Pasipiktinimo nestinga ir iš mokytojų, kurie etatinio darbo apmokėjimo reikalavo jau ilgus metus.
„Link etatinio mokytojų darbo apmokėjimo sistemos buvo judama bene 10 metų“, – trečiadienį vykusioje diskusijoje sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Gintaras Steponavičius.
Anot jo, svarbiausia, kad įvedus naują modelį pedagogai jaustųsi aspaugoti, turėtų visas socialines garantijas, o siekiant kilnių tikslų mokytojų atžvilgiu nebūtų pamiršta ugdymo kokybė.
Komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas kalbėjo, kad rajonuose sulaukė daug klausimų iš mokyklų vadovų ir mokytojų. „Paaiškėjo, kad aš nieko nežinau, o mechanizmai dar derinami. Tai panašu į vaizdą namo, kuris pradėtas statyti nuo stogo. Stogas gražus, bet ant ko jis laikysis?“ – retoriškai klausė M.Adomėnas.
Mokytojai vieninteliai viešojo sektoriaus darbuotojai, kurie uždirba ne už etatą, o už atskiras valandas. Skaičiuojama, kad kas trečias mokytojas gauna vos 420 eurų į rankas. Vyriausybė žada, kad vidutinis mokytojų atlygis po reformų sieks 1 tūkst. eurų.
Mokant už valandas neskatinama kokybės
Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas, pristatinėdamas etatinio apmokėjimo projektą sakė, kad būtina galvoje turėti ir finansavimo pokyčius, ir mokyklų tinklo efektyvumą.
Anot jo, keisti apmokėjimo modelį būtina, nes į mokyklas nepritraukiami jauni mokytojai, pedagogų krūviai netolygūs, didelė dalis turi per mažai pamokų.
„Pagrindinė valiuta yra pamoka ir tai blogai, nes tai neskatina kokybės“, – sakė A.Varanauskas. Jis taip pat pabrėžė, kad tik 5 proc. visų mokytojų turi etatui prilyginamą darbo krūvį.
„Mokytojo etatą sudaro ne tik jo turimas koeficientas, bet ir jo turimas krūvis“,- sakė A.Varanauskas. Be to, skirtingų dalykų mokytojai turi skirtingą valandų skaičių, o įvedus modelį numatoma, kad visų dalykų mokytojai turės vienodą etato dydį – 1512 valandų per metus.
Taip pat numatoma, kad mokyklos galės rinktis ir turėti atskirus klasių kuratorių etatus. Jie atliktų klasių auklėtojų funkcijas.
Planuojami švietimo finansavimo pokyčiai:
- Ne mokinio ir ne klasės, bet bazinių ugdymo reikmių krepšelis;
- 100 proc. ugdymo reikmėms, įskaitant lėšas kiekvieno mokinio reikmėms, su galimybe steigėjui prisidėti;
- visa švietimo pagalba ir administravimas perkeliamas savivaldybėms;
- atsiranda diferencijuotas mokyklų savarankiškumas perskirstan lėšoms;
- didinamos lėšos, skirtos pažintinei veiklai;
- dalies lėšų paskirtis „atlaisvinama“;
- tikslinis finansavimas – „kokybės krepšelis“ – mokykloms, kurioms reikia pasitempti ir „savarankiškoms“ mokykloms.
Kyla nerimas, prašo atidėti
Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos direktorė pastebėjo, kad kyla nerimas dėl terminų, be to, yra neatsakytų klausimų. „Mes nežinome, kiek etatų turės mokyklą ir kokį finansavimą turės mokykla. Kol nežinome šitų dviejų dalykų, negalime nieko skaičiuoti“, – sakė direktorė Jolanta Knyvienė.
A.Varanauskas tikino, kad įvedus etatinį apmokėjimą nė vieno mokytojo atlyginimas nesumažės, jei nepasikeis jo darbo aplinkybės. Toks jo atsakymas sulaukė mokytojų pykčio, iš pilnos mokytojų salės skambėjo žodis: „Melas.“
Ministrė Jurgita Petrauskienė sakė, kad mokyklų vadovai ir anksčiau išdalindavo valandų krūvį mokytojams, tad etatinis apmokėjimas nėra revoliucija. Anot jos, mokyklose gausu darbo valandų, kurių apskaita nėra aiški ir už jas nėra mokama.
„Tarkime, artėja pasirengimas išleistuvėmis, susitikimai su tėvų bendruomene“, – kalbėjo J.Petrauskienė. Įvedus etatinį apmokėjimą bus mokama ir už tokio darbo valandas.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas sakė, kad dabar visiškai aišku, kaip yra mokama už darbą, tačiau neaišku, kaip bus apskaičiuojamas pasiruošimas pamokoms ir kitas nekontaktinių valandų darbas.
„Dailės mokytojai gabūs, gali prisipiešti sau valandų. Daug klausimų kyla ir dėl etato skaidomumo“, – juokavo A.Navickas.
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos viceprezidentė Rūta Krasauskienė kalbėjo, kad mokytojai jaučiasi nesaugūs, nes lieka daug neatsakytų klausimų: kuo remiantis bus nustatytas etatų skaičius mokyklai, kaip bus mokama už kolegų pavadavimą ir mokymą namuose, brandos egzaminų vertinimą, ko neįmanoma numatyti iš anksto.
„Nuolat pabrėžiama, kad yra Vilnius, didieji miestai ir visa kita Lietuva. Tačiau neaišku, kaip reikės dirbti mokyklose, kuriose pilnai sukomplektuotos klasės“, – kalbėjo R.Krasauskienė.
Anot jos, mokyklų vadovų asociacija prašo etatinio darbo apmokėjimo modelio įvedimą atidėti iki 2019 metų, kol tam bus tinkamai pasiruošta.
„Vyksta improvizacija“
Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius įvedimo nukėlimui pritaria, nes ministerijos pristytas planas jo visiškai neįtikina.
„Čia yra improvizacija laisva tema. Tai kažkoks projektėlis, kuriame pati ministerija nesusigaudo ir, greičiausiai, šiuo metu niekas visoje Lietuvoje nesusigaudo. Manyčiau, kad ši sistema yra dar didesnio chaoso stūmimas į mokyklas“, – sakė S.Jurkevičius.
Be to, jo nuomone, nauja sistema dar toliau stumia mokytojo nuo mokinio, nes pedagogui ir mokyklos vadovybei teks sukti galvą dėl kitų problemų: valandų skirstymo, aprašų rašymo ir t.t.
„Mokinys vėl lieka nuošalyje. Neaišku, kodėl jie tai sprendžia. Ministerija nesugebėjo įvardinti jokių grėsmių, nors tai būtų galima padaryti paprasčiausios įmonės lygmenyje. Nespėjau paklausti, ar jie iš viso mato kokius nors šios sistemos privalumus“, – komentavo Vilniaus licėjaus direktorius.
Anot jo, tai, kad nukėlimas turi būti yra nediskutuotinas dalykas. „Kalba turėtų būti iš esmės. Jau dabar turėtų būti diskutuojama, kokias mes matome grėsmes, kokius matome privalumus ir ko mes siekiame. Po gero pusmečio diskusijų mes turėtume turėti atsakymus ar ši sistema apskritai reikalinga“, – sakė S.Jurkevičius.
Jis taip pat pastebėjo, kad kai kurios šalies mokyklos jau įgyvendina etatinio darbo apmokėjimo metodus, tad tereiktų pažvelgti į jų gerąją patirtį ir ja pasinaudoti. S.Jurkevičius pastebėjo, kad tai nėra daroma.
Kas keisis mokytojams?
Kaip informuoja Švietimo ir mokslo ministerija, naujasis modelis turėtų padėti pritraukti daugiau jaunų mokytojų, garantuoti socialinį saugumą bei užtikrinti pedagogams stabilesnius darbo krūvius ir atlyginimus.
Naujasis modelis numato, kad pilną mokytojo etatą sudarys 36 val. per savaitę darbo krūvis. Iš viso tai bus 1512 val. per metus. Iš jų pamokoms bus skiriama iki 1008 val. per metus, pradedantiesiems mokytojams – iki 756 val. per metus. Kitas laikas skiriamas nekontaktinėms valandoms, t. y. su pamokomis susijusioms veikloms, ir papildomoms veikloms mokyklos bendruomenei.
Dabar tik 5 proc. mokytojų dirba 36 val. etatu per savaitę, tai sudaro apie 2300 mokytojų visoje šalyje. Įvedus etatinį mokytojų apmokėjimą, bus sukurtos prielaidos šiam skaičiui išaugti dešimteriopai – iki 23 tūkst.
Etatai mokyklose bus planuojami ne tik pagal dalykus ir ugdymo programas, bet ir pagal mokytojų kompetencijas. Pasak ministrės, mokyklos vadovas savarankiškai spręs, kaip veiksmingiau paskirstyti etatus, kad visi mokytojai dirbtų jų kompetencijas atitinkančius darbus.
Aukštesnės kvalifikacijos mokytojai dirbs jų kompetencijas atitinkantį darbą: daugiau laiko jų etate sudarys metodinė veikla, pagalba pradedantiems mokytojams.
Nauja užmokesčio sistema sukurs palankų startą jauniems mokytojams – bus įvestas pradedančiojo mokytojo etatas. Pradedantieji mokytojai galės daugiau laiko skirti profesiniam tobulėjimui, patirties perėmimui ir vesti mažiau pamokų nei daugiau darbo patirties turintys kolegos
Etatinis darbo užmokestis bus taikomas visiems valstybinių ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų, taip pat profesinių mokyklų ir neformaliojo švietimo mokytojams ir pradedamas įvesti nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Iki to laiko mokyklų vadovai su mokytojais sudarys sutartis pagal mokyklos patvirtintą pareigybių sąrašą. Kiek etatų gali gauti konkreti mokykla, bus nustatoma lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje, kurią nutarimu tvirtins Vyriausybė.
Iš viso etatinio darbo apmokėjimo modelio įvedimui bus skirti 95 mln. ir jis visiškai bus įvestas 2019 m. rugsėjo 1 d. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. įvedant šį modelį mokytojų atlyginimams iš valstybės biudžeto skiriama 17,4 mln. eur.
