgalyje. Netoli stovi jo ir bendraminčių pastangomis įkurtas Jūrų muziejus ir akvariumas, kurį vėliau papildė ir delfinariumas.
A.Každailio kapas supiltas istorinėse Kopgalio žvejų kapinaitėse, šalia tos vietos, kur ilsisi pirmojo Lietuvos jūrų kapitono Liudviko Stulpino, kuris tarpukariu kūrė Klaipėdos jūrų uostą ir jam vadovavo, palaikai.
Gedulingoje ceremonijoje dalyvavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pažymėjo, jog A.Každailis niekada nedirbo dėl garbės ir apdovanojimų: „Įvertinimai jį pasivydavo patys. Jis gyveno tam, kad kurti ir sukurti. Simboliška, kad ir jo amžinojo poilsio vieta yra šalia L.Stulpino kapo. Tai lyg dviejų iššūkių nebijojusių giminingų sielų susitikimas“.
Atsisveikindami su A.Každailiu artimiausi draugai, bendražygiai, mokiniai prisiminė jo gyvenimo kelią ir darbus, brandintas idėjas, stulbinantį veržlumą ir energiją, kuri įkvėpdavęs aplinkinius žmones. Jis visada troško daugiau nei buvo įmanoma, buvo vedlys ir dažniausiai pasiekdavo savo tikslą.
Radviliškio rajone mokytojų šeimoje augęs A.Každailis, baigęs istorijos mokslus, savo gyvenimą susiejo su jūra. Dar gūdžiu sovietmečiu patraukliai parašyta jo knyga „Laivai ir jūrininkai“ tapo bestseleriu - sulaukė trijų laidų ir iki šio virpina romantikų širdis.
Tačiau pats didžiausias A.Každailio gyvenimo darbas – Kopgalio tvirtovėje įkurtas nuostabus Jūrų muziejus ir akvariumas, greitai tapęs populiariausia ir labiausiai lankoma šalies kultūros įstaiga.
Lietuvos jūrų muziejus ir akvariumas, išgarsėjęs kaip jūrų kultūros ir gamtos pažinimo vieta, A.Každailio dėka suklestėjo, tapo tikru mokslo, jūrinių tradicijų puoselėjimo bei sklaidos židiniu.
A.Každailiui už nuopelnus suteikta Lietuvos valstybinė premija. Pirmojo Jūrų muziejaus vadovo veikla įvertinta Klaipėdos garbės piliečio ir kultūros magistros vardais, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu.
Ne tik gabus organizatorius, bet ir talentingas beletristas A.Každailis parašė ne vieną pažinimo horizontus praplėtusią marinistinę knygą, buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Tris knygas jis paskyrė Lietuvos jūrų muziejui.
„Literatūra padėdavo atsigauti nuo įtampos, ypač statant delfinariumą Lietuvai sudėtingu laikotarpiu, paskui - priešintis puolančioms negalioms“, - kalbėdavo gilų pėdsaką pajūrio žemėje įspraudęs A.Každailis.
Džiazo virtuozas meras V.Grubliauskas Klaipėdos garbės pilietį A.Každailį į paskutinę kelionę palydėjo ne vien tik žodžiais, bet ir trimito garsais, o susirinkusieji - audringais plojimais.
Pranciškono vienuolio brolio Benedikto paraginti klaipėdiečiai jūrą ir laivus mylėjusio velionio atminimą pagerbė buriuotojų šūksniu „Vėjo, vėjo, vėjo!“.
