Permainų itin trūksta
„Mokinių rezultatai negerėja dešimt metų, nors finansavimas per 10 metų išaugo 53 proc.“, – sakė G.Sarafinas. Be to, jis pridūrė, kad apie 36 proc. moksleivių samdo korepetitorius ir eina po pamokų pas juos mokytis.
„Manau, kad daugelis to neišgali, tad jei išgalėtų, eitų dar daugiau. Matote, koks lygis, koks pasitikėjimas švietimo sistema“, – sakė jis.
Jis pastebėjo, kad nors kalbant apie aukštąjį mokslą minimi įvairūs reformų planai, kalbai pasisukus apie bendrąjį ugdymą situacija visai kitokia. Pasak jo, permainų bendrajame ugdyme itin trūksta, nes kol kas minima tik viena naujovė – mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelio įvedimas.
Kaip sakė „Reitingų“ vyr. redaktorius, visos kitos permainos bendrojo ugdymo srityje yra tik idėjų lygmens ir tai nėra gerai.
„Bendrojo ugdymo srityje valios ir užsispyrimo nėra daug“, – sakė G.Sarafinas.
Atsakomybės purtosi
Anot „Reitingų“ vyr. redaktoriaus, Švietimo ir mokslo ministerija atsakomybę meta ant savivaldybių pečių, nes jos yra mokyklų steigėjos. Tačiau, pasak G.Sarafino, merai stengiasi, aprūpina mokyklas reikalinga įranga, tačiau pripažįsta, kad nesupranta paties mokymo subtilybių.
„Kaltos ne vien savivaldybės. Lietuvoje yra paradoksas, kad mokyklų vadovai ir mokytojai neprisiima atsakomybės už mokinių pasiekimus. Kad ir kaip mokinys mokosi, mokytojui ir mokyklos direktoriui nei šilta, nei šalta“, – kalbėjo G.Sarafinas ir pridūrė, kad kol jie nejaus atsakomybės, rezultatai toliau prastės.
Be to, jis teigė, kad atsakomybę prisiimti turėtų ir Ugdymo plėtotės centras. G.Sarafinas sakė, kad šiai įstaigai tenka milžiniška atsakomybė, bet ji su ja nesusitvarko.
Ugdymo plėtotės centras atsakingas už mokymo programų turinį, mokytojų kvalifikacijos kėlimą bei vadovėlių, pratybų turinį ir kokybę.
„Bendras vaizdas yra liūdesys“, – konstatavo G.Sarafinas.
Rezultatai tik prastės
Švietimo ir mokslo ministerija prieš porą savaičių pristatė šalies moksleivių pasiekimų žemėlapį, kuris parodė, kad ketvirtadalis Lietuvos moksleivių nepasiekia bazinio žinių lygio. Tačiau G.Sarafinas piešia liūdną vaizdą – po ketverių metų pažvelgę į šiuos rezultatus manysime, kad nebuvo taip jau blogai.
„Mūsų matematikai prognozuoja, kad 2022 metais rezultatai bus dar prastesni ir mes džiaugsimės 2018 metų rezultatais kaip labai gerais. 2021 metais keisis tarptautinių vertinimų sistema ir tarptautiniu lygmeniu krisime žemyn“, – kalbėjo jis.
Prastų mokyklų – debesis
Kasmet dešimtų klasių moksleivių laikomo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatai iš tikro kelia nerimą. Šalyje yra mokyklų, kur dešimtokų lietuvių kalbos ir matematikos žinios nesiekia net 4 balų, laikomų patenkinamu rezultatu.
Viena tokių mokyklų – Ignalinos r. Naujojo Daugėliškio mokykla. Čia per matematikos žinių patikrinimą 2017 metais keturi moksleiviai gavo vienetus, penki dvejetus, o vienas – trejetą. Nebuvo gauta nė vieno aukštesnio įvertinimo. Tai reiškia, kad visų šios mokyklos dešimtokų matematikos žinių vidurkis praėjusiais metais buvo 1,7 balo pagal dešimtbalę vertinimo sistemą.
Vos geresnių matematikos rezultatų pasiekė Panevėžio r. Skaistakalnio pagrindinės mokyklos dešimtokai. Jų matematikos žinios įvertintos 1,74 balo. Šias dvi mokyklas pagal matematikos rezultatus smarkiai aplenkė Kazlų Rūdos ir Šiaulių r. Kuršėnų Daugėlių pagrindinės mokyklos, kurių moksleivių rezultatai siekia 2,5 balo.
Kiek geresnius rezultatus mokiniai pademonstravo per lietuvių kalbos patikrinimą. Prasčiausi rezultatai vėl užfiksuoti Ignalinos rajone esančioje Naujojo Daugėliškio mokykloje. Mokinių lietuvių kalbos PUPP rezultatų vidurkis čia siekia 3 balus. Štai Utenos r. Saldutiškio pagrindinės mokyklos įvertinimas – 3,91 balo, Panevėžio r. Linkaučių pagrindinėje mokykloje – 3,83 balo.
G.Sarafinas pažymi, kad tokius prastus rezultatus rodančių mokyklų gausu. „Yra mokyklų, kurioms nėra kur kristi. Tokių mokyklų yra debesis“, – sakė jis.
Vidurkiai neviršija 9 balų
Vis dėlto yra mokyklų, kurių moksleivių rezultatai, pagal PUPP rezultatus, yra kur kas geresni. Pavyzdžiui, Radviliškio r. Pašušvio pagrindinės mokyklos dešimtokų rezultatų vidurkis per lietuvių kalbos patikrinimą buvo 8,5, o matematikos – 8,13 balo. Vilniaus „Vilties“ pagrindinės mokyklos moksleiviai pasiekė 8,13 balo lietuvių kalbos ir 8,33 balo matematikos vidurkius.
Kai kuriose mokyklose galima pastebėti dramatiškus skirtumus tarp moksleivių lietuvių kalbos ir matematikos patikrinimų rezultatų vidurkių. Pavyzdžiui, Panevėžio r. Berčiūnų pagrindinės mokyklos dešimtokų rezultatai per lietuvių kalbos patikrinimą pernai siekė 7 balus, tačiau matematikos rezultatai įvertinti penketu.
Dar didesnis skirtumas pastebimas Mažeikių r. Laižuvos A.Vienažindžio mokykloje. Čia lietuvių kalbos PUPP vidurkis buvo 6,67 balo, tačiau matematikos – 4,5.
Skundžiasi nedarbinga atmosfera
Nors dėl prastų rezultatų dažnai nevengiama kaltinti pačių moksleivių arba mokytojų, G.Sarafinas pateikė ir kiek kitokį požiūrį. Anot jo, žurnalas „Reitingai“ sulaukia priekaištų, kad per daug dėmesio skiria akademiniams rezultatams, o ne atmosferai mokyklose, mažėjančiam patyčių mastui ir pan.
„Bet ir to nėra. Nacionalinio egzaminų centro (NEC) tyrimai atskleidžia, jog 48 proc. skundžiasi, kad atmosfera klasėse nedarbinga, triukšminga“, – kalbėjo žurnalo vyr. redaktorius.
Be to, jau ketvirtoje klasėje besimokantys vaikai skundžiasi, kad nėra išmokyti mokytis. Tokių pat skundų sulaukiama ir iš penktų–aštuntų klasių mokinių. Mokiniai taip pat skundžiasi, kad nesulaukia nei mokytojų, nei tėvų palaikymo.
„Absoliučioje daugumoje mokyklų mažiausiai dėmesio skiriama gabiesiems. Ten daugiausia dėmesio skiriama vidutiniokams. Vis dažnėja Lietuvoje balsavimas kojomis, kai vaikai išeina iš vienos mokyklos į kitą, tėvai ieško, kur vaikams bus geriau“, – kalbėjo G.Sarafinas.
