„Kaip ir jau sakiau ne kartą, tai ugdo atsainų požiūrį tarp gimnazistų ir abiturientų į lietuvių kalbą. Įsivaizduokime, ką šiais laikais reiškia turėti kompiuterį ir internetą 20 minučių. Nereikia net skaityti kūrinių ir mokytis. Jei tik galvelė sukasi ir verda, viską išsitrauksi“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė parlamentaras Audronius Ažubalis.
Vadina nevykusiu eksperimentu
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys A.Ažubalis, kartu su kolega Stasiu Šedbaru kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą, kuriam apskundė sprendimą leisti dvyliktokams lietuvių kalbos ir literatūros egzamino metu 20 minučių naudotis kompiuteriu.
„Manau, kad tai yra nevykęs eksperimentas“, – teigė politikas, pridurdamas, kad toks sprendimas gali reikšti, jog mokiniai nesiruoš egzaminui, neskaitys privalomųjų kūrinių.
A.Ažubalis teigė bendravęs su mokytojais ekspertais, kurie yra nusivylę tokiu sprendimu. Anot parlamentaro, tai parodo Švietimo ir mokslo ministerijos požiūrį į lietuvių kalbą, kaip dėstomą dalyką.
„Nėra taip, kad Ažubalis iš kažkur susigalvojo. Iš pokalbių aiškėja, kad tai yra labai abejotinas dalykas. Dar jeigu pažvelgsime į pakeistą lietuvių kalbos ir literatūros egzamino tvarką ir visą tai sudėsime, matysime, kad lietuvių kalba ir literatūra yra stumiama į pašalius“, – komentavo parlamentaras.
Politikai A.Ažubalis ir S.Šedbaras pasirašė kreipimąsi Vyriausiajam administraciniam teismui, kuriuo apskundė tokį sprendimą. Anot A.Ažubalio, jis pažeidžia net ir kai kuriuos juridinius aspektus.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad dėl leidimo egzamine naudotis kompiuteriais bus pradėtas teisminis procesas, A.Ažubalis atsakė trumpai: „Tikiuosi.“
Šiais metais abiturientai galės lietuvių kalbos ir literatūros egzamine naudotis kompiuteriais. Jei teismas nuspręstų, kad šis toks leidimas pažeidžia kokias nors teisines normas, vėlesnių kartų abiturientai šią galimybę prarastų.
„Jeigu teismas pripažins mūsų argumentus įtikinamais ir svariais“, – sakė A.Ažubalis, paklaustas ar kitų metų abiturientams nebeteks naudotis kompiuteriais.
20 minučių kūrinių paieškai
Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorė Saulė Vingelienė kalbėdama lrytas.lt tiesioginėje vaizdo transliacijoje kalbėjo, kad svarstant programos pakeitimus ir aptariant vertinimo instrukcijos kriterijus, iškilo klausimai, kodėl dvyliktokams neleidžiama pažiūrėti į kūrinius ir ar to nereikėtų leisti.
„Darbo grupė, kuri svarstė, pritarė, kad galima būtų mokiniams parodyti kūrinius. NEC padarė dalies lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų apklausą ir virš 75 proc. mokytojų pritarė, kad reikėtų sudaryti mokiniams sąlygas pasižiūrėti į kūrinius, pasitikrinti citatas, veikėjų vardus.
Tuo remiantis ieškome galimybių, kaip tą padaryti. Sunešti spausdintus kūrinius į salę galimybių nėra, nes abiturientų labai daug“, – sakė S.Vingelienė.
Anot jos, abiturientai egzamino metu neturės jokių galimybių prisijungti prie interneto ir ten ieškoti informacijos. Kūriniai bus pateikiami PDF formatu, kurį galima peržiūrėti ir neturint interneto ryšio.
„Esame padarę elektronines chrestomatijas 11-12 klasėms, be apžvalginių kūrinių, be autorių biografijų, kur likę tik kūrinių fragmentai. Tai yra mažiausia, kas bus padaryta“, – prieš porą savaičių lrytas.lt transliacijoje kalbėjo NEC direktorė, pridurdama, kad tai mokiniams padės nesupainioti autorių, kūrinių personažo.
Numatoma, kad moksleiviai kompiuteriu galės naudotis 20 minučių: arba du kartus po 10 min, arba vieną kartą 20 min. Naudotis juo bus galima praėjus valandai nuo egzamino pradžios, t. y. 10 val. Kai iki egzamino bus likę pusantros valandos, numatyta, kad kiekvienam mokiniui galima skirti 10 min., kad kompiuteriu galėtų pasinaudoti visi, kuriems to reikės.
Susirūpinimas – nepagrįstas
Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas teigė, kad egzamino metu bus leidžiama naudotis ne kompiuteriais su visa interneto paieškos sistema, o tik literatūros kūrinių ištraukomis, kurios yra 11-12 klasių literatūros chrestomatijoje.
Pasak jo, mokiniams nebereikės įsiminti kūrinių pastraipomis, jie galės pasitikrinti citatą, veikėjų vardus. Tai sumažins stresą prieš egzaminą, nes dėl supainiotų autorių ar kūrinių net ir apsiskaitę mokiniai nukentėdavo.
„Siūlymas atsirado darbo grupei aptariant egzamino programos pakeitimus. Darbo grupės nariams pritarus, buvo apklausti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai. Dauguma apklaustų mokytojų tokiai naujovei pritarė.
Seimo narių susirūpinimas dėl egzamino tikrai nepagrįstas. Rašiniu mokinys turi pademonstruoti mąstymo, kalbos raiškos, teksto formulavimo galimybes – viso šito kūrinys nepasufleruos ir įtakos tam neturės.
Dar daugiau – tyrimai rodo, kad „atviros knygos“ metodas gali padaryti meškos paslaugą mažiau pasiruošusiems mokiniams, nes jie būdami nesusipažinę su kūriniu, bandytų vietoje rasti visus atsakymus, o to padaryti nepavyktų. Siekiant to išvengti buvo nuspręsta apriboti kompiuterio naudojimosi laiką iki 20 min.”, – teigė A.Varanauskas.
