Paskelbė geriausias Lietuvos gimnazijas ir aukštąsias mokyklas

Žurnalas „Reitingai“ penktą kartą pristatė institucinį visų šalies gimnazijų reitingą. Vertindamas gimnazijas žurnalas „Reitingai“ mokinius atsirenkančias mokyklas atskyrė nuo mokyklų, kurios priima mokytis visus mokinius.

1. Vilniaus licėjus (pernai buvo 1-as),

2. Vilniaus jėzuitų gimnazija (pernai buvo 3 vietoje),

3. KTU gimnazija (pernai buvo 2-a).

Iš viso buvo vertinta 10 gimnazijų, kurios turi teisę atsirinkti mokinius, o dar dvi šią teisę gavo šiais metais.

1. Klaipėdos licėjus (pernai buvo 1-as),

2. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija (pernai buvo 2-a),

3. Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazija (pernai buvo 7-oje vietoje).

Iš viso buvo vertinta 360 gimnazijų, kurios nedaro mokinių atrankų.

Gimnazijų reitingas sudarytas įvertinus visų praėjusių metų abiturientų, baigusių konkrečią gimnaziją, kiekvieno valstybinio brandos egzamino – lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, anglų kalbos, informacinių technologijų, fizikos, chemijos, biologijos, geografijos – balų vidurkius. Aukščiausią įvertį už konkretų egzaminą turinti gimnazija gavo aukščiausią balą, tai yra 8 taškus. Žemiausią įvertį turinti mokykla gavo 0 taškų.

Taip pat, remiantis Nacionalinio egzaminų centro (NEC) duomenimis, įvertinta, kiek dvyliktokų konkretų brandos egzaminą išlaikė vienu šimtuku (1 taškas), kiek dviem (2 taškai), trimis (3 taškai), keturiais (4 taškai) ir kiek penkiais šimtukais (5 taškai). Tos gimnazijos, kurių 2017-ųjų laidos abiturientai negavo nė vieno šimtuko, buvo įvertintos 0 taškų.

Remiantis Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, buvo vertinama, kiek kiekvienos gimnazijos absolventų įstojo į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas arba gavo studijų stipendijas (8 taškų svoris). Taip pat, remiantis gimnazijų pateikta informacija, buvo atsižvelgta ir kiek mokinių išvyko studijuoti į užsienio universitetus. Mokykla, kurios daugiausia praėjusių metų laidos abiturientų išvyko studijuoti į užsienio šalių universitetus, gavo 5 taškus.

Žurnalas „Reitingai“ ketvirtą kartą pristato ir absoliučios daugumos šalies mokyklų, dalyvavusių nacionaliniame moksleivių pasiekimų patikrinime (anksčiau vadintame standartizuotais testais), vertinimą.

1. Kauno Montesori pradinė mokykla

2. Kauno „Šilo“ pradinė mokykla

3. Kauno P.Mašioto pradinė mokykla

1. Telšių rajono Žarėnų „Minijos“ mokyklos aštuntokams

2. Klaipėdos Tauralaukio progimnazijos

3. Vilniaus Žemynos progimnazijos (pernai taip pat buvo treti)

Šie testai rodo pradinių mokyklų ir progimnazijų indėlį į vaikų akademinę sėkmę.

Pristatomas ir pradinių mokyklų bei progimnazijų pasitenkinimo (mokinių nubyrėjimo) vertinimas. Duomenų analizė rodo, kad tik kiek daugiau nei trečdalis visų pradinukų, pradėjusių lankyti vienos mokyklos pirmą klasę, baigia tos pačios mokyklos ketvirtą klasę. Dar dažniau mokyklas keičia progimnazistai – mažiau nei trečdalis visų progimnazistų, pradėjusių mokytis konkrečios mokyklos penktoje klasėje, baigia tos pačios mokyklos aštuntą klasę.

Tai ypač pastebima rajonų centruose, taip pat didmiesčiuose. Kitaip tariant, vaikai ir tėvai ieško jų lūkesčius labiau atliepiančių mokyklų. Kaimuose, kuriuose arti nėra kitos (galimai geresnės) mokyklos, vaikai mažiau nubyra, bet jei netoli viena kitos yra keletas mokyklų, mokiniai taip pat migruoja.

Vaikų balsavimą kojomis lemia tiek emocinės, tiek akademinės priežastys: vaiko individualių poreikių neatitikimas, nepatenkinimas specialiųjų reikmių, socialinių (bendravimo) įgūdžių stygius, skirtingų mokinių subkultūrų priešprieša, prastas žinių pateikimas (kai mokytojai moko, bet nesistengia motyvuoti ir išmokyti).

Antrą kartą pristatomas ir pagrindinių mokyklų vertinimas, kuris atliktas remiantis dešimtokų laikomais pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatais.

Vienetai, dvejetai, trejetai pagal dešimtbalę sistemą – taip atrodo dešimčių pagrindinių mokyklų pasiekimai.

Tiesa, šie rezultatai nekliudo nieko neišmokusiems dešimtaklasiams eiti tęsti mokslų gimnazijoje.

1. Vilniaus universitetas, surinkęs 68,27 taško (pernai jis taip pat buvo pirmas);

2. Kauno technologijos universitetas, surinkęs 59,91 taško (pernai jis 2–3 vieta dalijosi su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu);

3. Vytauto Didžiojo universitetas, surinkęs 54,1 taško (pernai jis buvo kiek žemiau: 4–5 vieta dalijosi su Vilniaus Gedimino technikos universitetu).

1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, surinkęs 55,12 taško;

2. LCC tarptautinis universitetas, surinkęs 34,29 taško;

3. Europos humanitarinis universitetas, surinkęs 32,94 taško.

Iš viso universitetai buvo vertinami pagal 56 skirtingus parametrus, kurie yra sudėlioti į 7 stambius kriterijus: mokslo, meno ir (ar) sporto veikla bei personalo pasiekimai – 25 taškų svoris; esamas ir ateities akademinis personalas – 8 taškų svoris; alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai – 20 taškų svoris; konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje – 15 taškų svoris; studentai ir studijos – 18 taškų svoris; studijų ir mokslo aplinka – 4 taškų svoris; studentų nuomonė – 10 taškų svoris.

Kiekvienas šis kriterijus yra sudarytas iš smulkesnių pokriterijų, kurių skaičius įvairuoja.

Moksliškiausias, kaip rodo mokslo veiklos 2015 bei 2016 m. duomenys, – Vilniaus universitetas. O kukliausi mokslo rezultatai – privačių universitetų.

Stipriausias akademinis personalas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Lietuvos sveikatos mokslų universitete, privačiuose ISM ir LCC tarptautiniame universitete.

Darbo rinkoje paklausiausi Kauno technologijos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir ISM alumnai.

Tarptautiškiausi universitetai tiek pernai, tiek šiemet: Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno technologijos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas bei privatūs ISM, Europos humanitarinis universitetas ir LCC tarptautinis universitetas.

Gabiausi gimnazistai pernai dažniausiai rinkosi Vilniaus universitetą, Kauno technologijos universitetą, Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, Vilniaus dailės akademiją.

Labiausiai studijomis, dėstymu ir mokslo bazės gerove patenkinti Kauno technologijos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus universiteto, Šiaulių universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, LCC tarptautinio universiteto, ISM bei Balstogės universiteto filialo studentai.

Tiesa, akivaizdu, kad iš esmės visų universitetų studentai yra nepatenkinti akademiniu (ne)sąžiningumu, plagiatu ir „copy paste“ kultūra, pastebima aukštosiose mokyklose. Už šiuos pokriterijus daugelio universitetų studentai sociologams sakė, kad savo universitetui rašytų tik apie 3 balus pagal dešimtbalę sistemą.

1. Vilniaus kolegija (surinkusi daugiau kaip 62 taškus iš galimų 100 taškų)

2. Kauno kolegija (57,95 taško)

3. Kauno technikos kolegija (56 taškai)

1. Vilniaus dizaino kolegija, surinkusi 62,6 taško

2. Vilniaus verslo kolegija, surinkusi 53,6 taško

3. Šv. Ignaco Lojolos kolegija, surinkusi 51,3 taško

Šiais, kaip ir ankstesniais, metais visos kolegijos vertintos pagal 44 parametrus, kurie yra sudėti į penkis kriterijus: studentai ir studijos – už šį parametrą kolegijos galėjo maksimaliai surinkti 32 taškus; alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai – 25 taškų svoris; kolegijos akademinis personalas ir studijų bazės gerovė – 18 taškų svoris; konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje – 15 taškų svoris; studentų požiūris į savo kolegiją – 10 taškų svoris.

Pats reikšmingiausias kolegijų reitingo kriterijus – pirmasis. Jis, beje, daugiausia ir nulėmė tiek valstybinių, tiek privačių kolegijų reitingo geriausiųjų penketukus.

Vertinant, kiek į kiekvieną kolegiją buvo priimta geriausių abiturientų, palyginti su visais priimtaisiais 2017 m. pirmakursiais, lyderė tarp valstybinių kolegijų – Vilniaus kolegija, kuri pritraukė net 19,8 proc. pirmakursių, kurie visus valstybinius brandos egzaminus išlaikė gaudami nuo 86 iki 100 balų.

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje geriausieji sudarė 14,1 proc. tarp visų priimtųjų, o Kauno kolegijoje – 13,9 proc.

Privačiose kolegijose pagal šį pokriterijų pirma yra Vilniaus dizaino kolegija, kuri pritraukė net 19,1 geriausių abiturientų, Vilniaus verslo kolegija – 14,4 proc., o Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla – 12,7 proc. visų priimtųjų.

Daugiausia gaunančių valstybės finansavimą bei studijų stipendijas pirmakursių, palyginti su visais studijuojančiais, Kauno technikos kolegijoje – net 29,7 proc., Vilniaus kolegijoje – 27,2 proc., Kauno kolegijoje – 21,5 proc., Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje – 21,3 proc., o iš privačių – Šv. I.Lojolos kolegijoje – 13,9 proc.

Antras itin reikšmingas kriterijus – alumnų kuriama pridėtinė vertė bei darbo rinkos poreikių atitikimas, įvertintas 25 taškais, taip pat buvo tas kriterijus, kuris nemaža dalimi lėmė kolegijų išsidėstymą reitinge.

Darbdaviai (kuriuos š. m. kovo 1–balandžio 2 d. apklausė „Prime Consulting”) gana palankiai atsiliepia apie daugelio kolegijų alumnus, kurie dirba jų atstovaujamose įmonėse, įstaigose ar organizacijose. Štai apie trečdalį, tai yra 31 proc. visų (iš 1005) apklaustų darbdavių, teigė, kad juos itin tenkina Vilniaus kolegijos alumnų parengimo lygis, Kauno kolegijos absolventais patenkinti 27,6 proc. darbdavių, Kauno technikos kolegijos – 25,7 proc., Šiaulių valstybinės kolegijos – 21,3 proc., Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos – 20,1 proc.

Iš privačių kolegijų darbdaviai labiausiai gyrė – 18,5 proc. Vilniaus verslo kolegijos bei Vilniaus kooperacijos kolegijos – 17,4 proc. alumnus.

Apklausti 1005 darbdaviai atstovauja prekybos, gamybos, paslaugų sektoriams, valstybės tarnybos, IT ir komunikacijos, bankų ir finansų, farmacijos ir gydymo, taip pat mokslo ir švietimo bei kultūros sektoriams. 60 proc. visų šių darbdavių yra vidurinės grandies vadovai, 31 proc. – aukščiausios lygos ir 9 proc. – žemesniojo lygmens vadovai.

Kaip pažymi tyrimų bendrovės „Prime Consulting“ vadovas Saulius Olencevičius, „lyginant universitetus ir kolegijas pastebimas įdomus niuansas: universitetų absolventų žiniomis ir gebėjimais nepatenkintų darbdavių yra kur kas didesnis procentas nei kolegijų. Atsakymas veikiausiai susijęs su alumnų praktiniu parengimu. Kolegijų absolventų praktinis parengimas yra kiek geresnis nei universitetų. Tai tiesiogiai siejasi su kolegijų deklaruojama misija.”

Na, o paklausti, kokią kolegiją rinktis rekomenduotų savo vaikui ar artimam giminaičiui, 16,9 proc. apklaustų darbdavių nurodė Vilniaus kolegiją, o 10,3 proc. – Kauno kolegiją.

Neradusių darbo po devynių mėnesių nuo studijų baigimo, palyginti su visais tais metais (2017 m.) konkrečią kolegiją baigusiais jaunuoliais, daugiausia buvo tarp Marijampolės kolegijos alumnų – 10,7 proc., Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos – 9,7 proc., Alytaus kolegijos – 9,7 proc.. o iš privačių kolegijų – tarp Vilniaus verslo kolegijos alumnų – 17,3 proc., Vilniaus dizaino kolegijos – 16,2 proc., Kolpingo kolegijos – 11,1 proc.

Žurnalo „Reitingai“ užsakymu sociologinių tyrimų bendrovė „Prime Consulting“ 2018 m. kovo 1–balandžio 2 d. taip pat apklausė ir 3967 kolegijų studentus. Aktyviausi buvo Vilniaus kolegijos, Šiaulių valstybinės kolegijos, Kauno kolegijos, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos bei Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai.

O pasyviausi – Socialinių mokslų kolegijos, Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos bei Graičiūno aukštosios vadybos mokyklos studentai.

Šiais metais, kaip ir praėjusiais, matoma tendencija, kad regionų kolegijų studentai labiau patenkinti savo studijomis negu didmiesčių studentai. Beje, daugelį parametrų studentai vertina 6–8 balais.

Beje, nors šiais metais gerokai padidintas valstybės finansuojamų vietų skaičius stosiantiems į aukštąsias mokyklas ir ypač į kolegijas, vis dėlto, kadangi dauguma nemokamų studijų vietų yra technologijų, fizinių bei žemės ūkio mokslų srities, o ir gerokai, tai yra iki 2 balų, pakelta stojimo kartelė, be to, stosiantiems į daugelį studijų programų (išskyrus menų krypčių bei humanitarinių mokslų) matematikos valstybinį brandos egzaminą yra būtina išlaikyti ne mažesniu balu nei 25, kolegijų atstovai nėra tikri, ar bus užimtos visos valstybės finansuojamos studijų vietos.

Tokias prielaidas kelia tai, kad jau dabar iš esmės visos kolegijos, o ir kai kurie universitetai, kurie vykdo fizinių ar technologinių mokslų srities studijas, papildomai moko įstojusiuosius matematikos, nes abiturientų matematikos, fizikos ir chemijos žinios yra kritiškai menkos.

Beje, kai kurios kolegijos, kaip antai Panevėžio, moko ne tik įstojusiuosius, o ir abiturientus mokyklinio matematikos kurso. Ir šie kursai anšlaginiai. Šis faktas parodo, kad mokiniai netgi didmiesčių gimnazijose nėra patenkinti matematikos dėstymo kokybe.

Dar vienas žurnalo „Reitingai“ tyrimas rodo, kad mūsų 8–10 klasių matematikos pažymiai bei žinios yra tokie prasti, jog nejučia kyla klausimas: ar tai reiškia, kad kone pusei visų Lietuvos mokinių diagnozuotina matematikos mokymosi negalia?

Bet mokyklinės matematikos žinovai, vaikų mokymosi sunkumų specialistai bei edukologai sako, kad su mokiniais viskas gerai, probemos kitur.

Apie tai, kodėl didelė dalis mūsų vaikų neišmokomi matematikos, fizikos, chemijos, o ir lietuvių kalbos, išsamiau spaudos konferencijoje.