Nors Gyvu stendu pasivadinęs keistuolis su plakatais rankose Vilniaus gatvėse stoviniuoja jau nuo praėjusių metų, labiausiai jį išgarsino susitikimas su R.Šimašiumi praėjusio sekmadienio vakarą.
Veidą paslėpęs po slidininko akiniais, apsivilkęs mėlynu kombinezonu Gyvas stendas mero laukė prie namų.
Ko siekia Gyvas stendas? „Mūsų visuomenėje susikaupę neįtikėtinai daug pykčio. Žmonės Lietuvoje silpni, jie įpratę kentėti ir nedrįsta atvirai pykti ant tų, kurie juos skriaudžia, nes skriaudžia stipresni, tačiau visas nuoskaudas nukreipia į silpnesnius už save arba negalinčius apsiginti – apskritai ar tiktai tuo metu“, – rašė šiuolaikinis Tadas Blinda.
Atsakymų iš tiesų sulaukė
Slėpdamas veidą po kalnų slidininko akiniais, apsirengęs mėlyną kombinezoną Gyvas stendas namo sugrįžtančio R.Šimašiaus laukė jo namo kieme.
Gyvas stendas rankose laikė plakatą, kuriame buvo surašyti trys klausimai apie automobilių statymą.
Socialiniuose tinkluose R.Šimašius ir Gyvas stendas vėliau apsikeitė vienas kito nuotraukomis. Pastarasis paskelbė ir trumpą vaizdo įrašą, kuriame suirzęs R.Šimašius prie šiukšlių konteinerio drasko iš Gyvo stendo rankų išplėštą plakatą.
„Šituos pasiimsiu, būtinai atsakysiu. O jūs nusiimkit, kas esate“, – su merui skirtais klausimais artėdamas prie Gyvo stendo ir mėgindamas jam nuo veido plėšti akinius ne visai rišliai bėrė žodžius R.Šimašius.
Panašu, kad jis tesėjo Gyvam stendui duotą pažadą atsakyti į tris klausimus dėl automobilių statymo mieste, kuriuos pateikė plakate, su kuriuo pasitiko merą prie jo namų.
„Sostinei“ pakartojus Gyvo stendo klausimus R.Šimašiui jau po penkiolikos minučių atkeliavo atsakymai.
Svečią išvadino ufonautu
Kitą dieną po Gyvo stendo apsilankymo prie R.Šimašiaus namų T.Vrublevskio gatvėje meras tikino esąs supykęs.
„Šiandien su vaikais grįžęs namo prie įėjimo durų radau štai tokį ufonautą, kuris turėjo man klausimų kaip merui. Esu labai piktas, nes niekas neturi teisės gąsdinti mano šeimos. Jos ramybę ginsiu visais būdais.
Aš prašau, ateikite prie savivaldybės, klausinėkite, ką norite ir kaip norite. Tačiau mano vaikai, šeima ir namai į darbo iššūkius nebus veliami. Vilnius – laisvas miestas. Jums nereikia slėpti veido, kad klausimus užduotumėte civilizuotai!“ – pamokymus Gyvam stendui feisbuke dalijo R.Šimašius.
Po susitikimo su meru karčių žodžių negailėjo ir Gyvas stendas. Jis apgailestavo, kad nepavyko pateikti klausimų. Dar blogiau. Gyvo stendo žodžiais, meras neva nevaldo rankų: plakatą nulupo nuo stendo, sulankstė ir nusinešė, sugrūdo į šiukšlių konteinerį.
„Meras atliko prieš mane fizinius veiksmus bandydamas nuimti nuo galvos akinius. Varė mane iš atviro – ne savo privataus – daugiabučio kiemo. Tiesiogiai patyriau, kad šis žmogus – silpnų nervų, nesivadovauja teise ir meluoja“, – susitikimo įspūdžiais dalijosi Gyvas stendas.
Nors R.Šimašius skundėsi, kad Gyvas stendas išgąsdino vaikus, svečias tikino, jog nė vienos mero atžalos nematęs.
„Su savo kostiumu – visą kūną dengiančiais rūbais ir su akiniais – vaikščiodamas mieste esu sutikęs dešimtis vaikų.
Užtikrinu, kad vaikai nebijo to, kaip atrodau. Jei kas nors išgąsdino R.Šimašiaus vaikus, tai buvo įtūžio perkreiptas jų tėvo veidas“, – svarstė veidą slepiantis keistuolis.
Pasikalbėti – nė už ką
Gyvo stendo žodžiais, apskritai dar nežinia, kas ką užpuolė: „Jei politikai ir visuomenės veikėjai nepasiekiami institucinėmis priemonėmis, įmanoma juos pasiekti neinstitucinėmis.
Pabandžiau pristatyti ją pačiu švelniausia būdu – tiesiog pateikdamas mano paties išrinktam ir labai nuvylusiam miesto vadovui, kuris tiesiog ignoruoja kitais būdais pateikiamas neparankias temas, klausimus viešoje erdvėje, daugiabučio namo kieme. Taip, buvau užsidengęs veidą – jei galite, nurodykite, kokį teisės aktą pažeidžiau.“
Gyvas stendas nieku gyvu nesutiko „Sostinei“ atskleisti tapatybės, tačiau į klausimus sutiko atsakyti elektroniniu paštu.
Išvardijo visus trūkumus
– Jūs jau surengėte ne vieną akciją dėl automobilių statymo Vilniuje. Ar manote, kad dėl tvyrančio chaoso gatvėse ir kiemuose kalčiausia yra savivaldybė? – pasiteiravo Gyvo stendo „Sostinė“.
– Žinau, kodėl gatvėse ir kiemuose tvyro chaosas, – trūksta teisingumo ir paprasčiausio tvarkos poreikio.
Trūksta visuomenę sudarančių asmenų sąmoningumo ir kaip rasti už teisingumo vykdymą bei tvarkos priežiūrą atsakingų institucijų darbuotojų tarnybinių uždavinių ir funkcijų aprašus.
– Ar savivaldybės kol kas nesėkmingai populiarinamos „Statyk ir važiuok“ aikštelės galėtų padėti išspręsti automobilių statymo problemą Senamiestyje, Naujamiestyje?
– „Statyk ir važiuok“ aikštelės – senas išradimas, bet jų įrengimas neišspręs automobilių pertekliaus problemos, jei tai nebus tik sudėtinė sumaniai parengto priemonių komplekso dalis.
Šiame mieste daugumai piliečių bus vis sunkiau ir brangiau važinėti asmeniniais automobiliais, nes ten, kur pilna automobilių, blogai žmonėms. Tai rodo pasaulinė labiau išsivysčiusių visuomenių patirtis.
Bet Vilniaus savivaldybėje niekas to nedrįsta pasakyti.
– Prieš pasitikdamas R.Šimašių jo namo kieme su plakatais esate stovėjęs ne vienoje Vilniaus vietoje. Ar ryžotės laukti miesto vadovo prie jo namų vien dėl to, kad iki šiol taip ir nesulaukėte pakankamai dėmesio?
– Net nebuvau pagalvojęs apie šią akciją kaip apie išskirtinę. Yra keliolika temų, kurias būtinai iškelsiu į aikštę.
Esu lėto veikimo. Manau, tik laiko klausimas, kada sulauksiu pakankamai dėmesio.
Šiuo požiūriu esu labai kantrus ir sistemingas.
– Feisbuke skelbiate daug nuotraukų, kuriose prabangūs automobiliai pastatyti neįgaliesiems skirtose vietose su neįgalių asmenų automobilių statymo kortelėmis. Ar turite įrodymų, kad šios kortelės įgytos nelegaliai? Jeigu taip, gal žinote, kaip jos įgyjamos?
– Neturiu. Tik prisimenu praėjusiais metais išsakytą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus Sauliaus Urbanavičiaus teiginį, kad „neįgalumo nustatymo srityje korupcijos apraiškos tebėra sisteminės“, ir keliu klausimą – jeigu būtų užfiksuota, kad visureigį „Toyota Land Cruiser“, už kurio stiklo užkišama neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė su įrašu „Neterminuotai“, vairuoja visiškai į neįgalų žmogų nepanašus asmuo, gal tai būtų siūlo galas, už kurio čiupusi STT išvyniotų didelį kamuolį?
– Kodėl slepiate savo veidą – galbūt esate žinomas žmogus?
– Esu nežinomas ir dar noriu toks likti – tai patogu.
Visiškai neabejotina, kad, jei tęsiu savo veiklą, anksčiau ar vėliau mano tapatybė išaiškės. Ką gi, tada prasidės kitas gyvenimas – su atpažįstamumo gatvėje diskomfortu ir didesnėmis galimybėmis.
– Ar slėpdamas veidą nesibaiminate, kad prieš jus gali būti panaudotas smurtas arba sulauksite pareigūnų dėmesio?
– Jaudinuosi kiekvieną kartą išeidamas su savo apranga ir stendu, dažnai reikia prisiversti. Tie, kurie dėl veido slėpimo kaltina mane bailumu, turėtų patirti tą jausmą – kitokiam stovėti prieš visus vienų vienam.
Stovėdamas užsidengęs veidą traukiu nelaimingų žmonių pyktį ir, nenorėdamas prarasti anonimiškumo, negaliu gintis įprastais būdais.
Keista, kaip apsauginiai akiniai tokiomis aplinkybėmis didina pažeidžiamumą. O pareigūnų dėmesio nebijau.
Policijos atstovas, komentuodamas praėjusio sekmadienio įvykį prie R.Šimašiaus namų, aiškiai pasakė, kad, elgdamasis taip, kaip elgiausi iki šiol, nedarau nieko neteisėto.
– Ar nebandėte dėl Vilniaus problemų protestuoti nesislėpdamas, oficialiai? Ar rašėte savivaldybei laiškus, skundus?
– Domiuosi visuomeninėmis problemomis maždaug dešimt metų.
Vilniaus savivaldybei esu išsiuntęs daugybę pasiūlymų bei prašymų, dar daugiau jų matęs kitų aktyvių žmonių išsiųstų ir skaitęs atsakymų į juos.
Savivaldybės nustatyta tvarka siunčiant pranešimą beveik visada galima pasiekti, kad būtų, pavyzdžiui, išvežta šiukšlių krūva, užlopyta kelio duobė, sutaisytas suolas.
Dažnai – kad būtų pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl automobilių statymo taisyklių pažeidimo. Kartais – kad būtų įrengtas kelio ženklas ar pakeista eismo tvarka. Ir niekada, nustatyta tvarka siunčiant pranešimą, negalima pasiekti, kad būtų išspręsta kuri nors esminė problema, ypač susijusi su pačios savivaldybės veiklos neefektyvumu.
Mano manymu, didžiausios negerovės šiuo metu R.Šimašiaus vadovaujamoje Vilniaus savivaldybėje yra darbuotojų asmeninės atsakomybės ir strateginio planavimo nebuvimas.
Viena pirmųjų mano akcijų praėjusį gruodį buvo išeiti į Europos aikštę su žinute neseniai paskirtam administracijos direktoriui Povilui Poderskiui.
Prašiau trijų dalykų: įvertinti konkretų stulbinamai neprofesionalaus savivaldybės darbuotojo atsakymo atvejį, atskleisti, kiek ir kokių tarnybinių nuobaudų savivaldybės darbuotojams skirta 2017 metais, pasirūpinti, kad savivaldybės elektroninėje interesantų aptarnavimo sistemoje būtų nurodoma atsakymą pateikiančio darbuotojo tapatybė – vardas ir pavardė, pareigos.
Žinau, kad adresatas nuorodą gavo, įrašą perskaitė. Ir – nieko: nei atsakymo, nei pokyčių.
Stovi įvairiose vietose
Gyvą stendą vilniečiai nuo praėjusio rudens pastebėjo keliose vietose: prie Vingio parko, Kęstučio gatvėje, miesto centre.
Visur jis rankose laikydavo arba ant žemės, šiukšlių dėžių būdavo padėjęs plakatus su klausimais, daugiausia apie automobilių statymą.
Interneto platybėse galima rasti užuominų, kad Gyvas stendas bendradarbiauja su Lietuvos pėsčiųjų asociacija, su ja yra surengęs vieną socialinį eksperimentą prie pavojingos pėsčiųjų perėjos T.Narbuto gatvėje.
O prie Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos būstinės Švitrigailos gatvėje Gyvas stendas stoviniavo su plakatu „Po kiek neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės šiemet?“ („Sostinė“)
Vieši stendai – veiksminga priemonė
Jekaterina Lavrinec
Miesto antropologė
„Labai gerai, kad šis žmogus aktualius klausimus viešai skelbia gatvėse. Tokie eksperimentai ginant viešąjį interesą labai reikalingi. Mat tam tikru metu gyventojai supranta, kad mandagūs laiškai su siūlymais ir užklausomis neveikia. Tačiau geriausia apsiriboti stendais, išvengiant kontakto, dėl kurio reiškė priekaištus R.Šimašius.
Tokie stendai kaip objektai – puiki priemonė. Spėju, kad R.Šimašius net pritartų, jeigu jam būtų pasiūlyta įrengti didelius stendus, kuriuose būtų galima užduoti viešą klausimą. Tokie stendai galėtų būti įrengti skirtingose Vilniaus vietose, prie įvairių institucijų.
Institucijos turėtų pažadėti, kad darbuotojas, į kurį kreipiamasi stende, pateiks atsakymą. Kol nepateiks, jam adresuoti atsakymai bus visiems matomi. Kai atsakys, senus atsakymus pakeis nauji, galbūt kitiems valdininkams.
Stenduose klausimus galėtų vienas kitam užduoti ir politikai. Tai būtų skaidri komunikacijos priemonė.“
